Bičių auginimas: ne į kalendorių, o pro langą reikia žiūrėti

Bičių auginimas: ne į kalendorių, o pro langą reikia žiūrėti


Vos tik saulė sušildo žemę, bitynas ima ūžti – darbščiosios bitelės kimba į darbą. Darbų gausu ir patiems bitininkams, kuriems labai svarbu koja kojon žengti su gamta.


Meilė Taraškevičienė


Didžiausia grėsmė – badas


Tikriausiai pastebėjote, kad nedidelėje mūsų šalyje tie patys augalai pražysta skirtingu metu. Net keliais laipsniais aukštesnė temperatūra, didesnė saulės spindulių dozė paspartina vegetaciją. Orai lemia ir bičių gyvenimo ritmą. Štai Šalčininkų rajono bitininkai tvirtina, kad blindės saulėtose vietose žydėjo jau kovo pabaigoje ir bitės jose dūzgė kaip per tikrą medunešį. Kai kas jau išsuko ir pavasarinio medaus. Deja, daugeliui kitų šalies bitininkų tokia žinia – neįtikėtina, nes kovas orais nelepino ir tik balandžiui įpusėjus buvo galima pradėti galvoti apie rimtesnius darbus bityne.


Pasak bitininkų, balandis skirtas bitėms pasiruošti sodų medunešiui. Šiuo metu stiprios bičių šeimos aktyviai augina perus. Būtent šiuo laikotarpiu bitės sunaudoja labai daug maisto, beje, kur kas daugiau nei žiemą. Tyrimų metu nustatyta, kad badaujančioje bičių šeimoje būna pakitimų, dėl kurių net ir prasidėjus medunešiui bitės vangiai neša nektarą.


Balandžio viduryje didžiojoje Lietuvos dalyje žydėjo lazdynai, alksniai, šalpusniai, todėl šiltesnę dieną bitės galėjo parsinešti žiedadulkių ir nektaro. Tačiau ir tuomet, kai žydinčių augalų sparčiai daugėja, atsipalaiduoti pavojinga – tiesiog būtina stebėti bites, kad jos nežūtų iš bado. Avilyje maisto atsargų turėtų būti apie 6–8 kg, bet ne mažiau kaip 5–6 kg. Sumažėjusį maisto kiekį būtina nuolat papildyti. Kadangi bitės jau skraido ir išlindusios iš avilio gali pasituštinti, joms skirta kandi tešla gali būti su žiedadulkėmis.

REKLAMA


Pasitaiko, kad bitininkai, norėdami bitėms gero, koriuose medų atakiuoja. Specialistai įspėja, kad to daryti negalima, nes pavasarį bičių šeimos dar būna mažos ir silpnos, todėl tiek daug patiekto maisto joms nereikia. Paprastai bitės pačios atsiakiuoja tiek korių angelių, kiek jų reikia pasimaitinti. O iš atakiuotų korių ima varvėti medus, jis gali privilioti skruzdėles arba tiesiog prarūgti. Beje, reikėtų patikrinti, ar koriuose medus nesusikristalizavęs. Jei tokio maisto ir bus daug, bitės vis tiek badaus. Atakiuotą tokį medų reikėtų supurkšti šiltu vandeniu.


Neturi stigti vandens


Vietose, kur šalia bityno nėra atviro vandens šaltinio, kiekviename avilyje patartina įrengti individualias girdyklas, į vandenį įberiant truputį druskos (10 l vandens ištirpinamas 1 g druskos arba 4 l vandens – 1 kobalto tabletė). Jei arti namų bitės neturi vandens, skrenda jo ieškoti ir pasitaiko, kad nutupia ant mėšlo krūvos ar tekančių srutų upelių, norėdamos numalšinti ne tik troškulį, bet ir patenkinti mineralų poreikį.


Jeigu arti bityno nėra vandens versmės, patariama avilyje įrengti girdyklas. Tam gali praversti bet koks sandarus indelis su dangtelyje padarytomis skylutėmis (ne didesnėmis kaip 0,8 mm). Tokia gertuvė dedama dangteliu į lizdą. Pro skylutes čiulpdamos vandens lašelius bitės puikiai numalšina troškulį. Pasak bitininkų, toks sprendimas geresnis nei, pavyzdžiui, naudoti penėtuvę, nes dedant gertuvę bičių lizdas neatšaldomas. Bitėms vandens ypač reikia, kai orų sąlygos nepalankios skristi jo susirasti gamtoje. Kai trūksta vandens, bitės gali pradėti viduriuoti, o silpnesnės šeimos ir žūti. Tokių atvejų pasitaiko, kai pavasarį staiga atšąla.

REKLAMA


Lizdus plėsti pamažu


Šalti balandžio orai nesustabdė bičių šeimų vystymosi – jos ir toliau augina perus. Įpusėjus šiam mėnesiui ar antroje jo pusėje stiprioms bičių šeimoms pabunda instinktas baltinti korius. Tai rodo, kad bitės jau atsineša nektaro ir padaugėjo jaunų bičių, kurios išskiria vaško pleiskanėles, t. y. pradėjo vaško gamybą. Šiuo metu galima pradėti plėsti lizdus: įdėti vieną ar dvi vaškuoles. Jų neturint galima dėti ir pernykščius pasiūtus korius (svarbu ne juodus).


Nepatartina dirbtinių korių dėti į lizdo vidų tarp perų, nes balandį smarkiai atšalus orams lizdas tarsi padalijamas pusiau ir taip dar labiau atšaldomas, tuo metu bitėms labai reikia šilumos. Bičių lizdus per daug išplėtus, esant šaltiems orams jos vystosi lėtai, todėl geriau lizdus plėsti pamažu, negu vienu metu įdedant daug korių.


Ne mažiau svarbu, kad bitininkas nepersistengtų ir per ilgai prie lizdo nesikrapštinėtų apžiūrėdamas korius ar darydamas kitus darbus. Jei pamatėte, kad yra perų (ir jie nėra traniniai), vadinasi, motinėlė gyva ir šeima plečiasi. Dar patikrinama, kiek yra maisto, ir avilys uždaromas. Stiprios ir stiprų higieniškumo instinktą turinčios šeimos pačios išsivalo dugnus. Jei bityne yra mirusių bičių šeimų, avilių lakos turi būti uždaromos, koriai išimami, aviliai išvalomi ir dezinfekuojami 5 proc. natrio šarmu. Tai būtina daryti su pirštinėmis, nes natrio šarmas sudirgins rankų odą. Be to, jis kuo puikiausiai ištirpdo senus pikio likučius. Dezinfekuojamąjį poveikį galima pagerinti avilio vidų dar pakaitinus litavimo lempa.


Apie apsaugą nuo erkių ir daugiau aktualių patarimų rasite žurnale „Namie ir Sode“.