Aviečių derlius, kurio nesinori palikti

Aviečių derlius, kurio nesinori palikti


Remontantinės avietės dera iki vėlyvo rudens, kai tuo metu sode kitų uogų jau nepamatysi. Tokiam šių uogakrūmių pranašumui sunku atsispirti, todėl bent po kelis jų sodinukus turi dažnas sodininkas. Beje, jų augintojai sako pastebintys, kad pastaraisiais metais dalis nespėjusių prinokti uogų lieka žiemoti. Kodėl taip nutinka nebe pirmą sezoną ir kuo remontantinės avietės ypatingos, atskleidžia sodininkas Rokas Amšiejus.


Meilė Taraškevičienė


Tinkamiausias genėjimo laikas


Kultūrinės avietės skirstomos į vasarines ir remontantines. Pasak R. Amšiejaus, vasarinės avietės ant antramečių ūglių derlių veda vienąkart per sezoną, o remontantinės užaugina du derlius, jei ūgliai paliekami nenupjauti: vasaros pradžioje uogos dera ant antramečių ūglių, vasaros pabaigoje – ant pirmamečių. „Ankstyvesnis derlius būna ant nenupjautų stiebų, nors ir ant jų lieka nespėjusių sunokti pernykščių uogų“, – sako sodininkas, patariantis tuos stiebus patrumpinti tiek, kad nuo žemės būtų apie 120 cm aukščio.

REKLAMA


Vis dėlto didesnio derliaus sulaukiama, kai remontantinių aviečių seni stiebai pašalinami, o naujas derlius auga ant atžėlusių naujų stiebų. Taip pat nemanykite, kad kuo didesnis krūmas, tuo didesnį derlių iš jo surinksite. Tankios avietės auga silpniau, jos dažniau nukenčia nuo ligų ir kenkėjų. Norėdami to išvengti, kiekviename krūme palikite ne daugiau kaip 8 ūglius, be to, sezono metu pašalinkite visus silpnus ūglius. Ką su jais daryti atėjus žiemai? R. Amšiejus pataria šias avietes genėti vėlai rudenį, aišku, jei stiebai sausi. Žali stiebai rodo, kad tebevyksta fotosintezė, t. y. kaupiamos maisto medžiagos kitų metų derliui. Genėti patogu dabar, žiemos pabaigoje, kol iš dirvos neišėjęs pašalas. Stiebus reikėtų nupjauti iki pat žemės paviršiaus. Tai padaryti galima ir mechanizuotai, nes jų nereikia genėti atrankiniu būdu kaip vasarinių aviečių.


Kodėl vėluoja derlius?


Ne tik vasarinių, bet ir remontantinių aviečių yra įvairaus ankstyvumo veislių. Pasak sodininko, vėlyvesnės yra, pavyzdžiui, veislės ‘Kvanza’, ‘Maravila’. Iš ankstyvesnių galima paminėti ‘Mapena’, ‘Imara’, ‘Kveli’ ir daugelio puikiai žinomas senovinės veislės ‘Polka’ avietes, kartais pradedančias derėti net ir liepą. „Vis dėlto, kad ir kokio ankstyvumo avietės būtų, jei pavasaris bus ilgas ir šaltas, vėluos ir derlius, – tikina R. Amšiejus. – Norint uogų sulaukti laiku ir kad spėtume nusiraškyti visą jų derlių, anksti pavasarį, geriausia – kovo mėnesį, nugenėtas avietes reikia uždengti agroplėvele ir taip jas laikyti apie 7 savaites. Po plėvele avietės auga gana sparčiai, todėl ir jų derlius būna ankstyvesnis.“

REKLAMA


Dėl ankstyvesnio pirmojo derliaus ant pernykščių stiebų sodininkas pataria rinktis tam tinkamiausias remontantines avietes ‘Maravila’. Šios desertinės veislės avietės išsiskiria neįprastos raudonai oranžinės spalvos, kūgiškai apvalios formos saldžiomis ir mėsingomis uogomis. Aviečių atžalos auga energingai, kol pasiekia 1,5–1,8 m aukštį. Subrendę stiebai būna stiprūs ir tvirti. Avietės ‘Maravila’ – atsparios ligoms ir kenkėjams. Dera gausiai ir kasmet, jei dirvos drėgnumas ir derlingumas optimalus.


