Devyni patarimai, kaip pasidaryti idealią komposto dėžę

Devyni patarimai, kaip pasidaryti idealią komposto dėžę


Daugelis sodininkų, ruošdami kompostą, ignoruoja dėžes – tiesiog paskubomis surenčia kokį nors aptvarą ir sumeta į jį visas organines šiukšles (piktžoles, nupjautą žolę, buitines atliekas). Vis dėlto ideali komposto dėžė gali tapti ne tik vieta, kur noksta tikras derlingumą didinantis „auksas“, bet ir sodo puošmena.


1. Ką rinktis – pirktinę komposto dėžę ar pačių pasigamintą?


Sodo reikmenų centruose siūlomos jau gatavos komposto dėžės. Jos išties atrodo labai estetiškai, tokias paprastai įsigyja pažangesni sodininkai.


Pirktinės dėžės pranašumai:


• Mobilumas, galimybė tokią dėžę pastatyti bet kurioje tam tinkamoje vietoje.
• Plastikinė talpykla, pagaminta pagal termoso principą, gerai išlaiko šilumą, o tai padeda kompostą sušildyti ir palaikyti viduje reikiamą temperatūrą.
• Ten drąsiai galima mesti atliekas nuo stalo, nes uždaroje talpykloje jų nepasieks lauko graužikai.
• Specialioje kompostavimo dėžėje paruoštas kompostas laikomas efektyvesniu ir labiau koncentruotu, nes kompostavimo procesas vyksta be deguonies, todėl naudingosios medžiagos, pirmiausia anglis, neišgaruoja. Be to, dėl anaerobinių bakterijų veiklos jis pagaminamas kur kas greičiau negu įprastas.


Trūkumai:


• Parduotuvėje pirkta komposto dėžė naudojama gaminti kompostą anaerobiniu būdu, tai yra be deguonies, vadinasi, bus juntami nemalonūs kvapai.
• Sudedamosios komposto dalys turi būti kompostuojamos vienu metu – tai yra iki to laiko, kol bus sudedamos į dėžę, jos turi būti kaupiamos kur nors greta ir laukti savo eilės.

REKLAMA



Medinės kompostavimo dėžės privalumai:


• Jos beveik nieko nekainuoja, o komposto dėžės, parduodamos parduotuvėje, kainuoja gana brangiai.
• Dėžė atvira, tad į ją patenka oras ir atmosferos krituliai.
• Kompostavimo ciklas vyksta nenutrūkstamai, ten nuolat ko nors įmetama, sodininkas pats reguliuoja kompostavimo procesą, pridėdamas piktžolių, žemių ar maisto atliekų.
• Savadarbėje dėžėje komposto galima pasigaminti kur kas daugiau negu pirktiniame konteineryje.


Išvados: pirkta uždaro tipo kompostavimo dėžė labiau tinka tiems, kurie sode apsilanko tik retkarčiais ir kompostuoja nedaug maisto atliekų (tokių kaip bulvių lupenos, kiaušinių lukštai) bei nupjautą žolę. Jeigu jūsų sklypas naujas ir tik pradėjote jį tvarkyti, jums geriausiai tiks atvira komposto dėžė. Į dugną pridėkite apverstos velėnos – visa tai ilgainiui suirs ir po dvejų trejų metų pavirs puikiu struktūrišku substratu, kuriame bus gausu maistingųjų medžiagų.


2. Kaip įrengti kompostavimo vietą?


Geriausia susiręsti dėžę. Beje, nedarykite jos iš kokių nors lentų nuopjovų – tai turi būti tvirtas ir patikimas, netgi gražus įrenginys, kurį galėtumėte naudoti ne vienus metus. Netaupykite ir nusipirkite naujų gana storų lentų, tik jas iš pradžių reikia apdoroti kokia nors medžiaga nuo puvimo (svarbu, kad ji nebūtų nuodinga). Juk kompostavimo dėžės turinys – gana agresyvi organinė substancija, kurioje daug bakterijų, o joms tas pat kuo misti – organinėmis atliekomis ar lentomis. Pigesnis variantas – galinę ir šonines dėžės sieneles padaryti iš šiferio lapų. Jis nepūva, tad atlaikys gerokai ilgiau. Tik šiuo atveju dėžė turi būti pakankamai erdvi, kad joje cirkuliuotų oras.

