Straipsnyje sakoma, kad sankcijos, įvestos Rusijai po jos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m., buvo skirtos nutraukti karo finansavimo šaltinius. Tačiau, pasak penkių derybose dalyvavusių ES diplomatų, atskirų sostinių reikalavimai kelia nerimą, nes atsiranda ženklų, kad Europa vis labiau nenori toleruoti sankcijų šalutinio poveikio savo įmonėms, vis dar palaikančioms verslą su Rusija.

ES sankcijos priimamos tik pritarus visoms valstybėms narėms, tad atskirų šalių prieštaravimai privertė ES ambasadorius praėjusią savaitę keturias dienas derėtis Briuselyje, bet kompromisas nebuvo pasiektas. Tai padidino susirūpinimą, kad ES vienybė silpnėja, ryžtas remti Ukrainą mažėja, lūkesčiai dėl galimų taikos derybų didėja, dėl to sunkiau priimti politiškai jautrius sprendimus.

Vienas diplomatas teigė, kad moralinis imperatyvas prie derybų stalo veikia vis mažiau. Pasak diplomato, visos valstybės narės sutiko su griežta retorika ir kalbėjo apie solidarumą, tačiau galiausiai visa tai iširo.

Naujausias sankcijų paketas apima naujus Rusijos eksporto ir finansų sistemos apribojimus, taip pat mechanizmą, skirtą išsaugoti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą, kad būtų apribotos Kremliaus pajamos iš pardavimų. Tačiau pavojų šių priemonių įgyvendinimui sukėlė atskirų valstybių veto teisė.

Pasak diplomatų, sostinių atsisakymo priimti naujausius pasiūlymus mastas pasiekė precedento neturintį lygį.

Atėnai atsisako paremti visą paketą, jei Graikijai nebus leista toliau vežti Rusijos suskystintas gamtines dujas į trečiąsias šalis. Savo poziciją Graikija aiškina tuo, kad draudimas padarytų didelių nuostolių įtakingo laivybos magnato George'o Prokopiou verslui. Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad naujos sankcijos turi būti kruopščiai apskaičiuotos, kad būtų kuo labiau padidintas spaudimas Maskvai ir sumažinti neigiami padariniai Europai.

Portugalija ir Vokietija reikalauja panaikinti žuvų importo iš Rusijos draudimą, nes joms reikia remti savo žuvų perdirbimo pramonę. Prancūzija ir Italija, vienos iš pagrindinių turistinių vietų Europoje, pasisako už draudimo išduoti vizas kare dalyvavusiems Rusijos kariškiams sušvelninimą. Austrija nori atblokuoti 2 mlrd. eurų įšaldytą Rusijos turtą, kad būtų kompensuota „Raiffeisen Bank“ už Maskvos skirtą baudą.

Europos bendrovės, įskaitant Danijos alaus daryklą „Carlsberg“ ir Suomijos energetikos grupę „Fortum“, patyrė milijardinius nuostolius dėl sankcijų Rusijai ir juridiniams asmenims. Šalis, kurių įmonės nukentėjo nuo tokių padarinių, vis labiau erzina tai, kad, jų nuomone, sąjungininkės gina savo įmonių interesus arba reikalauja jų solidarumo.

Kitas diplomatas teigė, kad kai kurios valstybės narės 2022 ir 2023 m. nenutraukė verslo ryšių su Rusija ir joms nepatogi tiesa, kad sankcijos atsiliepia būtent tiems sektoriams, kurie išliko pagrindiniais Rusijos pajamų šaltiniais.

21-asis sankcijų paketas atidėliojamas Ukrainai sustiprinus smūgius į karinius ir pramoninius objektus Rusijoje, įskaitant Maskvą ir pagrindines naftos perdirbimo gamyklas. Vakarų pareigūnai tikisi, kad išsaugota Ukrainos sąjungininkių vienybė privers Kremlių sėsti prie derybų stalo. Tačiau diplomatai pripažįsta, kad kai kurių valstybių narių nenoras paremti griežtesnes sankcijas, net ir nepaisant galimų nuostolių jų pačių ekonomikai, labai priklauso nuo to, kiek jos suvokia Rusiją kaip tiesioginę grėsmę savo saugumui.

ELTA, Ukrinform inf.