Lietuva pagal investicinį patrauklumą Europoje patenka į pirmąjį dvidešimtuką

Lietuva pagal investicinį patrauklumą Europoje patenka į pirmąjį dvidešimtuką


Kol kitų didesnių Europos valstybių investicinis patrauklumas menksta, Lietuva savo pozicijas stiprina. Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rodiklius mūsų šalis patenka į TOP 20-uką Europos patraukliausių valstybių ir sąraše užima 16 vietą. Tai rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ pristatytas Europos investicinio patrauklumo tyrimas, atliekamas nuo 1997 metų.


Lietuva pernai pritraukė daugiausia TUI per savo istoriją - 83 projektus, dešimtadaliu daugiau nei prieš metus. Du trečdaliai jų - naujų investuotojų projektai. Iš viso užsienio investicijos Lietuvoje sukūrė daugiau kaip 5 tūkst. naujų darbo vietų.


„Matome ilgalaikės ir tikslingai nukreiptos Lietuvos institucijų veiklos rezultatus. Įdirbis, siekiant teikti palankias sąlygas kurtis tarptautiniams paslaugų centrams, finansinių technologijų startuoliams ar plyno lauko investicijoms, akivaizdu, padeda stiprinti šalies patrauklumą užsienio investuotojų akyse net ir tokiais geopolitiškai neramiais laikais“, - sako „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris Linas Dičpetris.


Tyrimo duomenimis, daugiausia investicinių projektų Lietuvoje įgyvendino JAV ir D. Britanija - po 14. Antroje vietoje - Vokietija (7 investiciniai projektai), trečioje - Švedija (5 projektai). Įdomu tai, kad Lietuva patraukė investuotojų dėmesį ir iš tokių šalių, kurios jau senokai nėra investavusios mūsų šalyje - Islandijos, Liuksemburgo, Monako ar tolimojo Tailando.


Tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje gerą potencialą mato aukštųjų technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų investuotojai. Būtent ši sritis Europoje pritraukė rekordinį skaičių TUI projektų - 1 227, tai yra 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Didžiausią tokių investicijų impulsą Europai suteikia JAV investuotojai - jiems priklauso daugiau kaip trečdalis (37 proc.) TUI projektų, susijusių su skaitmeninėmis technologijomis.

REKLAMA


Lietuva pastaruosius dvejus metus pritraukia stabilų skaičių - po bemaž tris dešimtis - skaitmeninių technologijų TUI projektų. Pastarieji sukuria ir didžiąją dalį naujų darbo vietų.


„Panašu, kad Lietuvai pavyksta išsilaikyti ant tinkamos bangos, kai kalbame apie aukštųjų technologijų projektus. Gera infrastruktūra, kvalifikuota darbo rinka ir specifinių kompetencijų bazė mums leidžia konkuruoti su Vakarų Europos šalimis. Tai leidžia mums pritraukti ne tik paslaugų centrų investicijas, bet ir aukštųjų technologijų startuolius. Be to, pasiteisina ekosisteminis mąstymas ir veiksmai - kaip kad su fintech, turime vieningai kurti drąsią viziją, tinkamą teisinę bazę, eksperimentinę aplinką, investicines paskatas, reguliacinį klimatą, bendrovių integraciją, mokymų ir ugdymo platformą, talentų rinką, eksporto kooperaciją“, - sako L. Dičpetris.


Europos investicinio patrauklumo tyrimas rodo, kad užsienio investuotojų akimis patraukliausia žemyne išlieka Didžioji Britanija, tačiau jos pozicijos menksta. Antroje ir trečioje vietose rikiuojasi Prancūzija ir Vokietija. TOP 20 sąraše nei Latvijos, nei Estijos nėra.


„Europa dėl savo bendrosios rinkos dydžio ir įvairovės išlieka pakankamai patraukli tarptautiniams investuotojams, tačiau aiškiai pastebima „Brexit" ir kitų politinių bei ekonominių procesų įtaka investuotojų nuotaikoms. Neapibrėžtumo daugėja, todėl investuotojai tampa atidesni ir atsargesni. Kita vertus, neapibrėžtumo yra ir kitur, pavyzdžiui, Kinijos ir JAV, JAV ir Vokietijos prekybos klausimai kelia galvos skausmą ne vienai tarptautiniai kompanija“, - pažymi L. Dičpetris.

REKLAMA


Pasak jo, siekiant neprarasti patrauklumo Europai svarbu toliau stiprinti ir išryškinti savo privalumus: vieningą atsiskaitymų rinką, duomenų apsaugos praktikas, stabilią mokestinę tvarką ir kitus.


„Tuo gali bei turi pasinaudoti ir Lietuva. Akivaizdu, technologijų sektoriui esame patraukli valstybė. Tikrai galėtume panašių investicijų pritraukti bent kelis kartus daugiau. Tam svarbu kurti skaitmeninės šalies infrastruktūros ir paslaugų tinklą, gerinti švietimo sistemą, didinti procesų robotizaciją, daugiau dėmesio skirti pažangiai duomenų analitikai ir aukštą pridėtinę vertę kuriančioms funkcijoms“, - sako L. Dičpetris.