Kvapūs ir naudingi eukaliptai – jau ne egzotika

Kvapūs ir naudingi eukaliptai – jau ne egzotika


Nieko nebestebina mūsų soduose vietą randantys nauji svetimšaliai augalai. Dauguma jų mylėtojų specialiai ieško tokių augalų, o sodinukų pardavėjai neriasi iš kailio norėdami nustebinti kuo įdomesniais egzemplioriais. Tarp pastarojo meto naujovių išsiskiria eukaliptai. Tik pas mus jie – kambariniai augalai, kitaip nei tėvynėje, kur eukaliptai – dangų remiantys medžiai.


Meilė Taraškevičienė

Eukaliptai (Eucalyptus) priklauso krūmais ir medžiais augančių augalų genčiai, mirtinių (Myrtaceae) šeimai. Eukaliptų tėvynė – Australija ir Tasmanijos sala, tačiau dėl daugybės naudingų savybių juos pradėta auginti daugelyje šalių. Šiems augalams būdinga heterofilija, t. y. skirtingos formos lapai: seni jie – apie 20 cm ilgio, trumpais lapkočiais, lancetiški, kardo formos, labai kvapūs, pasisukę į saulės pusę, o jauni – bekočiai, plačiai elipsiški ar apskriti.


Eukaliptai į aplinką išskiria fitoncidus, kurie naikina patogenines bakterijas ir virusus, grybus, jų lapuose yra daug eterinio aliejaus, kuris nesunkiai išgaunamas ir plačiai naudojamas. Eukaliptų rūšių yra keli šimtai, tačiau vaistinei žaliavai tinka tie, kurių lapuose yra eterinių aliejų su pagrindiniu jų komponentu cineoliu (eukaliptoliu). Vaistams gaminti dažniausiai naudojami vyteliniai ir pilkieji eukaliptai.

REKLAMA


Kai kuriose Australijos vietose aborigenai tikėjo, kad net vienas eukalipto aliejaus lašas gali apsaugoti namus ir juose gyvenančius žmones nuo piktųjų dvasių. Dėl šių ir daugelio kitų gerų savybių tų kraštų žmonės eukaliptus vadino nuostabiais medžiais.


Kad šie augalai ypatingi, pamažu įsitikindavo vis daugiau tautų. Naujuose kraštuose eukaliptai populiarėjo ir dėl jų sugebėjimo nusausinti pelkes: vienas medis per dieną gali „išgerti“ iki 300 litrų vandens.


Eukaliptai turi ir daugiau įdomių savybių – jie, pavyzdžiui, gali pasukti lapus taip, kad į juos mažiau spigintų saulė ir mažiau būtų išgarinama drėgmės. Dėl šios unikalios savybės eukaliptai kuo puikiausiai auga karštame ir sausame klimate. Šią savybę dar XVIII a. pastebėjo Europos kolonistai, kurie ilgą laiką būdami eukaliptų miškuose negalėjo suprasti, kodėl tokie didžiuliai medžiai nemeta šešėlio.


Gamtoje šie visžaliai medžiai gali užaugti sulig 50 aukštų pastatu, kurio aukštis ne mažesnis nei 100 m, tačiau namuose vazone pasodintas eukaliptas siekia vos 2 m ir jo augimas ribojamas augalą nuolat formuojant.

REKLAMA


Populiariausios rūšys. Pirkdami kambarinius eukaliptus atkreipkite dėmesį į etiketėje nurodytą jų pavadinimą ar rūšį. Kompaktiškų kambarinių rūšių eukaliptų nėra daug ir jie išsiskiria ryškia lapija. Geriausiai žinomos 3 jų rūšys. Viena jų – pilkieji eukaliptai (E. cinerea), dar vadinami sidabriniais doleriais. Šie augalai turi sidabriškai matinius kiaušinio formos lapus, kurie formos beveik nekeičia.


