Elektrinių vonios gyvatukų pranašumai

Elektrinių vonios gyvatukų pranašumai


Elektriniai ir kombinuotieji (elektriniai ir vandeniniai) rankšluosčių džiovintuvai, dažnai vadinami gyvatukais, mūsų būstuose pradėti naudoti palyginti neseniai. Užtat jau kelis dešimtmečius naudojami rankšluosčių džiovintuvai, jungiami prie vandens cirkuliacinių sistemų.


Vidmantas UŽUSIENIS


Vandeniniais vadinami tie rankšluosčių džiovintuvai, kuriais teka vanduo. Jis paprastai tiekiamas iš nuolatinės karšto vandens cirkuliacinės sistemos. Jos dalis yra ir kombinuotieji elektriniai vonios gyvatukai, tačiau jais karštas vanduo cirkuliuoja ne visada arba cirkuliuoja tiktai šaltas. Vanduo kombinuotuosiuose gyvatukuose pašildomas elektriniais tentais (kaitintuvais).


Jie šildo ir elektrinius gyvatukus, tačiau cirkuliacijai juose naudojami tam tikri skysčiai – speciali alyva, antifrizas arba etilenglikolis. Pastarasis veikia panašiai kaip antifrizas: nuo šalčio neužšąla, negadina prietaisų, kurių viduje yra šis skystis. Visi trys elektriniuose vonios gyvatukuose naudojami skysčiai mažiau nei vanduo skatina metalų koroziją, yra ne tokie takūs ir laidūs elektrai, dėl to saugesni. Nors vandeniniai, kombinuotieji ir elektriniai vonios gyvatukai vadinami rankšluosčių džiovintuvais, ant jų paprastai džiovinami ne tik rankšluosčiai. Dar svarbesnė gyvatukų funkcija yra palaikyti vonioje jaukų mikroklimatą, šalinti perteklinę drėgmę, kuri sudaro sąlygas rastis pelėsiams ir kitiems grybelinės kilmės kenkėjams.


Stichija – individualūs namai

Vandeniniai vonios gyvatukai yra jungiami prie centralizuotos vandens cirkuliacinės sistemos, dažniausiai prie tos jos dalies, kuria apskritus metus ratu juda karštas vanduo. Todėl papildomai montuoti elektrinius kaitintuvus į tokius gyvatukus nėra jokios prasmės. Kombinuotieji vandens gyvatukai yra efektyviausi autonominio šildymo sistemą turinčiose voniose, kur periodiškai atjunginėjamas šildymas, taip pat cirkuliacinėse sistemose, kuriose naudojamas vien šaltas vanduo. Patalpų, neprijungtų prie centralizuotos karšto vandens cirkuliacinės sistemos arba turinčių uždaras autonomines šildymo sistemas, vonių jaukiam mikroklimatui palaikyti geriausia išeitis – elektriniai rankšluosčių džiovintuvai. Jie veikia tokiu pačiu principu kaip ir radiatoriai, kurių maitinimo šaltinis – elektra. Abu prietaisai jungiami prie įprasto mūsų namams 220-240 voltų įtampos namų elektros tinklo, turi įvairių reguliatorių, tarp jų ir tokių, nuo kurių priklauso šildymo intensyvumas, prietaisų darbo trukmė. Elektrinius vonios gyvatukus su išmaniais valdikliais galima nustatyti, kad jie atsijungtų po 1, 2 ar 4 ar daugiau valandų darbo. Šitaip taupoma elektros energija.

REKLAMA


Elektra maitinami elektriniai rankšluosčių džiovintuvai tinka vonioms, prieškambariams ar virtuvėms. Jie gali būti naudojami ne vien rankšluosčiams ar skalbiniams džiovinti, bet ir patalpoms šildyti. Tokiu atveju rekomenduojama įsigyti didesnius ir galingesnius vonių gyvatukus. Jų maksimali galia, matuojama vatais (W), gali svyruoti nuo 40 W iki 2000 W. Voniose elektriniai gyvatukai ypač praverčia vasarą, kai individualiuose namuose vanduo nešildomas kūrenant šildymo katilus, krosnis, naudojant šilumos siurblius ar kitaip.