Iš grunto daigai sodinami vėlai rudenį ir anksti pavasarį, o augintų vazonėliuose sodinimo laikas yra ilgesnis.
R. Amšiejus pataria pasisodinti keletą labai dideles uogas nokinančių vidutinio ankstyvumo veislės ‘Kvanza’ aviečių sodinukų. Šios remontantinės avietės pradeda derėti rugpjūčio viduryje ir dera iki šalnų. Jų ryškiai raudonai oranžinės spalvos uogos – mėsingos, sultingos ir saldžios. Nuskintos uogos nepatamsėja, labai ilgai ir gerai išsilaiko. Šios veislės aviečių krūmai užauga iki 1,5–1,6 m. Jų stiebai – nedygliuoti, stiprūs ir tvirti, todėl nereikia atramų. ‘Kvanza’ veislės avietės dera ant vienmečių stiebų, todėl jas būtina genėti. Tai atsparios ligoms ir kenkėjams remontantinės avietės.


Pasak sodininko, vidutinio ankstyvumo veislės ‘Polka’ remontantinės avietės Lietuvoje išplito prieš 15–17 metų ir jos vis dar mėgstamos, nors ir gerai dera tik porą pirmųjų metų, o paskui jas pradeda kamuoti įvairios bėdos, uogos ima smulkėti. Tiesa, to galima išvengti vaiskrūmius labai gerai prižiūrint. ‘Polka’ pradeda nokti liepos mėnesį ir dera iki šalčių.



Geriausiai dera šiųmečių stiebai, todėl šios veislės avietės auginamos rudeniniam derliui. Stiebai užauga vidutinio aukščio ir tankio, tiesūs, tvirti. Uogos būna vidutinio dydžio, plataus kūgio formos, tamsiai raudonos, tvirtos, kvapios ir saldžios.


Pora pastarųjų metų orai neleido remontantinėms avietėms laiku sunokinti visą derlių, todėl verta pabandyti pasisodinti ankstyvesnių jų veislių. Viena jų – ‘Mapema’. Šios veislės avietės derėti pradeda rugpjūčio pradžioje, vaisiai būna dideli ir stambūs, kūgiški, raudonos spalvos, blizgūs. Krūmas auga energingai, stiprūs, tvirti stiebai užauga iki 1,5–1,8 m. Šios veislės augalai atsparūs ligoms, kenkėjams ir šalčiui, dera gausiai ir kasmet. Kadangi ‘Mapema’ dera ant vienmečių stiebų, krūmus būtina genėti. Šios veislės uogos – gero skonio ir ilgai išsilaiko nuskintos, todėl tai yra puiki veislės ‘Polka’ alternatyva.


Remontantinių aviečių pranašumai


1. Uogos dera ant vienmečių ūglių, todėl šioms avietėms šalčiai neturi jokios įtakos. Tuo metu vasarinių aviečių stiebams dažnai pakenkia ne tik didesni šalčiai. Štai pernai virš sniego kyšančius stiebus nudegino saulė, todėl nukentėjo ir aviečių derlius.
2. Gali derėti bangomis kelis kartus per sezoną. Pirmosios remontantinių aviečių uogos prisirpsta vėliau nei vasarinių veislių, tačiau jos noksta greičiau, o uogos būna didesnės.
3. Jei suserga vasarinės avietės, derliaus galima ir nelaukti, o remontantines veisles galima spėti pagydyti. Tuomet derlius pasirodo po antrosios žydėjimo bangos.
4. Pirmųjų remontantinių aviečių uogų sulaukiama sodinimo metais. Jei sodinukai sodinami rudenį, jau kitais metais jie užaugina solidų derlių. Pasodintų pavasarį aviečių derliaus galima tikėtis sulaukti rugpjūčio mėnesį.
5. Remontantinių aviečių augimo ciklas skiriasi nuo vasarinių ir išvengia tam tikrais laikotarpiais būdingų infekcinių ligų.