Mūsų kraštuose eukaliptai paprastai nežiemoja, nebent reti egzemplioriai. Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjo apskritalapiai vyniniai (E. gunnii) ir mažalapiai (E. parvula) eukaliptai. Jais prekiauja ne vienas šalies medelynas. Ypač mėgstami ant stiebo medeliu apvalia laja suformuoti eukaliptai.


Vyniniai eukaliptai, pasižymintys ryškiu aromatu, priskiriami prie atspariausių šalčiui, galinčių trumpą laiką atsilaikyti spaudžiant ir iki –18 °C. Šie eukaliptai greitai auga, nereiklūs, juos lengva formuoti. Lapai turi melsvą atspalvį, kuris augalui senstant keičiasi į žalią. Auga įvairiose dirvose, net ir nederlingose, tarp jų – ir pajūrio, nemėgsta tik sunkių molio dirvų. Geriausiai auga šviesioje, saulėtoje vietoje, pakenčia sausras. Pirties mėgėjai su malonumu apgenėtas šakas panaudos vantoms, o jų lapai – puiki žaliava eteriniam aliejui ar kitiems aromatiniams skysčiams gaminti. Yra keletas veislių mažesniais dar ryškesnio mėlyno ar tamsiai žalio atspalvio lapais.



Mažalapiai eukaliptai taip pat priskiriami prie atsparių šalčiui (gali ištverti iki –15 °C ), neaugių, nereiklių ir lengvai formuojamų rūšių. Jų lapai – gera žaliava eteriniam aliejui gaminti. Kambaryje šie eukaliptai užauga ne daugiau kaip 1 m aukščio. Juos galima auginti ir kaip krūmus, ir kaip medelius. Tai grakštūs augalai tiesiomis šakelėmis, pasipuošę blizgiais žaliai sidabriniais lapeliais tarsi monetomis. Šie eukaliptai labai gražiai žydi. Puošnūs blyškiai kreminiai, šviesiai geltoni ar rausvi žiedai būna pasislėpę po nesuskaičiuojama gausybe kuokelių. Nužydėję augalai suformuoja keistas vaisių dėžutes.


Eukaliptų priežiūra


Temperatūra. Optimali temperatūra eukaliptams augti yra 20–25 °C, žiemą ji neturėtų nukristi žemiau 10 °C, nors augalai gali atlaikyti ir nedideles šalnas. Eukaliptai mėgsta gryno oro srautus, todėl patalpa, kurioje jie auga, turi būti reguliariai vėdinama vengiant skersvėjų.


Apšvietimas. Šie augalai mėgsta gerą apšvietimą, todėl eukalipto vazoną patariama statyti prie pietinio lango, pamažu pratinant prie tiesioginių saulės spindulių. Eukaliptai gali neblogai jaustis, kai jiems parenkama vakarinė ar rytinė pusė, aišku, jei ten pakankamai šviesu. Labai svarbu, kad šalia vazono žiemą nebūtų šildymo prietaisų. Vasarą eukaliptą galima laikyti terasoje, balkone arba sode, nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje.


Laistymas. Aktyvaus augimo laikotarpiu, pavasarį ir vasarą, eukaliptus reikia gausiai laistyti, kad neišdžiūtų žemė. Jei tik šaknys išdžiūsta, lapai nuvysta ir augalas nebeatsigauna. Žiemą laistoma rečiau, kai viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta 2–3 cm gylyje. Palaisčius vazono padėkle vandens neturėtų likti. Eukaliptus, kaip ir kitus kambarinius augalus, reikia laistyti minkštu šiltu vandeniu.

REKLAMA


Ne visada pavyksta kokybiškai sudrėkinti augalą pilant vandenį iš viršaus, nes niekada tiksliai neaišku, ar gerai sudrėksta visas gruntas, todėl kartkartėmis, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar du, ypač kai šilta, jeigu yra tokia galimybė, eukaliptą su visu vazonu vertėtų panardinti į kibirą su vandeniu ir visiškai apsemtą palaikyti, kol pradės kilti oro burbulai. Ištraukti vazoną reikėtų tik tuomet, kai oro burbulai nustoja kilti. Ypač gerai, jeigu tame pačiame vandenyje bus ištirpinta trąšų. Žiemą eukaliptų tręšti nereikia.


