Žiema alpinariume

Žiema alpinariume


Žiemos metu alpinariumo augalams kyla didesnis pavojus negu augantiems lysvėse arba paunksmėje. Alpinariumo akmenys atšąla greičiau negu žemė. Be to, ant kalvelės plonesnis sniego sluoksnis, jį dažnai nupučia vėjas.


Vilija Rutkauskienė


Apdengti būtina. Akmenuotas gėlynas žiemą peršąla giliau negu paprasta gėlių klomba. Tad turite kruopščiai parinkti augalus atsižvelgdami į jų atsparumą šalčiams. Viršutinėje alpinariumo dalyje sodinkite mažiausiai lepias augalų rūšis. Kaprizingesni augalai (raktažolės, flioksai, levandos ir pan.) turi atsidurti arčiau kalnelio pagrindo. Jeigu nesate visiškai tikri dėl augalų atsparumo šalčiams, artėjant žiemai ar stipresniems šalčiams augalus reikėtų pridengti. Kai nusistovi šaltas oras, pridenkite juos eglišakiais. Ši paprasta priemonė padeda lengviau peržiemoti tokiems šilumą mėgstantiems augalams kaip visžalės rudgrūdėlės, kai kuriems rododendrams, miniatiūrinėms rožėms ir kt. Tinka ir neaustinės geotekstilė. Naudokite šviesią tankią medžiagą ir nepamirškite jos kraštus prispausti akmenimis, kad nenuneštų vėjas.

REKLAMA


Sniego nuošliaužos. Alpinariumas labai lengvai „numeta“ žiemos kailinius – sniegą. Kodėl tai vyksta? Pirmiausia, ant kalnelio sniego būna mažiau negu lysvėje, antra, akmenys lengvai įšyla nuo saulės, trečia, sniegas juda žemyn nuo nuožulnios plokštumos. Lygioje vietoje su šiuo dalyku nesusiduriama, o apie nuo kalniuko slenkantį sniegą reikia prisiminti. Kuo didesnis nuolydis ir pats alpinariumas, tuo stipriau slenka sniegas. Didžiausias mechaninis krūvis būna apatinėje kalnelio dalyje, o viršuje augalai nukenčia mažiau.


Slenkanti pusnis gali lengvai pažeisti trapias krūmelių (pavyzdžiui, rododendrų) šakeles, „nubraukti“ dirvos sluoksnį arba nuversti netvirtai stovintį akmenį. Norint nuo slenkančio sniego apsaugoti trapius augalus, galima uždengti juos bedugniais kibirais. Tik reikia tuos kibirus gerai įtvirtinti – galima net truputį įkasti į dirvą.


Didžiausios bėdos nutinka netoli pastatų, kai nuo stogo nuslenka ledo luitas. Tad įrengti alpinariumą tokiose vietose tikrai nepatariama. Jeigu pasirinkimo neturite, alpinariumą teks pridengti tvirtomis lentų konstrukcijomis, kad krentantis sniegas nesulaužytų alpinariumo ir jo augalų.

REKLAMA


Beje, sodinant augalus reikia turėti omenyje, kad pietinis šlaitas apnuoginamas ir sušildomas anksčiau negu šiaurinė kalnelio pusė. Sniegas šiauriniame šlaite ir žemesnėse vietose tirpsta lėčiau. Šį dalyką galima ignoruoti tik tuomet, kai alpinariumas yra ganėtinai nuolaidus.


Atlydžio pavojai. „Gyvenimo“ alpinariume sąlygas galima nusakyti taip: šaltis, atlydys, tekantis atlydžio vanduo, vėl šaltis ir t. t. Dėl atšalimų ir atšilimų kaitos gruntas tai plečiasi, tai traukiasi, dėl to iškilnojama neseniai pasodintų augalų šaknų sistema.


Dėl dažnos temperatūrų kaitos kenčia ne tik augalai, bet ir akmenys. Patys jautriausi yra porėti ir įskilę akmenys. Skilimo vietoje užšąlantis vanduo plečiasi, ir ilgainiui akmuo gali visiškai perskilti. Blogai įtvirtinti akmenys dėl permainingų temperatūrų kaitaliojimosi gali būti išstumti į žemės paviršių, o tuomet juos dar labiau išjudins ar net nuridens slenkantis sniegas.


Ne mažiau pavojingas ir

Dalis šio straipsnio pasiekiama tik prenumeratos skaitytojams.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 08 (2024)

    Savaitė - Nr.: 08 (2024)