Rododendrai – nuolatiniai gyvenimo palydovai

Rododendrai – nuolatiniai gyvenimo palydovai


Ne veltui sakoma, kad stipriausia meilė – iš pirmo žvilgsnio. Ir visai nesvarbu, tai būtų žmogus, vietovė ar augalai. Vitalija Pribušauskaitė prisipažįsta, kad daugiau kaip prieš tris dešimtmečius Latvijoje pamatyti žydintys rododendrai padarė labai didelį įspūdį, o likimas dovanojo galimybę kurti jų kolekciją mūsų šalyje.


Meilė TARAŠKEVIČIENĖ


V. Pribušauskaitė nuo 1984 m. dirbo dendrologe Vilniaus universiteto Botanikos sode. Ji rinko ir augino Tolimųjų Rytų, Kinijos, Japonijos augalų kolekciją. Pirmieji sėjos bandymai nenuvylė, išaugo daug augalų, tačiau rododendrų išauginti nepavykdavo, nors ir labai norėjo. Tik susipažinusi su Rygos universiteto kolekcija, perskaičiusi prof. Richardo Kondratovičiaus knygą apie rododendrų auginimą suprato jų sėjos klaidas. Pasisekus pirmiems bandymams (1991 m.) Vitalijai kilo azartas rinkti ir kitus erikinių šeimos augalus. Taip per 29 metus atsirado erikinių šeimos augalų kolekcija, kurios didžiausia gentis – aristokratais vadinami rododendrai.

REKLAMA


Kaimynai buvo pirmesni


Rododendrai – daugelio mėgstami krūmai, kurie pavasarį ir vasaros pradžioje pasidabina įvairių spalvų ir formų žiedynais. Pasak Botanikos sodo augalų kolekcijų vyriausiosios kuratorės, dabar emeritės V. Pribušauskaitės, rododendrų rūšių ir veislių yra labai daug: vien tik per pastaruosius dešimtmečius jų sukurta keliasdešimt tūkstančių.


Lietuvoje šie augalai auginti ir sovietmečiu, tačiau taip plačiai, kaip šiuo metu, paplitę nebuvo. Rododendrų kolekciją tais laikais buvo galima pamatyti Dubravos arboretume (Kauno r.), Kauno botanikos sode, pas vieną kitą mėgėją, taip pat – Latvijoje, netoli Rygos, Babytės miestelio rododendryne. Tai Latvijos universiteto Botanikos sodo filialas, kuriame įkurtas specializuotas rododendrų centras šalyse.


Pirmieji rododendrai Babytėje buvo pasodinti 1980 m., o jos įkūrėjas ir vadovas prof. Richardas Kondratovičius šių augalų selekcija užsiėmė nuo 1955 m. Jis pirmasis Baltijos šalyse apie rododendrus išleido knygą. Pirmieji rododendrai ir kiti erikiniai augalai į Botanikos sodą Kairėnuose atkeliavo iš mūsų artimiausių kaimynų – Rygos universiteto Botanikos sodo, Salaspilio nacionalinio botanikos sodo ir Baltezerės medelyno.

REKLAMA


Jų dendrologams iki šiol Vitalija dėkinga už suteiktas žinias bei atsakymus į daugybę klausimų ir už pirmąją sodinamąją medžiagą – auginius, sėklas, sodinukus.


Vėliau jau buvo galima laisvai išvažiuoti į užsienį, vadinasi, parsivežti įvairesnių augalų, tarp jų ir rododendrų sėklų, auginių, sodinukų. Pirmieji Vitalijos sėjinukai buvo 13 rūšių rododendrai. Šiandien jie jau – dideli krūmai. Rododendrai nuostabūs ir dėl to, kad yra ilgaamžiai: gali gyventi net 200–300 metų. Tad jų sodinimas – tarsi ilgalaikė investicija, teiksianti grožį ne vienai kartai.


Neketina sustoti


Botanikos sode rododendrynas buvo pradėtas kurti nuo nulio. Tada pradinį kolekcijos etapą atspindinčioje nuotraukoje Vitalija parašė: „Ar bus šiame miške rododendrynas, vienas Dievas težino.“ Net 4 metų prisireikė pušynui sutvarkyti: praretinti medžius, iškirsti krūmus, padaryti šlaitus, suvežti akmenis, privesti vandentiekį, nutiesti kelius bei takelius lankytojams.


Visus sprendimus dėl augalų sodinimo ir auginimo turėjo priimti Vitalija. Toks kūrybinis darbas atima daug jėgų, tačiau teikia ir malonumo, ypač kai džiugina rezultatas. O netikslumų ar šiurkščių klaidų padeda išvengti tai, kad plotas apželdinamas ne visas iškart, bet po truputį. Taip atsiranda laiko pamąstyti apie naujo segmento vaizdą ir įgyvendinimo strategiją.



2002 m. ėmė ryškėti rododendryno kontūrai. Vitalija kuoliukais pažymėjo lankytojams numatytą kelią, buvo suvežtos durpės, sodinukams kasamos duobės ir galiausiai sodinami pirmieji rododendrai. 2003 m. vasarą nuostabiu rododendrų žydėjimu jau galėjo grožėtis sodo lankytojai. Šiuo metu spalvingų žiedų jūra galima mėgautis maždaug 1 ha dydžio rododendryne, jį stebėti sėdint japoniškojo sodo pavėsyje pastatytame namelyje.


