Naujoji trąšų karalienė – karčioji druska

Naujoji trąšų karalienė – karčioji druska


Užrašus „Epsom salt“ (magnio druska) daugelis dažniausiai matome ant kosmetinių preparatų, skirtų atpalaiduojamosioms vonioms ruošti. Ši druska – magnio sulfatas – yra žinomas dėl savo gebėjimo sumažinti skausmą ir raumenų įtempimą, padeda sumažinti patinimą, atpalaiduoti nervų sistemą, gelbėja nuo migrenos. Tačiau sodininkų parduotuvėse taip pat yra magnio sulfato. Juo rekomenduojama tręšti vejas, gėlynus bei daržus. O pastaraisiais metais šis mineralų junginys Europoje net gavo naujosios trąšų karalienės titulą. Kuo geros šios trąšos ir ar tikrai jos tokios „karališkos“?


Rima MARCINKEVIČIENĖ


Kaip pavadinsi, nepagadinsi


Patirties turintiems sodininkams madingasis magnio sulfatas, matyt, nėra didelė naujiena. Anksčiau magnio sulfatą vadindavome tiesiog karčiąja druska. Ji dar turi nemažai pavadinimų: „epsom salt“, angliškoji druska, magnio sulfatas, magnezija, magnio druska ir kt. Visa tai – tas pats produktas, chemijoje žymimas formule MgSO4×7H2O.

REKLAMA


Tai balti gerai šiltame vandenyje tirpstantys kristalai, naudojami labai įvairiose srityse: maisto pramonėje – kaip priedas emulgatorius (E518), medicinoje – gaminant raminamuosius, spazmolitinius, vidurius laisvinančius preparatus, taip pat popieriaus, cemento, valomųjų bei dezinfekuojamųjų priemonių gamyboje ir t.t. Daržininkus, žinoma, labiausiai domina karčiosios druskos nauda prižiūrint daržą bei sodą. Magnio sulfatas naudojamas kaip greitai veikiančios ir dirvos neteršiančios mineralinės trąšos, papildančios ją magniu bei siera.


Magnio ir sieros šaltinis


Šie du elementai augalams labai reikalingi.


Magnis, esantis chlorofilo molekulių sudėtyje, pirmiausia padeda tinkamam augalų fotosintezės procesui ir drauge užtikrina normalų augalų augimą bei vystymąsi. Be to, šis elementas dalyvauja augalinių baltymų sintezės ir angliavandenių susidarymo procesuose, padeda stabilizuoti augalų ląstelių membranas, normalizuoja vandens apykaitą, aktyvina fermentus, padeda augalams pasisavinti fosforą ir kalcį, kaupti vitaminą C, eterinius aliejus bei medžiagas, reikalingas vaisiams nokti.

REKLAMA


Dažniausiai antroje vegetacijos pusėje pasireiškia požymiai, rodantys, kad augalams trūksta magnio:


• lėtas antžeminės ir požeminės dalių augimas;
• blanki žalia spalva;
• baltos linijos prie lapų gyslų (gyslų chlorozė) arba marmurinis lapų piešinys;
• lapų dėmėtumas arba džiūvimas, blogiausiu atveju – lapų trapumas ir pirmalaikis kritimas;
• violetinė rūgščiose dirvose augančių augalų lapų spalva;
• sumažėjęs atsparumas ligoms bei stresinėms aplinkos sąlygoms;
• sumažėjęs derlingumas, prasta vaisių bei sėklų kokybė.


Magnio trūkumą dažniausiai jaučia lengvose nederlingose bei rūgščiose dirvose augantys augalai (didelis rūgštingumas neleidžia augalams gerai pasisavinti magnio). Magnio augalams gali pritrūkti ir merkiant dažnam lietui – magnis tiesiog išplaunamas iš dirvos. Be to, kai dirvoje yra labai daug kalio, augalai gali jį naudoti vietoj magnio – tuomet pastarojo augalams pritrūksta.


Siera augalams taip pat labai reikalinga. Tiesa, šio elemento reikia labai nedidelio kiekio. Siera – būtina baltymų sintezės procese ir kitoms biocheminėms reakcijoms, ji įeina į aminorūgščių bei fermentų sudėtį, gerina azoto pasisavinimą, stiprina augalų atsparumą. Sieros trūkumas mažina baltymų, cukraus bei riebalų kiekį vaisiuose ir sėklose, drauge skatina perteklinį nitratų kaupimą. Siera svarbi auginant svogūnus ir česnakus, nes jų specifinį kvapą ir skonį lemia sieros junginiai, todėl sieros gausioje dirvoje augantys svogūnai ir česnakai būna kvapesni.



Diagnozuoti sieros trūkumą gana sudėtinga, nes jis labai panašus į azoto trūkumą:


• sulėtėjęs augimas ir vystymasis;
• lapų geltimas ir kreivų jaunų lapų formavimasis;
• apatinių lapų paraudimas prie lapo pagrindo ir gyslose;
• susmulkėję ir blankūs žiedai, ilgas žydėjimas;
• sumažėjęs atsparumas ligoms;
• menkas derlius ir prasta vaisių bei sėklų kokybė.


