Daiva Červokienė

Senoji Kauno obelis

Šis vaismedis – miškinė obelis (Malus sylvestris (L.) Mill.) – gerai žinomas botaninis gamtos paveldo objektas. Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, ji yra vienintelė saugoma obelis Lietuvoje. Obels kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 285 cm, amžius – apie 360 metų, medžio aukštis – 8 m. Dabartinio kamieno su didžiule dreve apimtis mažesnė, nes prieš kelerius metus per vėtrą nulūžo viena stambi šaka. Šiuo metu gyvybingos tik kelios obels šakos, tačiau jos apsipila vešlia lapija, veda vaisius. Obelis pramečiuoja – žydi ir veda vaisius kas antrus metus. Vaismedyje įkelti keli inkilai.

Senoji Kauno obelis auga Kaune, Kazliškiuose (Aleksoto sen.), Senosios Obels gatvėje, privačiame sklype šalia gyvenamojo namo. Medis pažymėtas informaciniu stendu, reguliariai lankomas aplinkosaugininkų, sausmečiu palaistomas.

Kadaise šioje vietoje augo giria. Žmonės kirto medžius, statėsi namus, tačiau neišdrįso nukirsti čia žydėjusios laukinės obels. Vėliau ji atsidūrė gyvenvietėje tarp namų. Pasakojama, kad 1812 m. čia buvo rastas sušalęs prancūzų kareivis ir palaidotas po obelimi. 1960 m. obelis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. – respublikinės reikšmės paminklu. Lietuvoje ji laikoma seniausia obelimi.

Buvusiame Kazliškių kaime šios sodybos šeimininkai 1960 m. ketino nupjauti šalia augusią ir statyti sandėliuką trukdžiusią seną obelį. Vienai iš negausių vietinių gyventojų prasitarus, kad obelis mena čia gyvenusį jos prosenelį, šeimininkai nutarė ją išsaugoti. Tais pačiais metais gamtosaugininkai ant akmens šalia obels pritvirtino metalinę lentelę su užrašu, kad senoji obelis – gamtos paminklas. Tuomet jai buvo apie 300 metų.

Medaus medis

2017-ųjų Lietuvos metų medžio rinkimuose varžėsi ir paprastoji obelis (Malus domestica Borkh), pavadinta Medaus obelimi. Ji auga netoli Žemaičių plento, Antkopčio kaime (Klaipėdos r.), privačioje valdoje, kurios savininkas – Juozas Žemgulys.

Šio medžio kamieno apimtis 0,80 m aukštyje (siauriausioje vietoje) – 3,35 m, aukštis – 14 m. Iš tolo žvelgiant į obelį stebina jos jėga, stiprybė. Ypač obelis įspūdinga apsipylusi žiedais.

„Sodyba priklauso mano tėčiui, ten augau vaikystėje. Ta obelis auga nuošaliau, ne prie pat namų, už pastatų. Ji dar žydi kasmet, pavienės šakos pradeda žydėti skirtingu metu, nes vienos yra laukinės, o kitos – skiepytos. Ir obuoliai sunoksta kelių rūšių – laukinukai ir kažkokios vėlyvos veislės. Obelis ne mūsų skiepyta, tad kokios veislės tie obuoliai, nė nežinome. Jų skonis nėra ypatingas, todėl jų nedaug valgydavome – likdavo laukiniams žvėrims ir paukščiams.

Prie obels stovėdavo bičių aviliai. Jos intensyviai nešdavo medų, aviliai visada būdavo pilni, nes obelis gausiai žydėdavo ir dosniai dalindavosi nektaru ir žiedadulkėmis su bitėmis. Todėl ją ir pavadinome Medaus obelimi. Žmonės prie jos daug nevaikščiodavo – netrukdydavo nei bitėms, nei medžiui“, – pasakojo Juozas Mindaugas Žemgulys, gyvenantis netoliese, Priekulėje. Beje, jis ir pateikė Medaus obels kandidatūrą 2017-ųjų Lietuvos metų medžio rinkimams. Medaus obelis auga jo tėvo Juozo Žemgulio sodyboje.

Medžio amžius

Sodyboje apsilankęs VšĮ Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigė, kad šios obels amžius – daugiau negu 300 metų.

Kaip nustatomas medžių amžius? Pasak S. A. Davenio, patikimai tai padaroma tik invazinėmis priemonėmis – tam tikrais grąžtais išgręžus mažytę kiaurymę galima tiksliai nustatyti, kiek medyje yra rievių. Tai ir rodo, kiek jam metų. Šis būdas taikomas techniškai brandiems medžiams, kurie ruošiami kirsti, mat jeigu medis perbręsta, vidus pradeda gesti. O seniems išskirtiniams medžiams šis būdas netinka – ir taip aišku, kad jie drevėti, tuščiaviduriai.

Kartais nustatyti, kada medis buvo pasodintas, padeda istoriniai šaltiniai, bet šiuo atveju vargu ar tokių yra. Tad lieka pagal kamienų apimtį įvertinti, kokio amžiaus šie medžiai turėtų būti.

„Senoji Kauno obelis – suvargusi, vos gyva, tik egzistuoja, o Medaus obelis yra daug didesnė pagal savo apimtį, ji dar veša, klesti. Matome, kad kaunietei pastarieji šimtmečiai nebuvo tokie palankūs kaip Medaus obeliai, kuri augo be jokių apribojimų turbūt visus 300 metų“, – pabrėžia S. A. Davenis.

Kuri iš šių obelų yra senesnė?

Lietuvos arboristikos centro vadovas pažymi, kad Medaus obelis jauniau atrodo, ji dar gyvybinga, kupina jėgų, nors nedrįso tvirtai sakyti, kad Kauno obelis yra senesnė. Mat, pasak arboristo, šis kriterijus nėra patikimas, medžių senėjimą lemia genetiniai veiksniai, aplinka ir žmogaus veikla. Medžiai, kaip ir žmonės, susensta būdami nevienodo amžiaus – žmogaus raukšlės, kaip ir medžio randai ar drevės, dar nieko nepasako, kalendorinis ir fiziologinis amžius neretai nesutampa. Senėjimas prasideda nuo brandos, kiti ir nesulaukę brandos pradeda senėti. Dažnai branda dėl aplinkos poveikio ir žmogaus veiklos ateina anksčiau, negu gamtos būtų lemta.

Kokie kriterijai taikomi obelims, kad jos būtų paskelbtos saugotinomis? Pasak pašnekovo, jos turi būti įspūdingų parametrų (pavyzdžiui, ąžuolai – 4 m skersmens), turėti gamtinę, istorinę vertę.
„Nors viena šių obelų saugoma, o kita ne, abi jos yra išskirtiniai vienetiniai augalai, vertingos mūsų gamtos dovanos“, – tarsi apibendrina Lietuvos arboristikos centro vadovas.

O ar galima jas pavadinti gražiausiomis Lietuvos obelimis, nė nedrįsau klausti. Medžio, kaip ir visų augalų, grožiui įvertinti visuotinai pripažintų kriterijų nėra – kiekvieno mūsų grožio samprata gali būti kiek kitokia. Juk, ko gero, mums gražiausios ir labiausiai džiuginančios tos obelys, kurias patys pasodinome, kurias dažniausiai matome ar kurios auga arčiausiai. Kaip sakoma, kiekviena pušis savo šilui ošia. Tad turbūt galima teigti, kad kiekviena obelis savo šeimininką labiausiai džiugina.

Daugiau įdomių straipsnių rasite žurnale „Namie ir Sode“.