Žinojimas padeda sumažinti nerimą dėl vakcinų

Žinojimas padeda sumažinti nerimą dėl vakcinų


„Nenoriu skiepytis, nes vakcina dar mažai ištirta“, „Pasiskiepiję žmonės vis tiek gali susirgti, be to, neaišku, kaip jausiuosi po skiepo...“ Nerimo dėl vakcinų nuo COVID–19 visuomenėje vis dar daug. Sumažinti jį gali žinojimas, grįstas mokslu, tad vienas svarbiausių sprendimų šiuo metu – labai gerai atsirinkti, ko klausyti ir kuo tikėti.


Neseniai vienas žinomas asmuo savo feisbuko paskyroje pasidalijo žinia, esą Lietuvoje jau skiepijami ir mažamečiai ir, matyt, nelegaliai, nes vakcinos nėra patvirtintos vaikams iki 12 metų skiepyti. Pradėjus domėtis išsamiau, paaiškėjo, kad vakcinavimo centruose slaugytojos, skiepydamos užsieniečius, neturinčius lietuviško asmens kodo, sistemoje vietoj amžiaus įrašė „0“. Taip atsirado klaidingų duomenų apie neva paskiepytus mažus vaikus.


Lietuvos statistikos departamento analitikai paaiškino, jog Lietuvos statistikos departamento pateikiamose atvirų duomenų lentelėse skelbiama su COVID–19 pandemija susijusi statistinė informacija. Joje yra daugiau kaip milijonas įrašų, kuriuos „E. sveikatos“ sistemoje padaro skiepijančių įstaigų darbuotojai. Natūralu, kad esant tokiam duomenų kiekiui pasitaiko klaidų. „Turėtume neprisidėti prie melagingų žinučių plitimo ir padėti jas laiku demaskuoti“, – sako specialistai.

REKLAMA


Šmeižtas – net ir spaudoje

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotoja ir lektorė dr. Miglė Tomkuvienė į gandų sūkurį buvo įtraukta asmeniškai. Štai regioninėje žiniasklaidoje pasirodė minčių, esą mokslininkė užsidirba iš testavimų. Toks atviras melas nepatikrinus faktų mokslininkę labai nuliūdino, teko neigti dezinformaciją. „Pirmiausia, rimtai noriu patikinti, kad dirbu tik universitete ir su jokiomis privačiomis laboratorijomis neturiu jokių ryšių. Ir jau tikrai nei iš testavimų, nei iš vakcinavimų nieko neuždirbu. Antra, labai nuvylė toks banalus šmeižtas. Teko girdėti mitų, esą, pavyzdžiui, testuojant surenkami ir žmonių genetiniai duomenys. Jeigu galėčiau rinktis, tai man labiau patiktų, jei mane susietų su kokia nors tokia moksline fantastika, o ne paprasčiausiu pasipinigavimu“, – juokiasi mokslininkė.


Nei siūlo, nei sutiktų

Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija) virusologijos ir bioinformatikos mokslų daktarei Ingridai Olendraitei taip pat yra tekę aiškinti, kaip iš tikrųjų dirba mokslininkai ir kad nė vienas rimtas mokslininkas nepriimtų nešvarių pasiūlymų, nes jie visuomet būna atskleidžiami ir tai reikštų karjeros pabaigą. „Su kolegomis juokaujame, kad mums tai nieko nesiūlo, – galbūt dar nesame tikri mokslininkai? Bet kai rimtai pagalvoji, supranti, kaip giliai dalis žmonių yra paskendę įvairių sąmokslo teorijų pasaulyje ir, deja, nemažai jų dėl to nesiskiepija“, – apgailestauja mokslininkė. Jos manymu, tai, kad visi padedantys COVID–19 ligą suprasti ir nuo jos apsisaugoti specialistai pasiskiepijo, turėtų būtų stiprus signalas kiekvienam žmogui, net jei kartais aplinkos žmonės mąsto kitaip.

REKLAMA


Žinomos jau ne vieną dešimtmetį

Itin daug klausimų žmonėms vis dar kelia COVID–19 vakcinų sukūrimo greitis. Iš tiesų iRNR vakcinos (taip kuriamos „BioNTech & Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos) žinomos jau kelis dešimtmečius. „BioNTech & Pfizer“ ir „Moderna“ pasinaudojo jau seniai vykdomais klinikiniais kitų vakcinų tyrimais ir jų pagrindu kūrė COVID–19 vakciną. Anksčiau su iRNR vakcinomis buvo dirbama ieškant efektyvios apsaugos nuo gripo, Zikos, pasiutligės, CMV virusų. „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinos pagamintos naudojant susilpnintą nekenksmingą virusą, kitokį negu SARS–CoV–2 virusas, pavyzdžiui, adenovirusą. Tokiu būdu vakcinos kuriamos jau daug metų.


Taigi kompanijoms nereikėjo visko pradėti nuo nulio – jos tiesiog pasinaudojo jau turimais duomenimis. „Didžiulės mokslininkų pajėgos, tinkamas finansavimas ir pandeminis laikotarpis“, – taip greitą COVID–19 vakcinos pristatymą visuomenei apibūdina dr. I. Olendraitė. Ji atkreipia dėmesį, kad tyrimai buvo atliekami viruso plataus paplitimo metu, o tai padeda greičiau surinkti pakankamą kiekį užsikrėtusiųjų kontrolinėje ir skiepytose grupėse, kad būtų galima statistiškai reikšmingai patikrinti vakcinų efektyvumą ir saugumą.


