Gyvatvorė ne tik apibrėžia sklypo ribas, išryškina kraštovaizdžio struktūrą, sukuria saugios asmeninės erdvės įspūdį. Ji keičiasi drauge su metų laikais ir su bėgančiais metais, o tie pokyčiai didele dalimi priklauso nuo mūsų.

Danguolė KIŠKIENĖ

Fonas ryškiaspalviams gėlynams

Net išpuoselėtas gėlynas tarsi prapuola, jei už jo pro segmentinę tvorą matyti pas kaimynus išsikerojęs aviečių ar gervuogių šabakštynas. Bet jei sklypą įrėmina gyvatvorė, ji tampa puikiu fonu dekoratyvių želdynų grožiui išryškinti. Ar galėtų ji pati būti spalvinga, išsiskirianti? „Nerizikuočiau to daryti, verčiau palikčiau ją kaip neutralų foną, o žaismingumo aplinkai suteikčiau kitais būdais.

Jei gyvatvorė marga, pastatų fasadai kelių spalvų, visa tai gali kelti per daug vizualaus triukšmo. Kraštovaizdyje būtina dozė tvarkos, kad suvaldytume net ir menišką chaosą“, – įsitikinusi kraštovaizdžio dizainerė Eurika Urbonavičiūtė. Pasak jos, nebūtina gyvatvorę sodinti tik stačiais kampais ir tiesiomis linijomis, akiai mielos yra ir vingiuotos, lenktos.

Kam teikti pirmenybę, priklauso nuo namo architektūros, eksterjero ir netgi interjero, nes ne tik būnant lauke, bet ir žvelgiant pro langus turėtų išlikti harmonijos pojūtis. Jei namas pabrėžtinai modernus, prie jo dera taisyklingos geometrinės formos gyvatvorė, o jei sode vyrauja natūralią gamtą imituojantis peizažinis stilius, ir gyvatvorės formos, linijos galėtų būti ne tokios griežtos.

Genėti ir formuoti reikia nuo mažumės

Kaip patikina Vilniaus universiteto Botanikos sodo uždaro grunto augalų kuratorė botanikė Teresė Jokšienė, nepriklausomai nuo pasirinkto stiliaus, gyvatvorei reikia tvirtos rankos: darbo ją prižiūrint daug, nes negenimi augalai per vieną sezoną gali netekti dekoratyvumo. Tujas galbūt užtektų genėti kartą per metus, o lapuočius medžius ir krūmus teks karpyti bent porą kartų. Pasak T. Jokšienės, dažnis priklauso nuo to, kokio derlingumo substratas, kaip augalai tręšiami ir laistomi, ar greitai jie auga. Pradėti karpyti ir formuoti būtina kuo anksčiau, kad gyvatvorė labiau šakotųsi, sutankėtų. Negalima laukti, kol ji pasieks norimą aukštį, nes liks ažūrinė ir reta. Pavasarį, kai augalai nėra sulapoję ir jų augimas dar neprasidėjęs, galima labai stipriai genėti, negailint nupjauti praeitų ar užpraeitų metų šakas, gyvatvorę pažeminti ir pasiaurinti – juk laikui einant gilumoje esančios šakos lieka plikos, ir negražiai atrodo.

„Kompaktiškos, mažai besišakojančios yra tujų veislės ‘Compact’ ir ‘Smaragd’, jos auga į viršų ir užtenka kas kelis metus patrumpinti viršūnę, nebent norėsite išlaikyti siauresnę formą, tada teks genėti ir šonus. Koloniniai kukmedžiai taip pat gražiai stiebiasi į viršų. Eglių gyvatvorės priežiūra nėra sudėtinga, tačiau jos trumpaamžės, po dešimties metų teks iš naujo sodinti, be to, jų šaknys paviršinės, todėl šalia neaugs jokie kiti augalai. Vieni labiausiai pasiteisinusių lapuočių – kauleniai. Jie labai gerai auga ir sėkmingai žiemoja, smulkūs lapeliai gerai karpomi ir kaulenių rūšių yra daug. Svarbu žinoti ir tai, kad gyvatvorės negalima genėti tiksliai vertikaliai: viršutinė jos dalis turėtų būti siauresnė už apatinę, kitaip ant šios kris šešėlis ir apačia nupliks. Gyvatvorė skurs ir tada, kai šalia jos bus pasodinta kitų augalų, kurie užstos šviesą. Toks tas gamtos dėsnis, kad kiekvienas augalas ieško būdų išlikti. O mes stebėkime gamtą – tada bus paprasčiau įgyvendinti savo norus“, – įsitikinusi botanikė.