REKLAMA


Aviečių priežiūra


Šiuolaikinių itin produktyvių veislių remontantinių aviečių sodinimas gero derliaus dar negarantuoja. Norint iš kiekvieno kvadratinio metro surinkti iki 6 kg ar dar daugiau uogų, augalus reikia atidžiai prižiūrėti.


Norint sulaukti gero kokybiškų aviečių derliaus, būtina paisyti šių reikalavimų:


• Remontantinėms avietėms reikia daug maisto medžiagų, todėl jų tręšimas yra vienas svarbiausių sėkmės raktų. Avietės – ypač jautrios azoto trūkumui. Jei tik jo trūksta, krūmai pasidaro silpnučiai ir blyškūs. Kad taip nenutiktų, ankstyvą pavasarį jas patręškite kompostu (5–6 kg – 1 kv. m.) arba praskiestu vištų mėšlu (1:20). Taip pat nepamirškite tręšti fosforo ir kalio trąšomis (50–80 g superfosfato ir 20–40 g kalio sulfato – 1 kv. m.). Minėtomis trąšomis avietes tręšti reikėtų pavasarį ir žydėjimo metu. Žinokite, kad aviečių skonį lemia ne tik veislė, bet ir dirvožemis, maisto medžiagų, ypač kalio, trūkumas.
• Būtina aplink vaiskrūmius 40 cm spinduliu ravėti piktžoles – jos atima ne tik drėgmę, bet ir maistines medžiagas. Jei pavasarį aviečių nemulčiavote, žemę nuolat papurenkite. Reguliariai tai darant daugiau deguonies patenka į augalų šaknis, be to, tai skatina naudingos mikrofloros vystymąsi dirvoje ir geriau išsaugoma drėgmė. Iš viso per sezoną po avietėmis dirvą reikėtų papurenti 4–6 kartus: pirmą kartą – anksti pavasarį, vėliau – pagal poreikį, kai pamatai, kad dirvos paviršiuje susiformavo pluta ar atsirado piktžolių. Paskutinį kartą dirvožemis purenamas vėlyvą rudenį. Tai padeda sunaikinti kai kuriuos dirvoje žiemojančius kenkėjus. Kad nepažeistumėte šaknų, dirvą po aviečių krūmais purenkite ne giliau kaip 8 cm. Tarpueilius purenti galima ir giliau, bet ne daugiau kaip 15 cm.
• Net ir trumpalaikė sausra turi neigiamą poveikį augimui ir vaisiams, mat aviečių šaknys yra viršutiniame dirvos sluoksnyje. Nuo drėgmės kiekio tiesiogiai priklauso uogų kiekis ir jų dydis. Daugumą remontantinių aviečių reikia laistyti žydėjimo metu, taip pat augimo ir uogų nokimo laikotarpiais. Laistydami žiūrėkite, kad žemė po krūmais sušlaptų iki 40 cm gylio.
• Mulčio sluoksnis ne tik apsaugo nuo piktžolių ir sulaiko drėgmę dirvoje, bet ir neleidžia aviečių šaknims peršalti žiemą ir perkaisti vasarą. Durpes, kompostą, pjuvenas, šiaudus ir kitas mulčiavimo medžiagas reikėtų išberti iškart avietes pasodinus. Mulčio storis turi būti ne mažesnis kaip 5 cm. Nepamirškite mulčio kasmet atnaujinti.
• Skirtingai nuo vasarinių aviečių, remontantines avietes kur kas rečiau užpuola ligos ir kenkėjai. Tačiau tai nereiškia, kad reikia pamiršti prevencines priemones, ypač jei rudenį paliekate nenupjautus ūglius.
• Norėdami išvengti grybinių ligų pavasarį, avietes nupurkškite 1 proc. „Bordo“ skysčiu. Žydėjimo ir uogų formavimosi metu reguliariai apžiūrėkite augalus ir pašalinkite visus ligų bei kenkėjų paveiktus ūglius. Rudenį, nuėmę derlių, augalus dar kartą nupurkškite minėtu preparatu. Toks apdorojimas padės sunaikinti ligų sukėlėjus, taip pat kai kurių kenkėjų lervas, susiruošusias žiemoti.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.