Šalutiniam poveikiui galima pasiruošti

Viešojoje erdvėje galima matyti du kraštutinumus: vieni smarkiai gąsdina šalutiniu vakcinos poveikiu, kiti bando įtikinti, kad tokių net nebus. Tiesa yra per vidurį – pasiskiepijus porą dienų iš tiesų galima jaustis prastai. Tai verta žinoti ir, pasak dr. M. Tomkuvienės, pasiruošti. „Patariu susiplanuoti laisvą dieną po vakcinos. Atrodytų, jei žmogus – jaunas ir sveikas, tai ir vakciną turėtų lengvai atlaikyti. Tačiau jaunesnių žmonių stipresnė imuninė sistema į vakciną reaguoja audringiau. Aš po antrosios „Comirnaty“ dozės patyriau beveik visus informaciniame lapelyje surašytus „labai dažnus“ ir „dažnus“ šalutinius poveikius, bet jie truko tik vieną dieną. Kaip ir visos tendencijos, ši turi išimčių – galbūt kai kam nebus tokios stiprios reakcijos“, – sako mokslininkė.



Sunkiau serga neskiepyti asmenys

Virusas nepasitraukė ir toliau cirkuliuoja tarp žmonių, tad ir toliau fiksuojami susirgimai. Jų skaičių didina ir naujos, greičiau ir lengviau plintančios viruso atmainos. Tačiau susirgusiųjų, patenkančių į ligoninę, yra mažiau, nes skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Šalyse, kuriose sparčiai kyla nauja COVID–19 banga, daugumą sunkių atvejų sudaro neskiepyti asmenys. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos duomenys rodo, kad pasiskiepiję asmenys suserga rečiau, serga lengviau, mirties tikimybė susirgus gerokai mažesnė negu neskiepytiems. Prestižinio Izraelio Ch. Šebos medicinos centro kartu su Prancūzijos L. Pastero institutu bei Sorbonos universitetu parengta ataskaita rodo, kad paskiepyti žmonės ne tik rečiau užsikrečia COVID–19, bet, jeigu ir suserga, rečiau užkrečia kitus asmenis.


Vakcinos – pigiau ir paprasčiau nei vaistai

Atsakymus, kodėl niekas neskiria dėmesio tiesiog vaistams nuo COVID–19 išrasti, o siūlo vakcinas, pateikia chemikas, mokslų daktaras, Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis: „Visų pirma, vaistų nuo COVID–19 aktyviai ieškoma. Antra, iš tiesų yra tokių sąmokslo teorijų, kad iš vakcinų kai kas pelnosi, todėl net nebando kurti vaistų. Tačiau vaistai visuomet atneša daugiau pelno – juk vakciną kartą suleidai ir viskas, galbūt pakartoti net nereikės, o sergama ilgai, vienos dozės vaistų tikrai nepakanka. Be to, patys vaistai gerokai brangesni nei skiepai.“


Smalsaujantiems dr. A. Teišerskis pateikia ir skaičių. „Iki COVID–19 išplitimo skiepų gamybos apyvarta visame pasaulyje siekė apie 50–60 milijardų dolerių per metus. Jei manote, kad čia daug, tai receptinių vaistų, t. y. tokių, kurie būtent ir reikalingi susirgusiems žmonėms gydyti, gamybos visame pasaulyje apyvarta buvo daugiau kaip 800 milijardų dolerių. COVID–19 vakcinų gamyba, galima numanyti, padidino pajamas dvigubai, bet vis tiek dar labai toli iki 800 milijardų, o ši suma netrukus pasieks ir trilijoną. Tai reiškia, kad skiepyti viso pasaulio gyventojus yra ne procentais, o dešimt kartų pigiau nei gydyti pavienius susirgusius žmones, ką jau kalbėti apie tai, jog išvengiama daug kančios ir netekčių“, – lygina dr. A. Teišerskis.

REKLAMA


Antrai vakcinos dozei galima rinktis kitą gamintoją

Registruojantis antros vakcinos dozei dabar galima rinktis kito gamintojo vakciną nei prieš tai skiepijantis pirma doze. Šiuo metu leidžiama miksuoti „Comirnaty“ (gamintojas „BionTech“ ir „Pfizer“) ir „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinas tokiu eiliškumu: pirma dozė „Comirnaty“, antra – „Vaxzevria“ arba atvirkščiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad būtent šių vakcinų miksas suformuoja didesnį imunitetą. Antrai vakcinos dozei siūloma rinktis kitą vakciną, jei po pirmos „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ dozės pasireiškia stiprūs šalutiniai poveikiai. Renkantis kito gamintojo vakciną, antram skiepui asmuo gali registruotis ir skiepytis praėjus 56 dienoms po pirmo skiepo. Rekomenduojama antrą vakcinos dozę gauti 56–84 dienų intervalu, nes atlikti moksliniai tyrimai šį laikotarpį išskiria kaip efektyviausią imuniteto susiformavimo atžvilgiu.


Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.


Žinojimas padeda sumažinti nerimą dėl vakcinų