Žiemą daug kas skundžiasi amžinai vaikštantys sustirę, šąlančiomis kojomis ir rankomis. Ką tada daryti? Kaip sau padėti natūraliomis priemonėmis? Ir kada jų pakanka, o kada reikėtų kreiptis į gydytojus?

Daiva Červokienė

Natūralus dalykas

Gydytoja Danguolė Vasiliauskienė pažymi, jog tai, kad galūnės, ypač rankų ir kojų pirštai, atvėsta greičiau negu kitos kūno dalys, yra normalu ir natūralu. Juk ant pėdų ir plaštakų yra mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, beveik nėra riebalinio audinio, kuris sulaikytų šilumą. Be to, rankų ir kojų odos plotas yra santykinai didelis šilumą spinduliuojantis paviršius, periferinės kūno dalys visada yra prasčiau aprūpinamos krauju. Įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, smulkiųjų kraujagyslių ir kapiliarų spazmai, kurie gali prasidėti dėl šalčio, nuovargio, streso ir pan., ateroskleroziniai šių kraujagyslių pažeidimai, periferinių nervų pažeidimai dar labiau sutrikdo galūnių kraujotaką, į jas patenka dar mažiau kraujo, kartu ir šilumos.

„Šalčio pojūtis galūnėse kartu su kitais pojūčiais gali būti ankstyvas kitų ligų požymis, todėl rekomenduojama išsiaiškinti priežastis. Kraujotakos sutrikimai gali būti įvairūs, jų priežastys – skirtingos: periferinių kraujagyslių aterosklerozė ir kiti kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimai (tada rekomenduojamos cholesterolio kiekį kraujyje reguliuojančios, kraujagysles plečiančios ir mikrocirkuliaciją gerinančios priemonės), venų varikozė, širdies veiklos sutrikimai (rekomenduojamos venų profilaktikos, širdies veiklą gerinančios priemonės).

Rankos ir kojos gali šalti ir dėl periferinės nervų sistemos pažeidimo, dažnai būdingo sergantiems diabetu, dėl mažakraujystės, skydliaukės funkcijos susilpnėjimo, arterinio kraujospūdžio sumažėjimo. Todėl reikėtų pasitarti su gydytoju ir šalinti priežastis“, – pabrėžia D. Vasiliauskienė.

Gydytoja sako pastebėjusi, kad moterys dažniau skundžiasi šąlančiomis galūnėmis nei vyrai, mat šilumą gaminti padeda ištreniruoti raumenys. Kuo jų daugiau ir stipresnių, tuo organizmas geriau geba palaikyti normalią viso kūno temperatūrą. Be to, moterys dažniau laikosi dietų, riboja riebalus maiste – tada organizmas tiesiog neturi iš ko gaminti šilumos, sutrinka termoreguliacijos procesai.

Universalūs patarimai

Ar yra visiems tinkamų patarimų, kaip žmogus tokiu atveju gali sau padėti?

D. Vasiliauskienė pataria dažniau judinti šąlančias rankas ir kojas: pagniaužyti pirštus, patrepsėti, pasistiebti ant pirštų galų ir nusileisti ant kulnų. Patariama kuo dažniau masažuoti šąlančias galūnes. Reikėtų vengti ankštų ir aukštakulnių batų, kūną varžančių drabužių, diržų, apyrankių, žiedų, nes jie prastina kraujotaką.

Žmonėms, kuriems šąla ir stingsta galūnės, svarbu žiemą rinktis natūralios odos, laisvoką avalynę, kad oda galėtų kvėpuoti. Per šalčius reikėtų mūvėti ne odines, o vilnones pirštines, vengti sintetinių pėdkelnių, namuose nevaikščioti basiems.

Svarbu nerūkyti, nes nikotinas trikdo kraujotaką, reguliariai valgyti šilto maisto ir dažniau gerti šiltų skysčių, vaistažolių ir žaliosios arbatos. Būtina gerti pakankamai vandens, nes organizme stingant skysčių lėtėja kraujotaka, tirštėja kraujas. Jei žmogus neserga virškinamojo trakto ligomis, verta valgyti daugiau imbierų, garstyčių, aitriųjų paprikų, pipirų, krienų, česnakų, maistą gausiai gardinti gvazdikėliais, kardamonais, pipirais, muskatais, kalendromis, cinamonu – šie prieskoniai turi šildomąjį poveikį. Jais vertėtų paskaninti ir kasdienę arbatą, kavą.

