Tailandas šiltnamyje: ką reikia žinoti apie žavinguosius lotosus?

Tailandas šiltnamyje: ką reikia žinoti apie žavinguosius lotosus?


Aukštai iškėlę elegantiškus žiedus žavingieji lotosai skelbia savo žydėjimo pradžią. Jų augintojams Lietuvoje – tai laukta, saldi tarsi pergalė akimirka. Šiems egzotiškiems šilumamėgiams augalams nereikia ypatingos priežiūros, tačiau mūsų kraštas jiems svetimas ir atšiaurus, todėl, norint išvysti įspūdingus jų žiedus, tenka išmokti ne vieną pamoką.


Meilė TARAŠKEVIČIENĖ


Kantrybės laukti pirmųjų lotosų žiedų net 5 metus turėjo biologas, interneto svetainės tvenkinukas.lt autorius Jogaila Mackevičius, pradžioje bandęs šių gražuolių užsiauginti iš sėklų. Pasak Jogailos, lotosai (Nelumbo) priklauso lotosinių (Nelumbonaceae) šeimos daugiamečių vandens augalų genčiai. Populiariausios dviejų rūšių: riešutiniai arba Tailando lotosai (Nelumbo nucifera) ir geltonieji arba Misisipės lotosai (Nelumbo lutea). Riešutiniai lotosai paplitę Azijos pietryčiuose, Okeanijos salose, Šiaurės Australijoje. Jų žiedai rausvi.


Geltonųjų tėvynė – šilti Pietų ir Šiaurės Amerikos vandens telkiniai. Žydi geltonai. Jų lapai kotuoti, iškilę virš vandens, skydiški. Žiedai stambūs, pavieniai. Vaisius – vienasėklis riešutėlis, susidaręs kūgiškame skydelyje.

REKLAMA


Lotosai žinomi nuo seno. Riešutiniai lotosai yra Indijos ir Vietnamo nacionaliniai augalai. Induizmo ir budizmo religijose lotosai laikomi šventomis gėlėmis. Kinijoje naudojami tradicinėje medicinoje. Lotosai yra vienas svarbiausių Azijos patiekalų ingredientų. Visos šių augalų dalys valgomos, o labiausiai vertinamos sveikatinančios ir maistingos jų šaknys. Abiejų rūšių lotosai auginami kaip dekoratyviniai, jų vaisynai naudojami puokštėms.


Rinktis reikėtų šakniastiebius. Jogailos šiltnamyje kartu su agurkais nebe pirmą vasarą sėkmingai auga 5 lotosai. „Šis pavasaris buvo šaltas, augalai suvargo, o paskui jiems reikėjo laiko sutvirtėti ir pasiruošti žydėti, – sako biologas. – Tad šiemet jų pirmi žiedai skleidėsi kiek vėliau, nei jau buvo įprasta – ne liepos pradžioje, bet viduryje.“


Tai atogrąžų augalai, nors, pašnekovo tvirtinimu, Jungtinių Amerikos Valstijų entuziastams jau pavyksta jų užauginti lauke, 5 šalčio zonoje. Lotosai gimtuose kraštuose įpratę augti ir žydėti apskritus metus, O mums žiedų tenka gerokai palūkėti. Lietuvoje šiltasis laikotarpis trunka vos keletą mėnesių, o ir naktys būna gana vėsios: lotosai vos tik spėja įsibėgėti augti, žiūrėk, jau laikas pereiti į priverstinės ramybės laikotarpį. Ilgainiui tokio neįprasto režimo sąlygomis šie augalai išsenka ir sunyksta.

REKLAMA


„Norint susidraugauti su lotosais būtina pasistengti jiems sudaryti kuo ilgesnį šiltąjį laikotarpį su kuo daugiau šviesos“, – teigia Jogaila, kuris pirmuosius lotosus bandė užsiauginti iš sėklų, tačiau sekėsi sunkiai. Nepavykęs eksperimentas su lotosų sėklomis biologo nesustabdė ir jis nusprendė nusipirkti šių augalų šakniastiebių. Tai, beje, gali padaryti kiekvienas, užsigeidęs savo sode grožėtis lotosų žiedais. Pasak Jogailos, šie įspūdingi augalai jau paplitę Vokietijoje, juos vis dažniau augina lenkai, tad jie sparčiai artėja ir prie Lietuvos. „Internete pasiūlymų pirkti ir lotosų sėklų, ir šakniastiebių gausu, tačiau reikia būti budriems, nes pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, – įspėja pašnekovas. – Jie internete prisirenka skirtingų veislių lotosų nuotraukų, bet pardavinėja vienos ir tos pačios veislės. Reikia ne vienų metų, kad išmoktum atsirinkti ir tinkamiausius pardavėjus, ir lotosus.“