Oro drėgnis. Eukaliptai nemėgsta būti purškiami vandeniu, nes normaliai auga net ir tada, kai patalpos oras – sausas.


Tręšimas. Tręšti kambarinius eukaliptus reikėtų aktyvaus augimo laikotarpiu – pavasarį ir vasarą. Eukaliptai tręšiami 1–2 kartus per mėnesį specialiomis kompleksinėmis kambariniams augalams skirtomis trąšomis. Trąšose neturėtų būti daug fluoro, be to, reikia nepamiršti, kad eukaliptai netoleruoja fosforo.


Dirvožemis. Eukaliptai sodinami į universalius substratus, kurie gali būti pagerinti vermikulitu ir humusu. Vazono apačioje turi būti storas drenažo sluoksnis.


Persodinimas. Jauni eukaliptų sodinukai persodinami kasmet, o suaugę – tik kartą per 2–3 metus. Nepersodintų augalų kasmet keičiamas tik viršutinis dirvožemio sluoksnis. Sodindami augalą į naują vazoną stenkitės jo nepasodinti per giliai. Eukaliptui augant anksčiau ar vėliau teks apriboti jo dydį, o persodinant gali tekti ne tik genėti patį augalą, bet ir patrumpinti jo šaknis.


Kenkėjai. Eukaliptų nelinkę pulti kenkėjai, tačiau prastai prižiūrimus gali apnikti miltuotieji skydamariai ar voratinklinės erkutės.


Ligos. Eukaliptai neatsparūs lapų sidabraligei – grybinei ligai, kurios požymis yra sidabro spalvos apnašos ant lapų. Su šia liga kovojama augalą purškiant fungicidiniais preparatais.

REKLAMA


Formavimas. Eukaliptai auga gana greitai, todėl anksčiau ar vėliau teks atlikti augimą ribojantį genėjimą. Nugenėtas augalas sparčiai šakojasi, todėl greitai virsta vešliu krūmeliu.


Dauginimas. Eukaliptai dažniausiai dauginami ilgai daigumą išsaugančiomis sėklomis, nes dauginant auginiais gaunami prasti rezultatai. Sėklos sėjamos vasario pabaigoje ar kovo pradžioje į dėžutes, pripildytas universalaus dirvožemio, sumaišyto perpus su smėliu. Pasėjus dėžutė uždengiama polietileno plėvele arba stiklu. Optimali temperatūra dygti – 20–25 °C. Pirmieji daigeliai pasirodo maždaug po mėnesio, kartais ir vėliau, bet pasitaiko, kad reikia palaukti ir 3 mėnesius. Ką tik prasikalę daigai labai jautrūs perlaistymui ir perdžiūvimui, juos reikia reguliariai vėdinti ir saugoti nuo karščio. Jauni augalai persodinami, kai pasirodo 3 lapeliai. Persodinti juos reikėtų labai atsargiai, rankomis neliečiant šaknų.


Priežiūros klaidos, kurių eukaliptai neatleidžia


1. Dėl nepakankamo laistymo ir skersvėjų gali pradėti trupėti lapai.
2. Dėmės ant lapų byloja apie tiesioginių saulės spindulių poveikį, taip pat galima įtarti, kad augalo šaknys kenčia nuo drėgmės pertekliaus.
3. Eukaliptas augs labai lėtai, jei jam stigs gryno oro ar trauks skersvėjai.
4. Lapai vysta, raukšlėjasi, jei prastas apšvietimas, trūksta drėgmės.
5. Kartais eukaliptai kambario sąlygomis pavasario nesulaukia, jei žiemą patalpoje būna per šilta ir tamsu.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)