Sierą augalai gali pasisavinti tik iš dirvos sulfato pavidalu. Sieros dažniausiai trūksta lengvose nederlingose dirvose augantiems augalams. Kaip ir magnį, sierą gali išplauti dažni ir ilgi lietūs.


Kaip ir kada naudojamas magnio sulfatas?


Skirtingų daržo kultūrų magnio ir sieros poreikis labai nevienodas: vienoms daržovėms šių elementų labiau reikia vegetacijos pradžioje ar pabaigoje, o kitoms – per visą vegetacijos laikotarpį. Be to, šis poreikis labai priklauso ir nuo dirvos tipo. Pavyzdžiui, sieros labiausiai reikia kopūstiniams, ankštiniams ir varpiniams augalams, o magnio – bulvėms, pomidorams, agurkams bei šakniavaisiams. Iš visų gėlių jautriausiai į magnio bei sieros trūkumą reaguoja rožės. Magnis augalams ypač reikalingas intensyvaus augimo periodu ir sausros metu, o siera yra svarbiausia pavasarį ir vėlyvą rudenį, nes vasarą sulfatų dirvoje būna daugiausia. Kaip buvo minėta, kuo dirva rūgštesnė, tuo daugiau magnio sulfato reikia augalams.


Taigi magnio ir sieros trūkumą padeda įveikti būtent magnio sulfatas. Jame magnio oksidas (MgO) sudaro apie 17 proc., o siera (S) – apie 13 proc. Skirtingų gamintojų produktuose šie procentai gali šiek tiek skirtis, tačiau nedaug.


Dažniausiai magnio sulfatas naudojamas pavasarį, prieš ruošiant dirvą augalams sodinti, arba rudenį, prieš perkasant dirvą. Tačiau magnio sulfatą galima panaudoti ir tuomet, kai augalams reikalinga skubi pagalba pasireiškus magnio ar sieros trūkumo požymiams.

REKLAMA


Šios trąšos naudojamos visų tipų dirvose, tačiau daugiausia dėmesio reikėtų atkreipti į smėlingas bei rūgščias dirvas. Karčioji druska gali būti naudojama ir tręšiant po šaknimis, ir per lapus per visą augalų vegetacijos laikotarpį. Pavasarį tai rekomenduojama daryti drauge su azoto bei fosforo trąšomis, o kitu metu – tręšti kaip atskiromis trąšomis.


Paprastai naudojamas magnio sulfato tirpalas. Tręšiant per lapus juo purškiami augalai, o tręšiant įprastai trąšos pilamos laistant arba po lietaus. Būtina atkreipti dėmesį, kad sausoje dirvoje šios trąšos praktiškai neveikia. Ruošiant tirpalą kristalus geriausia tirpinti kambario temperatūros vandenyje. Tirpalas turi būti naudojamas iškart jį paruošus. Trąšų norma priklauso nuo kultūros ir dirvos tipo. Norma svyruoja nuo 15 g iki 100 g 1 kv. m. Daugiau magnio sulfato reikia smėlingose dirvose, mažiau – durpingose ir sunkiose. Populiariausia tirpalo koncentracija laistyti bei purkšti yra 20–40 g magnio sulfato 10 l vandens. Daržovėms vienam augalui skiriama 0,5–1 l tirpalo, uogakrūmiams ir gėlėms – 2–3 l, jaunam medeliui – 5 l, suaugusiam medžiui – 10 l.


Jei naudojamos sausos trąšos, jas būtina negiliai įterpti į drėgną dirvą. Labai rūgščias dirvas prieš tręšiant magnio sulfatu rekomenduojama dar kalkinti dolomitmilčiais, medžio pelenais ir pan.


Kai pastebimas stiprus magnio ir (ar) sieros trūkumas, augalus magnio sulfatu reikėtų tręšti 2–3 kartus kas 5–7 dienas. Tręšiant profilaktiškai ar tiesiog stimuliuojant augalų augimą rūgščiose dirvose magnio sulfatą panaudoti pakanka kas 3–4 savaites: pirmą kartą prieš prasidedant intensyviam augimui, o paskui – po žydėjimo. Vaismedžiai ir vaiskrūmiai tręšiami vieną kartą per sezoną po žydėjimo.


Taigi, visa, kas atrodo nauja ir madinga, iš tiesų tėra nepelnytai pamiršta sena. Mūsų tėvai ir seneliai daržuose naudodavo karčiąją druską, dabar tapusią naująja trąšų karaliene. Tai tikrai nėra panacėja nuo visų negandų auginant daržoves bei gėles, tačiau, be jokios abejonės, tai yra puiki priemonė derlingumui, dekoratyvumui bei vaisių kokybei gerinti.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)