Savaitės kalendorius: išleista knyga „Rūšių atradimas“, uždrausta minaretų statyba Šveicarijoje ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: išleista knyga „Rūšių atradimas“, uždrausta minaretų statyba Šveicarijoje ir kiti svarbūs įvykiai



Prieš 160 metų


PASIRODĖ „RŪŠIŲ ATSIRADIMAS“


1859 m. lapkričio 24 d. Londono knygynuose pasirodė pirmasis garsiosios gamtininko ir keliautojo Čarlzo Darvino (1809–1882) knygos „Rūšių atsiradimas“ tiražas. Mokslininkas knygoje išdėstė natūraliosios atrankos ir evoliucijos teoriją, tapusią evoliucinės biologijos pagrindu. Drąsios ir inovatyvios Č. Darvino idėjos jau seniai kėlė aistras – mokslininkas vienus žavėjo, kitus labai piktino. Ypač nepatenkinti naujomis teorijomis buvo religingiausi oponentai – jie laikė Č. Darvino veiklą nukreipta prieš Bažnyčią ir Dievą, griaunančia žmonių tikėjimą.


Kritikai tyčiojosi iš Č. Darvino, piešė kandžias karikatūras, o šalininkai laikė jį didžiu atradėju, verčiančiu naujai pažvelgti į gamtos ir žmogaus evoliuciją. Debatai vyko mokslo įstaigose, spaudoje. Knyga „Rūšių atsiradimas“ buvo išleista tais laikais dideliu 1 250 egzempliorių tiražu, ir visas jis jau tą pačią dieną buvo išpirktas. Teko pasirūpinti ne vienu pakartotiniu leidimu. Knyga dar iki Č. Darvino mirties buvo išversta į vienuolika užsienio kalbų ir pelnė mokslininkui pasaulinę šlovę.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: išleista knyga „Rūšių atradimas“, uždrausta minaretų statyba Šveicarijoje ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 110 metų


GIMĖ BRONIUS DUNDULIS


1909 m. lapkričio 26 d. Gyvakaruose (Kupiškio r.) ūkininkų šeimoje gimė istorikas Bronius Dundulis. Pradžios mokyklą baigė gimtinėje, vėliau mokėsi Kupiškyje, Telšiuose. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą ir, gavęs stipendiją, išvyko tęsti studijų į Sorbonos universitetą Paryžiuje. 1940-aisiais apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Napoleonas ir Lietuva 1812 m.“. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Vilniaus universitete. Čia jo daktaro laipsnis buvo nostrifikuotas, bet 1944 m. pabaigoje sovietų valdžia atsisakė jį pripažinti ir reikalavo, kad mokslininkas perrašytų disertaciją pagal marksizmo-leninizmo principus.


B. Dundulis nusprendė neiti į kompromisus ir, užuot taisęs Sorbonoje apgintą darbą, parašė naują disertaciją „Lietuvos diplomatinė ir ginklo kova su Vokiečių ordinu ir jos sąjunga su husitais (1410–1422)“. Jis buvo dviejų laikotarpių – viduramžių ir XIX a. – istorijos specialistas. Parašė 12 knygų, daug mokslinių straipsnių. 1988 m. buvo išrinktas atkurtos Lietuvos istorijos draugijos pirmininku. Iki 1992-ųjų dėstė Vilniaus universitete. Žmona Pranė Dundulienė (1910–1991) taip pat buvo Istorijos fakulteto profesorė, garsi etnologė. Duktė Ieva Šenavičienė taip pat tapo žinoma istorike.


Savaitės kalendorius: išleista knyga „Rūšių atradimas“, uždrausta minaretų statyba Šveicarijoje ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 10 metų


ŠVEICARIJOJE UŽDRAUSTA MINARETŲ STATYBA


2009 m. lapkričio 29 d. Šveicarijoje vyko referendumas, kuriame šalies gyventojai balsavo dėl naujų musulmoniškų kulto statinių – minaretų – statybos šalia mečečių. Kai kurios dešiniosios politinės jėgos jau kurį laiką piktinosi, kad minaretai tampa šalies islamizacijos apraiška, netinkančia krikščioniškai Šveicarijai, ir yra ne tik religinis, bet ir politinis simbolis. Nepaisant parlamento pasipriešinimo, buvo surengtas referendumas, jame 57,5 proc. dalyvavusiųjų teigė esantys prieš naujų minaretų statybą. Tai buvo įtvirtinta konstituciniu įstatymu. Keturi iki referendumo pastatyti minaretai liko stovėti (nuotraukoje – vienas iš jų). Šveicariją dėl referendumo kritikavo įvairios musulmoniškos valstybės, daug Europos šalių kairiųjų ir liberalių politinių organizacijų bei Šveicarijos katalikų vyskupai.


Savaitės kalendorius: išleista knyga „Rūšių atradimas“, uždrausta minaretų statyba Šveicarijoje ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 160 metų


MIRĖ VAŠINGTONAS IRVINGAS


1859 m. lapkričio 28 d. Taritaune (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Niujorko valstijoje) mirė rašytojas, vienas iš amerikiečių literatūros klasikų Vašingtonas Irvingas. Gimė 1783 m. balandžio 3 d. Niujorke. Jaunystėje ketino tapti advokatu, bet pasirinko karo tarnybą, buvo generolo adjutantas, 1812 m. dalyvavo kovose su britais. Vėliau vertėsi prekyba, bet bankrutavo ir tada ėmėsi plunksnos. Garsiausi jo kūriniai – apysakos „Ripas van Vinklis“ ir „Legenda apie tykųjį klonį“. Amžininkai ypač vertino V. Irvingo kelionių po Angliją užrašus („Eskizų knygą“), su humoru parašytą „Niujorko istoriją“ ir biografinius darbus. V. Irvingas ketverius metus praleido Ispanijoje, kur buvo JAV pasiuntiniu. Ilgai dirbęs ispanų archyvuose, parašė „Kristupo Kolumbo gyvenimo ir kelionių istoriją“, „Granados užkariavimo kroniką“ ir pasakojimų rinkinį „Alhambra“, taip pat pranašo Mahometo ir Džordžo Vašingtono biografijas.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: išleista knyga „Rūšių atradimas“, uždrausta minaretų statyba Šveicarijoje ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 40 metų


PILIGRIMŲ TRAGEDIJA


1979 m. lapkričio 26 d. Saudo Arabijoje, greta at Taifo miesto, katastrofą patyrė oro transporto bendrovės „Pakistan International Airlines“ laineris „Boeing 707“, skraidinęs chadžą (svarbiausią musulmonų piligriminę kelionę) Mekoje atlikusius maldininkus iš Džidos (Saudo Arabijoje) į Karačį (Pakistane). Lėktuve netrukus po pakilimo įsiliepsnojo gaisras. Spėjama, kad jį galėjo sukelti kuris nors iš maldininkų, pabandęs lėktuvo salone ant dujinio ar benzininio primuso pasišildyti maistą (tokių primusų piligrimai gabenosi). Taip pat kelta versija, kad galėjo įvykti lainerio elektros instaliacijos gedimas. Prasidėjus gaisrui lėktuvo gale, keleiviai metėsi į priekį ir taip pažeidė svorio balansą. Dūmai užpildė saloną, netrukus ir pilotų kabiną. Lakūnai nesivaldė orlaivio, ir jis rėžėsi į uolas. Žuvo visi skridę žmonės – 145 keleiviai ir 11 įgulos narių.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)