Kas šiaurėje, o kas pietuose?

Neapgalvotai pasirinkti augalai gali sukelti daug galvos skausmo. Pasak E. Urbonavičiūtės, gražiausias vaizdas turi būti matomas ten, kur praleidžiame daugiausia laiko. „Tarkim, terasa, kurioje mėgstate ilsėtis, yra pietinėje namo pusėje, tad priešais žaliuojanti gyvatvorė bus šiaurinėje. Neteisingai pasirinkus augalus, gyvatvorė pradės plikti ir skursti, galbūt gražiai atrodys pietinę jos pusę matantiems kaimynams, bet ne šeimininkams. Todėl čia reikėtų sodinti pavėsyje gerai augančius kukmedžius, skroblus, tiktų puskiparisiai.

Jei terasa ar kita dažniausiai lankoma sklypo vieta yra šiaurinėje pusėje, gyvatvorė bus „atsisukusi“ į pietus, keps saulėkaitoje, tad ją formuoti tiktų iš eglučių, pušaičių ir kitų saulę mėgstančių augalų, kurie čia klestės ir šeimininkams atrodys dekoratyviai. Žmonės dažnai renkasi uolinius kadagius ‘Blue Arrow’, tik jiems taip pat reikia daug saulės. Teko matyti šalia atraminės mūro sienutės šiaurinėje pusėje auginamus kadagius, kuriuos šeimininkai kas porą metų vis iš naujo sodindavo išleisdami nemažai pinigų, bet nepagalvodami, kad gyvatvorė skursta tik todėl, jog trūksta šviesos. Universalus augalas šiuo požiūriu yra tujos: augdamos šiaurinėje pusėje jos neišplinka, o ir pietinę, saulėtą, gerai pakenčia. Todėl tiems, kas nori turėti visada dekoratyvią gyvatvorę, rekomenduoju tik tujas – ‘Smaragd’ arba ‘Brabant’ veislių“, – pataria E. Urbonavičiūtė.

Kaip išvengti monotonijos

Formuojant gyvatvorę tenka riboti augalų įvairovę, bet monotoniją išsklaidyti įmanoma įvairiais būdais. Kai nėra būtinybės ar noro įrėminti sklypą vientisa gyvatvore, galima apželdinti tik jo dalį.„Teko kurti projektą, kur sklypą supo paprasčiausia vielinė tvora. Kad vaizdas nebūtų nuobodus, į ją įterpiau 6 m ilgio skroblų gyvatvorės „citatą“. Ji buvo pasodinta toje vietoje, kurią šeimininkai matė iš savo terasos: taip jie galėjo jaustis supami žalumos“, – pasakoja E. Urbonavičiūtė.

Botanikė T. Jokšienė pataria gyvatvorę derinti prie kitų sodo augalų: „Jei sklype tik veja žaliuoja, galima rinktis išraiškingesnius margus lapuočius ar gelsvų atspalvių spygliuočius. Dideliame sklype gyvatvorei tinka skirtingų rūšių augalai, pavyzdžiui, pramogų zonoje – vienokie, daržo zonoje – kitokie. Arba galima originaliau pakirpti gyvatvorės viršų, palikus kai kur aukštesnius „stulpelius“ ar suformavus arkas. Dar vienas, nors sudėtingesnis, bet efektingai žavus būdas – pasodinti gyvatvorę dviem eilėmis. Vienoje gali augti medžiai (liepos, skroblai) dekoratyviai suformuotomis lajomis, kitoje – jų kamienus dengiantys žemesni, apie 1 m aukščio, krūmai, galbūt laisviau svyrančiomis šakomis“.

Santykiai su kaimynais

Nors tankia gyvatvore savo namus apsupame siekdami atsiriboti nuo aplinkos, taigi ir kaimynų, geri santykiai su jais labai praverstų apželdinant sklypą. 2019 m. pavasarį Aplinkos ministerija patikslino „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles“, skirtas padėti išvengti kaimyninių sklypų savininkų ginčų dėl per arti sodinamų medžių, krūmų ar gyvatvorių. Jose nurodoma, kad kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė, pasodinta ne arčiau kaip už 1 m nuo sklypų ribos, iš pietinės pusės gali būti formuojama iki 2 m aukščio, o iš visų pusių – iki 1,3 m.

