„Namie ir Sode“ aktualijos: kaip elgtis su piktžolėmis, kodėl sukasi pomidorų lapai ir populiariausi klausimai apie bijūnus

„Namie ir Sode“ aktualijos: kaip elgtis su piktžolėmis, kodėl sukasi pomidorų lapai ir populiariausi klausimai apie bijūnus


Kaip elgtis su piktžolėmis: naikinti ar palikti? Kodėl susisuka pomidorų lapai? Populiariausi klausimai apie krūminius bijūnus. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 12-jame šių metų „Namie ir Sode“ numeryje.

10 klausimų apie krūminius bijūnus


Jei reikėtų iš žydinčių krūmų išrinkti gražiausius, užduotis nebūtų iš lengvųjų, tačiau krūminiai bijūnai garantuotai būtų tarp vertų pirmos vietos. Ilgaamžiai, pasipuošę dekoratyviais lapais, stebinantys įspūdingų spalvų ir dydžio žiedais šie bijūnai papuoš bet kokį sodą.


Eglė Cibienė


Susiruošusiems auginti krūminius, arba vadinamus medėjančius, bijūnus (Paeonia suffruticosa) neretai kyla begalė klausimų apie jų sodinimą ir priežiūrą. Todėl šiandien pateikiame atsakymus į keletą dažniausiai kylančių klausimų apie medėjančių bijūnų auginimą.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Gražus gėlynas“.


„Namie ir Sode“ aktualijos: kaip elgtis su piktžolėmis, kodėl sukasi pomidorų lapai ir populiariausi klausimai apie bijūnus


Kodėl sukasi pomidorų lapai?


Auginantiems pomidorus nuolat iškyla visokiausių problemų: tai maras užpuola, tai pomidorai nežydi ar karštis pražudo visas žiedų užuomazgas. Vienas dažnesnių klausimų – besisukantys pomidorų lapai. Kas jiems nutinka ir ką turėtų daryti daržininkas, pastebėjęs tokį reiškinį?


Rima Marcinkevičienė


Pomidorų lapai susisuka dėl įvairių priežasčių. Išsiaiškinti, kodėl tai vyksta ir ką daryti, reikia greitai. Augaluose susisukusiais lapais blogai vyksta fotosintezės procesai, augalai prastai pasisavina maisto medžiagas ir, natūralu, mažėja jų derlingumas. Visas pomidorų lapų sukimosi priežastis galima sąlygiškai suskirstyti į dvi dideles grupes: infekcinės ir neinfekcinės kilmės.


Pirmu atveju priežastis – bakterijų sukeliama infekcinė pomidorų liga bakteriozė. Ligos pradžioje beveik visi augalų lapai sukasi į išorę, vėliau viršutiniai lapeliai susmulkėja ir suplonėja, žiedai irgi smulkėja ir neužmezga vaisių. Ši liga perduodama per užkrėstas sėklas, yra pernešama kai kurių kenkėjų (baltasparnių, pelėdgalvių, amarinių vabzdžių, cikadėlių ir kt.).


Deja, pažeistų augalų nebegalima išgydyti – geriausia juos sunaikinti, o po to atsikratyti ligos sukėlėjo. Dirvožemį reikia laistyti biologiniais preparatais, skirtais šiltnamiams bei rūsiams dezinfekuoti ir kovai su virusinės, bakterinės, grybelinės kilmės ligomis. Vėliau į apdorotą dirvą turi būti sėjami sideratiniai augalai, gebantys dezinfekuoti dirvą (pvz., garstyčios). Nugalėti bakteriozę galima, tačiau kantrybės tai pareikalaus išties nemažai.

REKLAMA


Daugiau apie tai – rubrikoje „Mano daržas“.


„Namie ir Sode“ aktualijos: kaip elgtis su piktžolėmis, kodėl sukasi pomidorų lapai ir populiariausi klausimai apie bijūnus


Piktžolės: naikinti negalima palikti. Kur dėsime kablelį?


Piktžolės – amžina kiekvieno daržininko problema. Ir nors gamtoje viskas sutvarkyta remiantis logikos dėsniais, žmogus dažniausiai negali susitaikyti su tuo, kad jo puoselėjamą daržą okupuoja piktžolės, trukdančios augti kultūriniams augalams. Todėl didelę laiko dalį daržininkai skiria nuolatinei kovai su nepageidaujamomis žolėmis. Ko gero, tai vienas sunkiausių ir nemaloniausių darbų, kuriuos tenka atlikti prižiūrint daržo augalus, tik ar tikrai visada būtinas? Ar išties privaloma sklype siekti nepriekaištingos tvarkos?


Marija Naudžiūnienė


Piktžolės paprastai apibūdinamos kaip augalai, augantys tose pačiose dirvose su kultūriniais augalais, nustelbiančios juos ir konkuruojančios su jais dėl vandens, mineralinių medžiagų, saulės ir pan. Daržininkai sutaria: piktžolės – blogis!


Galbūt todėl esame įpratę piktžolėmis vadinti visus ne vietoje išaugusius augalus. Net pernykštis sideratinis augalas, naujame sezone savaime išdygęs petražolių ar salotų lysvėje, priimamas kaip piktžolė. Kartais be mūsų palaiminimo ne ten, kur reikia, išdygę augalai iš tiesų sukelia daug problemų. Pavyzdžiui, avietės, lendančios ten, kur joms nepriklauso. Atrodytų, lyg ir kultūriniai augalai, tačiau tokie įžūlūs, kad išnaikinti juos būna dar sunkiau nei varpučius.


Taigi net nepaisant kai kurių piktžolių naudos retas daržininkas pakenčia jas savo sklype, todėl ir triūsia apsiginklavę kauptukais, grėbliukais, kultivatoriais ir net purkštuvais su herbicidais. Tiesa, pastarieji daugeliui kelia abejonių: kas blogiau – piktžolės ar į dirvą patenkantys nuodai? Juolab kad piktžolės išties gali būti labai naudingos: ne viena piktžolių rūšis turi gydomųjų savybių, nupjautos jos gali tapti puikiu mulčiu, žaliosiomis trąšomis, taip pat priemone, atbaidančia kenksmingus vabzdžius bei graužikus.


Tad kaip su jomis elgtis? Apie tai – rubrikoje „Mano daržas“.