Lietuviai vonių mikroklimatui palaikyti dažniausiai renkasi 400 W arba 600 W vonios gyvatukus. Tai priklauso nuo vonios dydžio. Skaičiuojama, kad efektyviai mikroklimatui palaikyti vonios 1 kv. m užtenka 100 W galios gyvatuko. Dauguma mūsų šalies gyventojų turi 4–6 kv. m dydžio vonios kambarius.


Saugos būtinybė

Elektriniai vandens gyvatukai yra gaminami iš plieno, nerūdijančiojo plieno, vario arba žalvario. Trumpiausiai eksploatuojami plieniniai džiovintuvai, nes yra linkę greitai rūdyti, o vėliau ir prakiurti. Ilgaamžiai nerūdijančiojo plieno ir žalvario džiovintuvai, suprantama, kainuoja brangiau.


Mūsų šalyje elektrinių rankšluosčių džiovintuvų, kurie siūlomi parduotuvėse ir internete, kaina prasideda nuo maždaug 40 eurų ir gali baigtis ties daugiau nei 1 tūkst. eurų. Pigumas ar brangumas priklauso ne tik nuo metalo, iš kurio džiovintuvas pagamintas, bet ir nuo jo, galingumo, prekės ženklo, dizaino, spalvos. Pigiausiai kainuoja baltai dažyti plieniniai vonios gyvatukai, brangiausi – chromuoti žalvariniai.

REKLAMA


Elektriniai rankšluosčių džiovintuvai savo konstrukcija primena raides S, ant šono pakreiptą M, kopėtėles tiesiais ar lenktais skersiniais, tikrą gyvatę. Pirkėjų pasirinkimas priklauso nuo vonios dizaino ir joje vyraujančių spalvų. Mūsų šalyje dažniausiai vonios būna baltomis sienomis. Prie tokios spalvos sienų dera gyvatukai baltu, chromuotu, metalo spalvos paviršiumi. S raidės ir gyvatės formų džiovintuvai už kopėtėlių formos prietaisus pranašesni dėl didesnio atsparumo rūdijimui, mat pirmieji gaminami iš vientiso metalinio vamzdžio, o antrųjų skersiniai yra virinami prie laikančiųjų išilginių sijų. Suvirinimo vietos yra ne tokios atsparios oksidacijai.


Montuojant elektrinius vonios gyvatukus labai svarbus jų eksploatavimo saugumas. Privalu, kad lizdai, į kuriuos kišamas džiovintuvo kištukas, turėtų įžeminimą. Primygtinai patariama elektrinius prietaisus montuoti ne mažesniu nei 60 cm atstumu nuo įrenginių, kuriais teka vanduo – kriauklių, dušų ir panašiai.


Su priedais, ir be jų

Elektriniai vonios gyvatukai dažniausiai siūlomi jau sukomplektuoti, su viduje įmontuotais tenais, įjungimo ir išjungimo mygtuku, metro ir ilgesniu laidu bei elektros kištuku. Yra ir įmantresnių pasirinkimų, kai pirkėjas rankšluosčių gyvatuko priedus susikomplektuoja pats. Pardavėjai mėgsta atskirai pasiūlyti tenus, kurių kainos svyruoja nuo 25 iki 70 eurų. Pardavinėjami ir specialiu skysčiu neužpildyti gyvatukai, o už jų užpildymą gali būti imamas apie 30 eurų mokestis. Pirkinio kainą dar labiau padidina išmanieji valdikliai. Išmaniausi jų dažniausiai kainuoja 50 eurų ir daugiau. Paprasčiausi valdikliai turi 4 temperatūros režimų mygtukus, įjungiamus piršto paspaudimu. Pačiuose išmaniausiuose valdikliuose yra sumontuoti skystųjų kristalų ekranai, kuriuose iš anksto nustatytas rodomas šildymo laikas, temperatūra, kai kurie kiti parametrai. Spaudant mygtukus šildymo temperatūrą galima didinti arba mažinti, nustatyti kitą veikimo trukmę ir kt. Kai kurie valdikliai turi funkciją, kai šildytuvas automatiškai įjungiamas aplinkos temperatūrai nukritus žemiau 5–7 ⸰C. Išmanieji valdikliai gali būti valdomi ir nuotoliniu būdu.


Daugiau įdomių straipsnių rasite žurnaluose „Savaitė“ ir „Namie ir Sode“.