Pašnekovas pataria nepirkti sėjinukų, nes jie per sezoną nespėja užaugti ir sukaupti jėgų ilgai žiemoti. Tad įsigijusių tokius augalėlius džiaugsmas baigiasi jau rudenį. Pasak Jogailos, reikėtų rinktis šakniastiebius, geriausia adaptuotų auginti Europoje veislių. Kitaip už augalą sumokėti pinigai, vidutiniškai 30 eurų, bus išmesti kaip į balą. Jogaila sako, kad Tailando lotosams itin sunku ištverti 6 mėnesių ramybės laikotarpį: jie jau anksti pavasarį, nors laikomi rūsyje, pradeda leisti lapelius. Tuo laiku pas mus dar būna šalta, mažai saulės, tad nėra kur jų dėti, kad galėtų sėkmingai augti.



Geriausia auginti šiltnamyje. Lotosai paprastai sodinami į indą, geriausia – apskritos formos. „Lotosų šakniastiebiai blogai auga stačiakampiuose ar kvadratiniuose induose, nes patekę į kampus pumpurai negali iš jų ištrūkti, todėl dažniausiai nupūva, – aiškina Jogaila. – Šiems augalams tinkamiausias trąšus priemolis. Nereikėtų sodinti į rūpų smėlį, žvyrą ar sunkų molį. Netinka ir žemė su durpėmis ar žemė su nespėjusiomis supūti organinėmis dalelėmis, lengvesnėmis už vandenį.“
Šiems augalams būtinas vanduo, todėl jo į indą gali būti pripilama prieš sodinant arba sodinti reikėtų pripylus vos keletą centimetrų vandens virš substrato. Pasak pašnekovo, lotoso šakniastiebiai dažniausiai sunkesni už vandenį ir patys skęsta. Tada juos lieka tik padėti ant dugno arba šiek tiek įspausti į substratą.


„Pasodinę, jei tai nebuvo iškart padaryta, labai atsargiai lengva srovele pripildykite indą šilto vandens, – pataria Jogaila. – Lotosams augti optimali temperatūra – 24–28 °C. Tokia turėtų būti oro ir vandens temperatūra aktyvios vegetacijos metu. Įsitvirtinę lotosai, nesunkiai pakelia didesnius temperatūrų svyravimus.“


Ne vienas sodininkas Lietuvoje bandė įkurdintus kaip lelijas lotosus auginti kūdroje. Šiltėjant klimatui, šiuos augalus žiemoti galima bandyti palikti ir vandens telkinyje, tačiau šių metų šalčiai parodė, kad geriau nerizikuoti. Juolab kad vasarą kūdroje pasodintus lotosus išblaško vėjas. Tik natūraliomis sąlygomis į didelius sąžalynus užaugusiems šiems augalams jokie vėjai nebaisūs. Tad mūsų krašte kol kas lotosams, pasodintiems į indus, geriausia augti oranžerijoje ar šiltnamyje. Tačiau tokiu atveju juos rudenį tenka „transportuoti“ į rūsį, o iš jo pavasarį vėl – į šiltnamį.

REKLAMA


Žiedai atperka vargus. Vegetacijos pradžioje lotosas vandens paviršiuje augina plūduriuojančius lapus. Povandeninių lapų, kitaip nei vandens lelijos, šie vandens augalai neturi. Vėliau pradeda augti oriniai, vandens paviršiaus lapai ir tik tada, jei pasiseka, išnyra ilgai lauktas žiedinis pumpuras. Lotosai naują žiedą išleidžia tik nužydėjus ankstesniam. Vienas augalas per žydėjimo laiką – nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos rugsėjo pradžios – išleidžia iki 5 žiedų. Jie labai greitai auga, o žydi 4–5 dienas. Pasak Jogailos, gražiausias žiedas būna pirmą žydėjimo dieną, vėliau vaizdas pamažu prastėja.


Lotosų žiedai skleidžia malonų aromatą ir šilumą, tačiau, pasak Jogailos, nėra tekę matyti jose bičių. „Juos gimtinėje, matyt, kitokie vabzdžiai apdulkintojai lanko“, – sako biologas, besidžiaugiantis šiais nuostabiais augalais ir tuo, kad jam Tailandas yra namuose ir niekur važiuoti nereikia.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.