REKLAMA


3. Ar galima apsiriboti tiesiog komposto krūva?


Galima, tačiau neverta! Maža to, kad krūva atrodys negražiai, sluoksniuoti organines atliekas (jau nekalbant apie maisto atliekas) bus problemiška. Be to, sudėtos be sistemos atliekos nuolat byrės ir pridarys papildomų rūpesčių.


4. O jeigu kompostavimui naudojama duobė?


Gali būti taikomas ir toks komposto paruošimo būdas, bet svarbu žinoti vieną taisyklę: jeigu jūs viską dėsite vienu metu ir „neprisiminsite“ viso to 2–3 metus, vartyti ir pravėdinti turinio tikrai negalėsite, todėl kompostas šiuo atveju bus gaminamas anaerobiniu būdu ir išryškės visi šio būdo trūkumai: atsiras bjaurus rūgstančios masės kvapas, o kas norės mažame sode kvėpuoti tokiais „aromatais“? Kur nors kaime, kur daug erdvės, už daržo ribų galima įsirengti ir duobę.


5. Kokie optimalūs komposto dėžės matmenys?


Viskas priklauso nuo trijų veiksnių:

• jūsų dirbamo sklypo dydžio;
• jūsų šeimos narių kiekio;
• laiko, kurį leisite sode.


Įvertinę sklypo dydį ir savo pasiryžimą kovoti su piktžolėmis, galite nuspėti, kiek augalinių atliekų susidarys per sezoną. Jeigu jūsų pieva didelė ir dažnai ją pjaunate – tai viena. Jeigu turite nedidelį darželį – visai kas kita. Jeigu šeima gausi – bus daug ir buitinių bei maisto atliekų. Svarbu ir tai, ar toje vietoje gyvenate nuolat, ar tik kartais atvažiuojate į sodą. Planuojant kompostavimo dėžės dydį svarbu atsižvelgti į visus šiuos niuansus.


6. Kur įrengti komposto dėžę?


Žinoma, ne visiems gerai matomoje vietoje, o kur nors nuošaliame sodo kampelyje, geriau ne saulėtoje vietoje, bet ir ne nuolatiniame šešėlyje. Tokių sąlygų reikia, kad dėžėje būtų palaikoma optimali drėgmė (kompostas neturi perdžiūti). Prie jos turi būti patogu prieiti, nes per dieną jums teks ne kartą ir ne du į tą vietą užsukti.



7. Kiek skyrių dėžėje daryti?


Bet kokioje (didelėje ar mažoje) kompostavimo dėžėje turi būti bent du skyriai, o dar geriau – trys. Kai yra trečias skyrius, jame galima laikyti gatavą kompostą – durpes arba mėšlą maišuose. Ilgio ir pločio matmenys – laisvai pasirenkami, o štai aukštis (svarbu!) neturi viršyti vieno metro. Jeigu komposto krūva bus aukštesnė, visi procesai vyks lėčiau ir sodininkui su tokia krūva bus sunkiau tvarkytis. Iš 1,5 x 1,5 m dydžio dėžės kiekvieną sezoną galima gauti apie 1 kub. m vertingiausio maistingojo žemių substrato.


8. Ar reikia cementuoti komposto dėžės dugną?


Jokiu būdu! Dėžė daroma be dugno, ji tiesiog statoma ant žemės. Nereikia nutraukti ryšio su motina žeme – tegu sliekai ir kiti gyviai netrukdomai prasiskverbia į jūsų komposto krūvą.


9. Kaip suręsti tinkamą komposto dėžę?


Šonines ir galines sieneles reikia daryti su maždaug dviejų pirštų pločio plyšiais, kad dėžės turinys vėdintųsi. Priekinė sienelė iki trečdalio aukščio daroma stacionari, o aukščiau lentos įleidžiamos laisvai, kad jų pridedant arba išimant galima būtų reguliuoti bendrą sienelės aukštį. Dažniausiai daroma taip: sukalami keturi vertikalūs lygiagretūs tašai (po du iš kiekvienos pusės) taip, kad tarp jų liktų lentos storio tarpas. Į tą tarpą iš viršaus tiek, kiek reikia, įleidžiamos sienelės lentos. Kai ateina metas tuštinti dėžę, viršutinė lenta išimama, kad būtų patogiau pasiekti gatavą kompostą.


Daugiau aktualių straipsnių ir patarimų rasite žurnale „Namie ir Sode“!