Tiesa, turint sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimą raštu, šį atstumą galima keisti ir abipusiu sutarimu sklypus skiriančią ribą apsodinti medžiais ar krūmais neprarandant tokių brangių metrų, bet atrandant priimtiną kompromisą. Siekiant su kaimynais išsaugoti gerus santykius reikėtų įvertinti ir tai, kad leistinas gyvatvorės aukštis gali būti nustatytas ne tik šiose taisyklėse, bet ir namų, o ypač sodininkų bendrijų įstatuose.

Kai šalia stūkso aukštas namas

Kaip nuosavame kieme susikurti asmeninę erdvę, jei šalia yra aukštas kaimyno namas, bet neįmanoma jo užstoti augalais, nes reglamentas riboja jų aukštį palei sklypo perimetrą? „Gyvatvorė galėtų būti sodinama prie pat namo terasos, poilsio zonos – vietų, kurioms norite suteikti privatumo. Kuo arčiau auga aukšti medžiai, tuo geriau jie užstoja didelį pastatą ar kitą masyvų, vaizdą gadinantį objektą. Tačiau ir pačios gyvatvorės, esančios, tarkim, už 5 m nuo sklypo ribos, aukštis jau gali viršyti net ir 3 metrus. Tiesa, daugelis žmonių bijo tokio sprendimo, manydami, kad vidury kiemo pasodinę gyvatvorę nematys dalies savo sklypo, kuris galbūt ir kainavo nemažai… Nieko nepadarysi, šiuo atveju tenka pasirinkti: ar pro trečio aukšto langą kaimynas žiūrės į tave, geriantį kavą, ar verta paaukoti bendrą vaizdą ir suskaidyti sklypo erdvę. Beje, nuo to kraštovaizdis nė kiek nenukenčia. Netgi atvirkščiai“, – įsitikinusi E. Urbonavičiūtė.

Greičiausia alternatyva – vijokliniai augalai

Medžiai ir krūmai auga lėtokai, yra brangūs. Jei norisi greito, tegul ir trumpaamžiškesnio grožio, finansiškai patraukli ir originali gali būti vijoklinių augalų gyvatvorė. Tiesa, tai sezoninis sprendimas, žiemą tokia priedanga nieko nepaslėps, bet juk ne visada ir ne visur šiuo metų laiku to reikia.

„Dekoratyviai atrodo vielinę neišvaizdžią tvorą apsiviję vinvyčiai, puošnios yra raganės, vijoklinės rožės, tinka ir vienmečiai augalai – kobėjos, pasifloros. Vis dėlto ir šiems augalams reikia skirti dėmesio: stebėti ir tinkamai pakreipti augančius stiebus, kai kur juos pakirpti, kitur pririšti. Gamta nesukūrė specialiai gyvatvorėms skirtų augalų, jie gali būti patys įvairiausi, svarbiausia nekopijuoti kaimynų ir auginti tai, ko patys norime. Kita vertus, po kaimynų sklypus patarčiau pasižvalgyti: atkreipkite dėmesį, kokie augalai ten sėkmingai, gražiai ir vešliai auga – akivaizdu, kad jiems yra tinamos sąlygos žiemoti. Tai labai svarbu, nes gyvatvorei apšalus gali prabėgti daug laiko, kol ji vėl atsigaus. O jei rinkdamiesi augalus norite eksperimentuoti, verčiau iš pradžių pasisodinkite vieną ar kelis, ir stebėkite, kaip jie jaučiasi, ir tik tada spręskite, ar tinka gyvatvorei“, – apibendrina T. Jokšienė.

Priežiūros reikalai

Kad gyvatvorė sėkmingai augtų, botanikė pataria nesodinti augalų durpėse. Jos sudyla ir susmenga į žemę, jas sunku laistyti, nes arba permirksta, arba perdžiūvusios nesugeria vandens. Rūgščių durpių reikia rododendrams, azalijoms, šilauogėms, tačiau gyvatvorės medžiams ir krūmams jos nebūtinos, nebent galima šiek tiek įmaišyti, kad žemė būtų puresnė. Laistymo svarbos taip pat nereikėtų sumenkinti: galbūt natūralioje gamtoje medžiams užtenka lietaus, tačiau pasodinus gyvatvorę bent dvejus trejus metus ją būtina labai kruopščiai ir gausiai laistyti. Vanduo turi sutekėti giliai į žemę, tada augalų šaknys link drėgmės tįs į gylį. Jei laistant nuolat sušlaps tik viršutinis žemės sluoksnis, šaknys augs paviršiuje, o šiam per sausrą išdžiūvus augalai žus.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.