Neretą daržininką vilioja įvairios egzotinės daržovės, tačiau nuo jų auginimo atbaido abejonės, ar tokie augalai gali sėkmingai užaugti mūsų daržuose. