GIMĖ TEODORAS RUZVELTAS

1858 m. spalio 27 d. Niujorke prekybininko šeimoje gimė 26-asis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Teodoras Ruzveltas. Vaikystėje daug sirgo, kentė dažnus astmos priepuolius. 1880 m. baigė studijas Harvardo universitete, užsiėmė publicistika, įstojo į Respublikonų partiją, dirbo Niujorko valstijos administracijoje. 1884-aisiais, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, mirė jo žmona ir tą pačią dieną – motina. Sukrėstas tragedijos, T. Ruzveltas paliko Niujorką, apsigyveno prerijose, tapo fermeriu. Sausros ir skolos privertė jį mesti ūkį ir grįžti į Niujorką. 1886 m. jis vedė antrą kartą, susilaukė dar penkių vaikų. 1895-aisiais tapo Niujorko policijos vadovu, 1897 m. – Karinės jūrų ministerijos viceministru. 1898-aisiais kaip kavalerijos pulko vadas dalyvavo JAV kare su Ispanija, pasižymėjo narsa. 1899–1900 m. buvo Niujorko valstijos gubernatorius. 1900 m. tapo JAV viceprezidentu, o 1901-aisiais, prezidentui Viljamui Makinliui mirus dėl pasikėsinimo metu patirto sužeidimo, – prezidentu. Buvo perrinktas antrai kadencijai, vadovavo šaliai iki 1909 m. Į T. Ruzveltą buvo pasikėsinta du kartus, abiem kartais jis elgėsi itin drąsiai. Po pirmojo pasikėsinimo, kulkai pataikius į krūtinę, netgi baigė sakyti kalbą. Laikytas vyriškumo simboliu. Jo vadovavimo laikais buvo baigtas statyti Panamos kanalas, pradėta nuosekliai rūpintis visuotine sveikatos apsaugos sistema, sveikatos draudimu, aplinkosauga. Už tarpininkavimą pasirašant taikos sutartį tarp Japonijos ir Rusijos T. Ruzveltas 1906 m. pelnė Nobelio taikos premiją. Mirė nuo trombozės 1919 m. sausio 6 d. Jo garbei pavadintas pliušinis meškiukas Tedis.

Prieš 290 metų

GIMĖ MARTYNAS POČOBUTAS

1728 m. spalio 30 d. kaime netoli Gardino gimė astronomas Martynas Počobutas-Odlianickis. Iš neturtingos bajorų giminės kilęs M. Počobutas mokėsi Gardino jėzuitų kolegijoje. Įstojo į Jėzuitų ordiną, atvyko į noviciatą Vilniuje. Studijavo Vilniaus ir Prahos universitetuose. Nuo 1753 iki 1807 m. dėstė Vilniaus universitete, tapo filosofijos ir teologijos mokslų daktaru, profesoriumi. Paskatintas astronomo, matematiko ir architekto Tomo Žebrausko, ėmė domėtis astronomija. Keliavo po Europą, susipažino su daugelio observatorijų darbu. Buvo prestižinių Prancūzijos ir Anglijos mokslo organizacijų narys. 1764 m. tapo Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos direktoriumi. Jo iniciatyva 1782–1788 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą iškilo naujas observatorijos pastatas, aprūpintas moderniausiais prietaisais. M. Počobutas padarė daug atradimų, parašė knygų, 1780–1799 m. buvo Vilniaus universiteto rektorius. Mirė 1810 m. vasario 7 d. vienuolyne Daugpilyje. 1979-aisiais Tarptautinė astronomų sąjunga M. Počobuto vardu pavadino vieną didelį Mėnulio kraterį.

Prieš 20 metų

SIAUBINGAS GAISRAS KLUBE

1998 m. spalio 29 d. Švedijos Geteborgo mieste gaisras kilo klube, kuriame vyko Helovino vakarėlis. Jame dalyvavo 375 žmonės nuo 12 iki 25 metų. Į naktinį klubą apsaugininkai neįleido keturių iš Irano kilusių imigrantų. Šie įsiutę nusprendė padegti klubą. Gaisro židinys buvo šalia avarinio išėjimo, todėl juo žmonės negalėjo pasinaudoti. Klube pasklidus dūmams ir pliūptelėjus liepsnoms, vakarėlio dalyviai bandė leistis laiptais, o nespėjusieji šoko iš pastato pro langus. Tačiau juos pasiekti nebuvo lengva – langų apačia buvo dviejų metrų aukštyje nuo klubo grindų. Jei langą pavyko pasiekti, ant žemės lauke teko kristi iš penkių metrų aukščio. Daug šokusiųjų pro langus patyrė kaulų lūžių. Gaisras pasiglemžė 63 gyvybes. Padegėjus policija sulaikė tik 2000 m. Jauni vyrai buvo nuteisti kalėti nuo 3 iki 6 metų.

Prieš 100 metų

ĮKURTA ČEKOSLOVAKIJA

1918 m. spalio 28 d. įkurta Čekoslovakija. Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, dviejų giminingų tautų, čekų ir slovakų, politiniai lyderiai buvo už bendros valstybės kūrimą. Čekoslovakija nusidriekė nuo Vokietijos iki Karpatų kalnų. Jai priklausė ir Užkarpatė (dabar – Ukrainos dalis). Valstybėje čekai ir slovakai sudarė tik 67 proc. gyventojų. Čekijoje (sudarytoje iš dviejų dalių – Bohemijos ir Moravijos-Silezijos) gyveno daug vokiečių, Slovakijoje – vengrų, Užkarpatėje – ukrainiečių. Tarpukariu Čekoslovakija buvo gana turtinga valstybė, pasižyminti išplėtota pramone. 1938 m. Vokietija atplėšė nuo Čekijos Sudetų kraštą, o Lenkija – Tešyno sritį. 1939-aisiais vokiečiai okupavo Čekiją (šalis nesiryžo pasipriešinti ginklais), o Slovakija tapo marionetine valstybe. Dalį Slovakijos okupavo Vengrija. Po karo iš Čekoslovakijos buvo išvaryta 2,7 mln. čia gyvenusių vokiečių, dalis vengrų. Užkarpatė atiteko Sovietų Sąjungai. 1989 m., po kelių komunistinio valdymo dešimtmečių, įvyko demokratinė, vadinamoji Aksominė, revoliucija. 1992 m. gruodžio 31 d. Čekoslovakija buvo taikiai padalyta į nepriklausomas Čekijos ir Slovakijos valstybes.

Prieš 100 metų

TRAUKINIO AVARIJA NIUJORKE

1918 m. lapkričio 1 d. Niujorke, Melbon Strito rajone, traukinys nulėkė nuo bėgių ir rėžėsi į tunelio sieną. Tos dienos ryte prasidėjo metro traukinių mašinistų streikas. Administracija nusprendė nenusileisti ir streikuotojus pakeitė žmonėmis, turinčiais mažai žinių apie metro darbą. Vienas iš jų buvo Edvardas Lučianas, dirbęs dispečeriu ir iki tol tik kartą valdęs traukinį. Būsimieji mašinistai turėjo baigti 60 valandų trukmės kursus, bet tądien „Brooklyn Rapid Transit“ kompanija apsiribojo dviejų valandų įvadiniu kursu. E. Lučianas važiavo sudėtinga trasa – dalis jos buvo remontuojama, teko įveikti lenktą apvažiavimo tunelį, kuriame greitis buvo ribojamas iki 10 km/val. Naujasis mašinistas buvo informuotas apie šį ribojimą, bet veikiausiai pamiršo ir įvažiavo į atsarginį tunelį penkiskart didesniu greičiu. Vagonai nulėkė nuo bėgių ir rėžėsi į sieną. Žuvo 93 žmonės, daugiau kaip 50 buvo sunkiai sužeisti.