Pastaraisiais metais kuriamas naujas rododendrų rojaus kampelis, kuris užims apie 2 ha. Vadinasi, lankytojai galės susipažinti su dar daugiau rododendrų, kurių veislių ir rūšių kolekcijoje jau yra 300. „Rododendrų gausa pamažu vejamės latvius, kurie didžiuojasi šiuo metu turėdami daugiau kaip 370 šių augalų rūšių ir veislių, iš jų daugiau kaip 80 yra sukurtos prof. R. Kondratovičiaus bei jo kolegų.


Kai kurios jų yra patentuotos autorių teisių ir įtrauktos į Latvijos augalų apsaugos nacionalinį registrą. Surinkę nemažą kiekį kitų šalių rododendrų veislių, nusprendėme sodinukų toli neieškoti, o pirmiausia sodinti ir populiarinti prof. R. Kondratovičiaus išvestas veisles, pakančias atšiaurioms mūsų žiemoms“, – prisimena kolekcininkė.


Idealūs kaimynai – pušys


Pasak kolekcijų kuratorės, visi erikinių šeimos augalai išsiskiria specifiniais augimo sąlygoms poreikiais. „Erikiniai augalai, kurių didžiausia gentis yra rododendrai, neauga sodo, daržo žemėje, o tik rūgščiose aukštapelkių (pH 4–5) durpėse, jiems būdinga endotropinė mikorizė – simbiozė su grybais. Grybo hifai, apraizgę šaknis, padeda augalams asimiliuoti azotą ir kitas maisto medžiagas.

REKLAMA


Štai kodėl substratas turi būti ne tik rūgštus, bet ir purus, praleidžiantis orą ir vandenį, – aiškina pašnekovė. – Šie augalai geriausiai jaučiasi pušų paunksnėje. Pušys – smėlynų augalai, jų šaknys eina gilyn ir paviršiumi, bet neagresyviai, be to, pro retas jų šakas rododendrus pasiekia saulės spinduliai, kurių jiems taip pat reikia. Rododendrus būtina mulčiuoti spygliuočių pjuvenomis, pušynų pagrėbstais arba durpėmis. Laistant augalus artezinio gręžinio vandeniu išsiplauna rūgštys, todėl jų išteklius būtina nuolat papildyti.“


Kokie svarbūs rododendrams kaimynai, Vitalija įsitikino stebėdama netoli uosio pasodintų šių augalų augimą. Jie kone peprus mažesni už kitus, augančius tarp pušų. „Uosių šaknys – labai plačios ir, pajutusios lengvą durpingą bei humusingą žemę, skuba jose plėstis taip užgoždamos ir trukdydamos vešliai augti rododendrams, – dėsto dendrologė ir įspėja, kad vangiai augantiems rododendrams kartais tenka ieškoti naujos vietos. – Tinkamoje terpėje pasodinti rododendrai per vasarą užauga iki 25–30 cm.


Kol augalas žydi ir laikosi jų žiedynai, neauga ūgliai ir nesiformuoja kitų metų žydėjimui svarbūs pumpurai. Nužydėjusius žiedynus reikėtų pinciruoti, t. y. atsargiai, prilaikant viena ranka, kita sukamuoju judesiu juos pašalinti taip, kad liktų sveiki miegantys pumpurai.“


Negaili patarimų


Ilgus metus Botanikos sode puoselėjusi augalus Vitalija čia sugrįžta nuolat. Kitaip ir būti negali! Juk jos laukia iš mažos sėklytės išauginti rododendrai, kiti erikiniai augalai, kuriems atiduota daugybė metų.


Vitalija neatsisako padėti visiems patarimais ar net pagelbėti projektuojant ar tvarkant privatų rododendryną. Ji sako pastebėjusi, kad apželdinimo paslaugas teikiančios įmonės ne visada sąžiningai atlieka savo darbą. Neseniai jai teko taisyti kitų padarytas klaidas. Siekdami didesnio pelno ir, aišku, kad įtiktų užsakovui, komersantai pasodina daugiau augalų, negu reikėtų.

REKLAMA


„Sodina per tankiai, kad iškart būtų vaizdas, į blogai paruoštą dirvą, tačiau praėjus keleriems metams pradeda ryškėti bėdos, – pasakoja specialistė. – Vienoje sodyboje teko persodinti prieš keletą metų pasodintus rododendrus, nes dėl netinkamo dirvožemio augalai ėmė prasčiau žydėti. Kai ištinka panašios bėdos, nusivylę žmonės skambina į Botanikos sodą prašyti pagalbos.“


Rododendrus žmonės labai mėgsta ir juos sodina, tačiau ne visiems sekasi juos auginti. Vitalija pataria neskubėti pirkti šių augalų nepasigilinus, kurioje klimato zonoje jie turi būti auginamas. Ar augalas atsparus mūsų šalčiams, galima patikrinti ir internete.


Rododendrų tėvynė – Šiaurės pusrutulio kalnai, Alpės, Rytų Azija, Japonija, Kinija. Jie dideliuose miškuose auga kaip lydintieji augalai, ten susidaro puikios sąlygos augti: daug organinių medžiagų, didelis oro drėgnis.


„Mūsų krašte jiems nelengva. Po šios žiemos nemažai rododendrų nušalo. Tad prieš sodinant šiuos augalus labai svarbu parinkti tinkamą vietą ir žemę, ne mažiau svarbi ir drėgmė. Kuo didesnis drėgnumas, tuo lapai gražesni. Juos vasarą būtina laistyti kartą per savaitę, kai nelyja (turima galvoje rimtas, o ne grybų lietus). Ūgtelėjusiam rododendrui vienam kartui būtinas mažiausiai kibiras vandens. „Kai dabar vasaros tokios karštos, ne tik laistyti reikia, bet dar ir dušą būtina padaryti“, – tikina dendrologė.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.