Liepa pakvimpa avietėmis

Liepa pakvimpa avietėmis


Aviečių rūšių ir veislių yra labai daug, tačiau anksčiausiai nokti pradeda vasarinės. Tarp jų yra ne tik mums įprastas raudonas, bet ir juodas uogas nokinančių sodinukų. Selekcininkai nesustoja kurdami naujas aviečių veisles, kurias žmones noriai perka, norėdami paragauti kitokios spalvos ar skonio aviečių uogų.


Meilė TARAŠKEVIČIENĖ

Aviečių lapai ir šaknys nuo seno gerai žinomi dėl savo vaistinių savybių – malšina skausmą, uždegimus, iš jų galima daryti arbatas, kompresus, skalavimo priemones. Ne mažiau vertingos ir skanios jų uogos. Pastaruoju metu daugėja aviečių veislių, vedančių ne tik raudonos, bet ir juodos, purpurinės, geltonos ar auksinės spalvos uogas. Skirtingų spalvų uogoms būdinga savita vitaminų, mineralų ir antioksidantų sudėtis, todėl kuo įvairesnių jų sode turėsime pasisodinę, tuo galėsime geriau organizmą aprūpinti įvairiomis maisto medžiagomis.

REKLAMA


Į dirvą ir į vazonus. Avietės – daugiamečiai krūmai, kurie toje pačioje vietoje gali augti apie 10–12 metų. Tinkamiausia dirva avietėms yra neužmirkstanti, todėl sunkaus molio vietovėse avietes reikėtų auginti paaukštintose lysvėse arba sodinti tik atsparias ligoms veisles. Šiems augalams patinka neutrali ar apyrūgštė, derlinga ir organinių medžiagų gausi žemė. Avietes būtina apdulkinti, todėl žydėjimo metu jos pritraukia daug bičių, kamanių ir drugelių.


Avietės skirstomos į vasarines ir remontantines. Pirmosios uogas ant pernykščių stiebų sunokina vasarinės avietės. Pirmaisiais augimo metais derliaus jos neužaugina, tačiau dosniai juo atsilygina antraisiais metais. Šių aviečių derlių dovanoję stiebai pradeda džiūti, todėl jie ilgai neatidėliojant pašalinami. Augalui tai naudinga, nes išpjovus atiderėjusius stiebus, daugiau šviesos gaunantys pakaitiniai stiebai greičiau sutvirtėja ir geriau pasiruošia žiemoti.

REKLAMA


Be to, sąžiningai kasmet juos išgenint pailginamas aviečių produktyvus amžius. Šalinant pradėjusius džiūti atiderėjusius aviečių stiebus verta atkreipti dėmesį ir į pirmamečius. Jei tarp jų yra pažeistų ligų ar prasčiau augančių, pastarųjų kitiems metams palikti neverta. Tik juos reikėtų pasistengti išpjauti 5–7 cm gylyje po žeme. Paprastai pakaitinių stiebų avietės išaugina gana daug, todėl jų gailėti nereikėtų.


Nupjautus sausus stiebus geriausia būtų sudeginti, kad neplistų įvairios grybinės ligos. Be to, reikia pasistengti juos nupjauti sulig dirvos paviršiumi: jei virš žemės paliksite bent 2 cm, iš jų pradės augti bergždžiai maisto medžiagas naudosiantys nauji ūgliai.


Dauguma aviečių žiemos šalčius (net iki –35 °C) pakelia nesunkiai. Pagal augumą avietės skirstomos į aukštas – daugiau kaip 1,5 m, vidutines – apie 1,5 m aukščio, žemas – iki 1,5 m – ir nykštukines. Į 20 l talpos vazonus galima sodinti nykštukines avietes. Tokio dydžio vazonuose pasodintos avietės gali ištverti –20 °C šaltį.


Patinka dilgėlių augavietės. Sodaitytės medelyno įkūrėja Danutė Manarkienė prisiminė, jog vienu metu neatsispyrė ‘Laszka’ veislės vasarinių aviečių reklamai, todėl nemažai jų įsigijo ir kurį laiką daugino. Tačiau netrukus sodininkė įsitikino, kad šviesiai raudonos spalvos uogomis liepos pradžioje pasipuošiančios gana derlingos šios avietės sunkiai pakelia permainingas mūsų žiemas su dažnais atodrėkiais.



Tuo metu angliškos kilmės ‘Glem Ample’ veislės vasarinės ankstyvosios avietės ne tik labai derlingos (prirenkama 20 t iš ha), bet ir pakančios šalčiams ir atsparios ligoms. Derėti jos pradeda liepos pradžioje ir dera iki rugpjūčio vidurio. Krūmai užauga aukšti, stiebai – stiprūs. Pasak sodininkės, ‘Glem Ample’ taip pat imponuoja labai skaniomis ir stambiomis 8–10 g uogomis. Pailgos šios veislės uogos idealiai tinka šaldyti. Kai sukuriamos geros augimo sąlygos, šios veislės avietės prileidžia labai daug naujų ūglių, todėl norint gana greitai galima jų pasidauginti.


Patyrę sodininkai tiems, kurie dar tik galvoja apie naujas aviečių veisles, pataria pabandymui pasisodinti jau populiarių Lietuvoje ‘Polana’, ‘Polka’, ‘Golden Queen’ ar kt. veislės aviečių.


