Tikriausiai nedaug rasime žmonių, kurie neaugintų kambarinių augalų. Ką mes apie juos žinome, už ką juos vertiname? Kaip dera jais rūpintis? Atsakymų į šiuos ir kitus gėlių augintojams rūpimus klausimus ieškojome kartu su Vilniaus universiteto Botanikos sodo uždaro grunto augalų kolekcijos kuratore Terese Jokšiene.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Ne tik grožis, bet ir magiška galia

Puošdami savo būstus vazoniniais augalais pirmiausia galvojame apie grožį, o apie jų naudą namų aplinkai ir mums patiems susimąstome rečiau. „Mokslininkų tyrimai įrodė, kad patalpose, kuriose matomose vietose stovi bet kokie augalai, žmonės jaučiasi saugesni, ramesni, darbštesni, sveikesni. Tam pakanka net augalo atvaizdo ant sienos – nuotraukos ar paveikslo, – aiškina pašnekovė. – Estetikos poveikis mūsų dvasinei sveikatai – neginčijamas, o ši yra glaudžiai susijusi su mūsų fizine sveikata. Juk ne veltui žmonės sako, kad visos ligos – nuo nervų.“

Augalų grožis mus veikia, be abejonės, teigiamai, tačiau tai – toli gražu ne viskas. Nuo mokyklos laikų žinome, kad augalai mūsų iškvepiamą anglies dvideginį paima iš oro ir mainais išskiria deguonį. Pasak T. Jokšienės, augalų galios kurti sveiką namų aplinką yra labai svarbios ir neginčytinos.

„Vazoninės gėlės, ypač tos, kurių lapai – dideli, pirmiausia drėkina orą, papildo jį fitoorganinėmis medžiagomis, dėl kurių ore susidaro neigiamų jonų, teigiamai veikiančių mūsų sveikatą, mažinančių dulkėtumą, cheminę taršą, reguliuojančių mikroorganizmų skaičių, – dėsto specialistė. – Štai dar 1980–1990 m. NASA mokslininkas Bilas Volvertonas su kolegomis ištyrė 50 kambariuose dažnai auginamų šviesai nereiklių gėlių ir įrodė, kad jos itin gerina uždarų patalpų oro kokybę, t. y. mažina ten esančių lakių organinių medžiagų kiekį.

Mokslininkams buvo iškeltas tikslas surasti būdą, kaip ilgų skrydžių kosmose metu erdvėlaiviuose palaikyti žmonėms sveiką gyvenamąją aplinką. Jie pagalvojo, jog reikėtų pasidomėti augalais išsamiau jau vien todėl, kad jie atsirado Žemėje žymiai anksčiau negu žmonės. Tyrėjai nustatė, kad viename kubiniame centimetre oro turėtų būti maždaug 4–5 tūkst. jonų, bet esame užteršę aplinką taip, kad jų skaičius labai sumažėjo, o būtent nuo lengvųjų jonų skaičiaus ore priklauso mūsų sveikata ir gyvybė. Tik didžiuliame subrendusiame miške jonų yra tiek, kiek jų išties reikia.“

Kuo mažiau daiktų – tuo geriau

Teigiama, o kartais ir patys juntame, kad lauke oras būna sveikesnis negu namuose. Pasirodo, dėl to kalti namuose esantys sintetiniai daiktai, chemikalai, prietaisai, kenkiantys tiek žmonėms, tiek augalams. „Dažnai specifinį kvapą užuodžiame tuomet, kai pasistatome naujus baldus, pakabiname naujas užuolaidas, taip pat kvapus skleidžia dažai, lakas, sintetinė tekstilė, net vienkartinės nosinaitės ir popieriniai rankšluosčiai teršia orą. Neigiamą įtaką namų orui daro ir buitinė technika, televizoriai, kompiuteriai, spausdintuvai. Visa tai – teršalai: formaldehidas, toluenas, benzenas, amoniakas, acetonas ir daug kitų kenksmingų medžiagų“, – vardija biologė.

Orą teršiame ir mes patys – prakaituodami ir kvėpuodami iš organizmo išskiriame kūnui nebereikalingas medžiagas. Tad patalpų orą būtina švarinti, ir čia mums į pagalbą gali ateiti kambariniai augalai. Pasak T. Jokšienės, tai gali būti į namus iš darželių parsinešti ir į vazonus pasodinti augalai, tiesa, auginami namuose, jie dažniausiai būna veiksmingi tik iki žiemos. O tie ir šaltuoju metų laiku klestintys kambariniai augalai paprastai būna išaugę Pietų kraštuose, kur daug saulės ir šilumos, arba išauginti specialiuose šiltnamiuose, pavyzdžiui, nuo seno mėgstami fikusai, alavijai, storlapiai, kaktusai ir kiti sukulentai, kuriems beveik nereikia priežiūros, bei daugybė kitų.

„Tie egzotiniai augalai, kuriuos vadiname kambarinėmis gėlėmis, puikiai prisitaiko prie mūsų namų sąlygų ir yra aktyvūs ištisus metus. Mums tokių reikia, nes ir mes juk neužmiegame žiemos miegu“, – vaizdžiai kalba pašnekovė.

