Pasak ekonomisto dr. Žygimanto Maurico, per pastaruosius du mėnesius Rusijos biudžeto deficitas pasiekė 2,6 trilijonų rublių. Jo teigimu, Maskvos režimas tokią sumą anksčiau prognozavo kaip numatomą visų 2023 metų deficitą. Ž. Maurico manymu, didžiausia įtaką tam turėjo efektyviai įvykdyta Vakarų šalių energetinių sankcijų politika, kuri sugebėjo įspausti Rusiją į kampą.

„Visgi Rusija patiria daug iššūkių. Ir tai matosi biudžeto duomenyse, kur jau pirmųjų dviejų mėnesių, sausio ir vasario, išlaidos išaugo labai ženkliai, nes Rusijai reikia finansuoti invaziją (...) Tai reiškia, kad šiuo metu Rusijos deficitas yra 2,6 trilijonų rublių. Tai yra toks, koks buvo suplanuotas visiems šiems metams, ir tai jie patyrė per du mėnesius“, – teigė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, Rusija šiuo metu priversta pardavinėti savo energetinius resursus, tokius kaip nafta, daug žemesnėmis kainomis negu reikėtų, norint palaikyti valstybės ekonomiką ir biudžetą – vos už 40–50 eurų už barelį.

„Energetiniame fronte žymiai geriau sekasi, negu buvo tikėtasi, nors Rusija būtent ir statė kortą ant energetinio karo“, – tikino jis.

„Netgi naftos fronte, Rusijai nesiseka, nes apžaidė visgi Vakarai. Gaunasi taip, kad „Brent“ rūšies nafta yra grįžusi į prieškrizinį lygį, kuris yra apie 80 dolerių už barelį. Bet Rusija ką gauna, tai tik 40–50 dolerių už barelį. Tai reiškia, kad tos sankcijos ir apribojimai Rusiją įspaudė į kampą ir ji yra priversta pardavinėti naftą gerokai mažesne kaina, negu planavo šių metų biudžete ir tai yra didžiulis iššūkis ir šiais metais tikrai pajaus tą poveikį“, – komentavo ekonomistas.

Visgi, anot Ž. Maurico, Europos Sąjungos ekonominės sankcijos, prekybos su Rusija apribojimai ir bandymai nutraukti ryšius su V. Putino režimu buvo ne tokie efektyvūs, kaip tikėtasi. Jo teigimu, Rusija ne tik apeina sankcijas per trečiąsias šalis ar skirtingų schemų būdu, bet taip pat matomas ir prekybos mastu augimas tarp Rusijos ir kai kurių Europos valstybių.

„Stebėtinai gavosi taip, kad ekonominiame fronte Europai prastai sekasi, turime pripažinti. Yra daug sankcijų apėjimo mechanizmų, ką Rusija nori, tą ir importuoja per trečias šalis ir taip toliau“, – teigė jis.

„Dalis šalių, ypač Skandinavijos šalys sumažino prekybą su Rusija. Bet Europoje atsirado šalių, tokių kaip Slovėnija, Vengrija, Austrija, Graikija, Bulgarija ir Kipras, kurios netgi padidino prekybą. Aišku, padidėjimas yra daugiausiai dėl energetinių žaliavų kainų augimo, bet ne tik, yra ir eksportas per tas šalis. Netgi Europos Sąjungos mastu yra didžiulis skirtumas. Žinoma, kuo arčiau Rusijos, tuo labiau susimažino“, – aiškino Ž. Mauricas.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu yra įvedusi dešimt sankcijų paketų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Šiais paketais įvesti ES eksporto draudimai pramoninėms prekėms ir svarbiausioms technologijoms, bei dvigubo naudojimo prekėms ir produktams, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais.

Šių sankcijų taikinyje taip pat yra subjektai, atsakingi už Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimą. Kaip teigiama, baudžiamosios priemonės šiuo metu taikomos 1 473 fiziniams ir 205 juridiniams asmenims. Jos, be kita ko, apima kelionių ribojimus ir turto įšaldymą.