Aviečių derlius labai priklauso nuo orų sąlygų. Pavyzdžiui, pernai buvo labai karšta ir sausa, todėl avietės, ypač remontantines, reikėjo laistyti. Negaudamos pakankamai vandens šios uogos pradeda smulkėti. Mažiau įtakos klimatas turi vasarinių aviečių derliui – jų uogų kasmet būna nemažai.


Sodininkė sako pastebėjusi, kad žmonės labiausiai mėgsta įprastas raudonas uogas vedančias avietes, tačiau dėl įvairovės ar kolekcijos pasisodina ir juodų, geltonų aviečių. D. Manarkienės teigimu, avietės nėra reiklios augimo sąlygoms ir imlios priežiūrai, tačiau yra keli svarbūs momentai, kurių nepaisant gero derliaus gali ir nesulaukti. Pirmiausia reikėtų atidžiai išsirinkti sodinuką. Ne mažiau svarbu, kur jį pasodinsite: avietės gerai auga ir dera tik saulėtoje vietoje. Avietėms sunku bus augti pasodintoms tiek į lengvas, tiek į itin sunkias, užmirkstančias dirvas. Pavargsta tie krūmeliai, ir vietoj gražaus vaizdo turime apgailėtiną.

REKLAMA


Vasaros pradžioje avietės tręšiamos kompostu arba skiestu skystu mėšlu. Puikiai tinka kompleksinės trąšos. Avietes galima tręšti ir pelenais.


Uogos nebus didelės, jei per sausras jų nelaistysime. Aviečių šaknys – paviršinės, be to, jų lapija vešli, daug drėgmės ir maisto medžiagų reikia naujiems stiebams išauginti, todėl vanduo šiems augalams – labai svarbus, ypač kai mezgamos ir auga uogos. Kai karšta geriau laistyti retai, bet gausiai.


Avietes mėgsta kenkėjai, jų neaplenkia ir ligos, todėl svarbu pasirūpinti profilaktika. Prieš žydėjimą vasarinės avietės purškiamos nuo kenkėjų (avietinių žiedgraužių, paprastųjų avietinukų, avietinių uodelių) insekticidais, o nuo ligų – žievėplaišos, degulių, kekerinio puvinio – fungicidais.


Sausringais metais daug žalos avietėms gali padaryti voratinklinės erkės. Patelės kiaušinėlius deda į jaunų lapų apačioje išaustus voratinklius. Ant lapų atsiranda smulkių, šviesiai geltonų taškų, vėliau jie susilieja. Smarkiai apniktų augalų lapai anksčiau laiko nudžiūsta. Patariama laiku ravėti ir retinti stiebus. Erkes naikina akaricidai.


Avietiniai amarai avietes taip pat dažniau apninka sausą vasarą. Jie platina virusines ligas ir siurbia sultis, todėl numoti ranka į jų atsiradimą nereikėtų. Dėl amarų invazijos lapai susisuka ir nukrinta, ūgliai išsikraipo. Šių kenkėjų užpultas avietes reikėtų gelbėti insekticidais.


„Kaip ir kiekvieną kultūrinį augalą, avietes būtina prižiūrėti, – sako pašnekovė. – Net dilgėlės bet kur neauga, o tik derlingoje žemėje. Beje, ten, kur auga dilgėlės, kuo puikiausiai jaučiasi ir avietės. Klientams, įsigijusiems sodybą, visada patariu šias uogas sodinti ten, kur tarpsta dilgėlės. Jei vieta joms sodinti nelabai tinkama, tada būtų galima iš vietos, kur auga dilgėlės, paimti žemių ir jomis pagerinti aviečių sodinukams skirtą vietą.“

REKLAMA


Saldžios tarsi saldainiai. Anksčiau už remontantines (kai kurių veislių – jau liepą) derėti pradeda ir juodavaisės avietės, dar vadinamos juodosiomis. Viena jų veislių – ‘Black Jewel’ savidulkės avietės – nokina dideles (net iki 3 cm) violetinio atspalvio uogas. Jų skonis nepanašus nei į aviečių, nei į gervuogių. Jos toleruoja pavėsingesnes vietas geriau nei dauguma jų gentainių ir yra atsparesnės šalčiui už daugelį aviečių. Dera ant antramečių ūglių – kaip vasarinės. Šios veislės avietės neplinta šaknų atžalomis, o jas padauginti galima atlankomis. Geromis sąlygomis iš vieno krūmo galima priskinti iki 10 kg uogų. Jų stiebai gali ištįsti net iki 3–3,5 metro.


Nuo liepos vidurio derėti pradeda ir juodosios ‘Bristol’ veislės avietės. Jos užauga net iki 4 m aukščio, todėl būtinos atramos. Uogos stambios, juodos su pilku apnašu, saldžios, todėl labai mėgstamos vaikų. Pasibaigus derėjimui dvimetes šakas būtina išpjauti.


Lietuvoje populiarėja ir amerikietiškos veislės ‘Cumberlend’ vidutiniškai ankstyvos juodauogės avietės. Šių aviečių krūmai – dekoratyvūs, aukšti, iki 2–4 metrų, neleidžia atžalų. Stiebai su spygliukais. Jų uogos juodos, smulkios, apvalios, saldžios, su gervuogėms būdingu prieskoniu ir aromatu. Uogos sunoksta beveik vienu metu. Valgomos šviežios, šaldytos, trintos. Gana derlingos.


Jei kartais suabejotumėte, valgote avietes ar gervuoges, žinokite, kad nuskynus avietę jos viduje nelieka kotelio, o gervuogės visada jį turi.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.