Mikroorganizmų nauda

Pasak T. Jokšienės, augalai stebuklų savaime nedaro. Kai susergame, nepasveiksime, pasistatę šalia gėlę. Tačiau su augalais reikia gyventi, jų turi būti visur, kur yra žmonių. „Kur nėra augalų, pavyzdžiui, dykumoje, ten ir gyvybės yra labai mažai. O šalia augalų apsigyvena ne tik mums žinomi gyvūnai, bet ir įvairūs mums reikalingi mikroorganizmai. Mokslininkai įrodė, kad šalia augalų jų yra labai daug, ypač jeigu oras – užterštas.

Mikroorganizmai sunaikina didžiąją dalį tų kenksmingų cheminių medžiagų. Įrodyta, kad augalai gali sunaikinti žarnyno lazdeles, streptokokus, stafilokokus ir neleidžia šiems ir kitiems kenksmingiems mikroorganizmams daugintis“, – teigia pašnekovė.

Tą naudingą darbą atlieka kvapnius eterinius aliejus skleidžiantys augalai: paparčiai, pelargonijos, kiparisai, alavijai, begonijos, vėzdūnės, anturiai, kinrožės, žingenės ir kt.

Pasikliaukime senolių išmintimi

T. Jokšienė pabrėžia, kad moksliškai tirtas gal kokio šimto augalų poveikis kelioms cheminėms medžiagoms. Visi tirti augalai (vieni – daugiau, kiti – mažiau) šalino jas iš oro. Todėl savo aplinkoje auginkime įvairių augalų. „Mūsų prosenelės namų orą ir kvapus mokėjo vertinti ir be mokslinių tyrimų, žinojo, kad su augalais gyventi yra sveika ir malonu, tad atsigręžkime į jų išmintį“, – ragina pašnekovė.

Nuo seno lietuvės namuose augindavo alavijus, fikusus, monsteras, pelargonijas, kad sugertų nemalonius kvapus. Šios gėlės ir dabar neprarado populiarumo, bet atsirado ir daugybė naujų egzotiškų augalų.

Prasidėjus šildymo sezonui, namuose – šilta, bet oras tampa sausesnis. Paprastai rekomenduojama prie radiatorių pastatyti indą su vandeniu, bet to paprastai nepakanka. Kokie augalai labiausiai tinka orui drėkinti?

Pasak specialistės, namų orą drėkina tie augalai, kuriuos reikia dažnai laistyti. Visas vanduo, kurį supilame į vazoną, palaipsniui per lapus išgaruoja į aplinką. Daugiau drėgmės išgarina augalai, kurių lapai – dideli, bet minkšti, o ne tie, kurie yra padengti vašku.

Biuruose, taip pat ir daugelio namuose yra nemažai įvairios elektroninės technikos. Ar tiesa, kad kaktusai sugeria spinduliuotę? Biologės teigimu, dėl spinduliuotės sugerties neaišku, tačiau tokie augalai patalpoje, kurioje yra kompiuterinės technikos, būtini dėl neigiamų jonų. Ir nebūtinai kaktusai. Tinka ir orą drėkinantys augalai.

Suteikia gerų emocijų

Kambarinės gėlės įprastai puošia namus, suteikia jiems jaukumo, be to, pats jų auginimo procesas žmogui tampa gerų emocijų šaltiniu, praskaidrina nuotaiką, mažina stresą, tad ir mūsų imunitetas tampa stipresnis. Tiesa, mados keičiasi. Už kai kuriuos išskirtinės išvaizdos vazoninius augalus žmonės moka didelius pinigus, tačiau nesugeba jų tinkamai prižiūrėti.

„Labai svarbu surasti augalams tinkamą vietą kambaryje. Tad prieš perkant gėlę, ypač žydinčią, dera pagalvoti, kur ją statysite. Pasidomėkite, kur šis augalas auga gamtoje, ir tokias sąlygas reikėtų jam sudaryti patalpoje. Tada kambarinė gėlė jums atsidėkos“, – pabrėžia augalų žinovė.

T. Jokšienė siūlo madas kurti patiems. „Kai namuose auginsime tuos augalus, kurie mums patinka, o ne tuos, kuriuos nusižiūrėjome iš kaimynės ar draugės, susikursime visais požiūriais būtent mums tinkamą sveiką aplinką. Rinkitės žalius ar spalvotus augalus, atsižvelgdami į savo emocinę būseną, nes spalvos veikia.

Svarbios yra lapų ir viso augalo formos, mat vienos mus ramina, o kitos aktyvina. Pavyzdžiui, lapai, kurių smailuma nukreipta į viršų, skatina mus būti aktyvesnius, o augalai nusvirusiomis šakelėmis suteikia ramybės. Rinkitės tokius augalus, kokių tuo metu norite, ir drąsiai keiskite juos, jeigu nepatinka, – kam nors atiduokite ar padovanokite, o jeigu augalas nuskurdo ar nunyko, negailėkite jo, neliūdėkite ir paprasčiausiai panaudokite jį kompostui ar išmeskite, tiesa, ne į šiukšlių dėžę, o kur nors gamtoje ant žemės, nes taip padėsite kitiems aplinkos mikroorganizmams“, – pataria botanikė.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.