Norvegijos seismologijos institutas užfiksavo galimą sprogimą prie dujotiekio Baltijos jūroje

Norvegijos seismologijos institutas užfiksavo galimą sprogimą prie dujotiekio Baltijos jūroje


Norvegijos seismologijos institutas NORSAR antradienį pranešė šeštadienio vakarą užfiksavęs galimą sprogimą Baltijos jūroje tarp Suomijos ir Estijos, kur vėliau buvo aptiktas dujotiekio nuotėkis.


„NORSAR užfiksavo galimą sprogimą palei Suomijos Baltijos jūros pakrantę 2023 metų spalio 8 dieną, 1.20 val.“, – savo interneto svetainėje rašė nepriklausomas institutas.


Sekmadienį dėl nuotėkio buvo nutrauktas dujotiekio „Balticconnector“ darbas, taigi nustojo veikti paskutinis šalies dujotiekis nuo tada, kai importas iš Rusijos buvo sustabdytas jai įsiveržus į Ukrainą.


Incidentas įvyko praėjus metams po to, kai keli povandeniniai sprogimai pažeidė „Nord Stream“ dujotiekį, pagrindinį Rusijos gamtinių dujų eksporto į Vakarų Europą kanalą.


Pasak NORSAR, pastarųjų incidentų mastas buvo „daug mažesnis“ nei 2022 metų rugsėjo mėnesį įvykę sprogimai „Nord Stream“ vamzdyne.


Sprogimo židinys, kaip manoma, buvo už 20 km į šiaurę nuo Paldiskio (Estija), teigė NORSAR, pridurdamas, kad sprogimo vieta ir mastas išlieka „labai neapibrėžti“. Šiuo metu atliekama tolesnė informacijos analizė, teigė institutas.

REKLAMA


Nuotėkį iš Estijos į Suomiją einančiame dujotiekyje tikriausiai lėmė išorės veiksnys


Suomijos prezidentas Sauli Niinisto antradienį pareiškė, kad nuotėkis, dėl kurio šį savaitgalį buvo uždarytas gamtinių dujų vamzdynas iš Estijos į Suomiją, tikriausiai įvyko dėl „išorinio“ veiksnio.


Praėjusiais metais, tvyrant geopolitinei įtampai ir Maskvai sumažinus dujų tiekimą Europai, Baltijos jūroje įvyko keletas povandeninių sprogimų, per kuriuos trūko trys dujotiekiai, kuriais gamtinės dujos iš Rusijos buvo tiekiamos į Vakarų Europą.


Tačiau vyriausybė įspėjo kol kas nedaryti skubotų išvadų dėl naujausio nuotėkio, nes, pasak valdžios institucijų, mažai tikėtina, kad jį sukėlė sprogmenys.


S. Niinisto sakė, kad susisiekė su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir kad NATO yra pasirengusi padėti atlikti tyrimą.


„Tikėtina, kad žala tiek dujotiekiui, tiek telekomunikacijų kabeliui atsirado dėl išorės veiksmų“, – sakė S. Niinisto. Jis sakė, kad žalos priežastis dar nėra aiški ir kad Suomija ir Estija bendradarbiauja vykstančiame tyrime.

REKLAMA


Ministras pirmininkas Petteri Orpo vėliau spaudos konferencijoje sakė, kad preliminarus įvertinimas rodo, jog „aptikta žala negalėjo atsirasti dėl įprasto vamzdyno naudojimo ar slėgio svyravimų“. Jis sakė, kad nuotėkis buvo aptiktas Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.


Paklaustas apie Rusijos dalyvavimo tikimybę, P. Orpo sakė, kad svarbu „surinkti visą įmanomą informaciją ir šiame etape nedaryti skubotų išvadų“.


Nacionalinio tyrimų biuro Tyrimų skyriaus vadovas Timo Kilpelainenas toje pačioje spaudos konferencijoje teigė, kad „nėra jokių požymių, jog atliekant šį veiksmą buvo panaudoti sprogmenys“.


NATO vadovas J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad karinis aljansas „dalijasi informacija ir yra pasirengęs padėti su įvykiu susijusioms sąjungininkėms".


Atliekamas patikrinimas

Dujotiekis „Balticconnector“ yra vienintelis dujų importo į Suomiją kanalas, išskyrus SGD, nes 2022 metų gegužę, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, importas iš Rusijos buvo sustabdytas.


Suomijos dujų tinklo operatorė „Gasgrid“ antradienį pranešė, kad pradėjo dujotiekio patikrą atlikdama matavimus ir „siekdama nustatyti galimos žalos vietą ir mastą“, ir pridūrė, kad patikra bus atliekama etapais per savaitę.


Pasak bendrovės, atlikus matavimus bus galima parengti dujotiekio remonto planus.


Nepaisant trūkumo, „Gasgrid“ teigė, kad SGD terminalas Inkoo turi „pajėgumų ir gali tiekti Suomijai reikalingas dujas ir ateinančią žiemą“, nors paprastai žiemą suvartojama daugiau dujų.



Telekomunikacijų operatorė „Elisa“ antradienį taip pat patvirtino, kad savaitgalį patyrė sutrikimų dėl „kabelio gedimo“. „Šis sutrikimas neturi įtakos „Elisa“ paslaugoms, nes tai atsarginis ryšys“, – sakoma įmonės pranešime.


Rusija nutraukė dujų tiekimą po to, kai Suomija atsisakė mokėti rubliais – sąlyga, nustatyta „nedraugiškoms šalims“, įskaitant ES valstybes nares, – kaip būdas apeiti Vakarų finansines sankcijas Rusijos centriniam bankui.


Gamtinės dujos sudaro apie penkis procentus Suomijos suvartojamos energijos, jos daugiausia naudojamos pramonėje ir kombinuotoje šilumos ir elektros energijos gamyboje.


AFP inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 08 (2024)

    Savaitė - Nr.: 08 (2024)