Taip pat svarbu taisyklingai sėdėti dirbant kompiuteriu ar prie darbo stalo, nes iškrypęs stuburas, ilgas darbas sėdint be pertraukėlių pajudant taip pat trikdo kraujotaką.

Senoviniai metodai, tinkantys ir šiandien

Gydomojo masažo ir manualinės terapijos specialistas, sveikatos konsultantas, Druskininkų Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Fizinio aktyvumo ir sveikatos fakulteto dekanas Gediminas Grigelis teigia, kad mūsų protėviai žinojo daugiau būdų, kaip įveikti šią bėdą, tad pasiūlė prisiminti kelis patikimus senovinius metodus.

Vienas tokių – į kojines, kurias tądien aunatės, įsipilti perlinių kruopų, skaldytų žirnių, gintaro gabalėlių: kiekvieną kartą, kai statysite pėdą ant žemės, jie spaudys padų energinius taškus ir tai bus puikus ilgalaikis taškinis pėdų masažas. Verta kišenėje ar ant darbo stalo turėti eglių ar pušų kankorėžių ir juos paridenti tarp delnų – tai būtų puikus taškinis masažas rankoms, kurį, beje, seniai žinojo ir pripažino dzūkai.

Žmonėms, kuriems šąla pėdos, patariama išplakti kojų blauzdas ir pėdas kadagių šakelėmis. Kaip tai daroma? Kadagių šakeles pirmiau reikėtų užpilti karštu 70–80 °C temperatūros vandeniu, palaikyti apie minutę, kad spygliukai suminkštėtų. Tada atsisėsti ant kėdės, ištiesti kojas ir plakti šakelėmis nuo kojų blauzdų iki pėdų žemyn ir aukštyn. Kiekvienas spygliukų prisilietimas odoje palieka mikroskopinį dūrį ir mažulytį kiekį labai vaistingo kadagių eterinio aliejaus. Kojos užkaista, o kambaryje pasklinda kadagių kvapas.

Pasak G. Grigelio, tai ir kojų energinių taškų masažas, ir aromaterapinė procedūra, ypač tinkama vakarais. Esą ji labai seniai žinoma Druskininkų apylinkėse.

Prieš gulantis miegoti verta apsiauti šiukščios vilnos kojinėmis ir pėda ištrinti blauzdą iki čiurnos ir atgal, po to pėdas viena į kitą – taip greitai sušyla kojos. Poniškesnis būdas buvo ištrinti pėdas rupia druska (kadaise ji buvo prabangos dalykas) ir užsimauti vilnones kojines.

Prieš miegą naudinga pašildyti kojas karštame vandenyje su druska ir pėdas išmasažuoti pirštais (tokiu judesiu, lyg būtų barbenama). Šis būdas nuo seno populiarus Druskininkų apylinkėse, nes čia buvo daug sūrių šaltinių (12 jų aprašyti) – dabar prie Nemuno likęs tik Grožio šaltinis, kurio vanduo yra labai sūrus. Taigi anksčiau sūrų versmės vandenį pakaitindavo ir įmerkdavo kojas – nuo jo atšyla sąnariai, pagerėja jų judrumas, atmirksta nuospaudos, suaktyvėja kraujotaka.

Svarbu kuo dažniau judinti, mankštinti galūnes

G. Grigelis patarė kasdien darbe, namuose kuo dažniau mankštinti rankas ir kojas. Tai ypač svarbu ilgai dirbant kompiuteriu.

Patrinkite delnus, keletą kartų energingai sugniaužkite pirštus į kumščius, sulenkite ir ištieskite pirštus, tada pamiklinkite juos tarsi grodami pianinu.

Pasistiebkite ant pirštų galų, paskui atsistokite ant kulnų. Taip pakaitomis: tai ant kulnų, tai ant pirštų galiukų – pavaikščiokite kelias minutes.

Remdamiesi kulnais į grindis kelkite pėdą į viršų ir leiskite žemyn (po 15–20 kartų).

Greitai paėjėkite apie kilometrą, padarykite po 2–4 įtūpstus į visas keturias puses – tai labai pagerina kraujotaką. Mat blauzdų raumenys – svarbus siurblys, padedantis širdžiai varinėti kraują.

Kuo dažniau pamindžikuokite ant masažinio kilimėlio.

Vakarais prieš miegą masažuokite pėdas. Pradėkite nuo pėdų vidurio kojų pirštų link, paskui pamasažuokite kiekvieną pirštuką atskirai, pabarbenkite pirštais į padus. Masažą baikite švelniais paglostymais nuo pirštų blauzdos link.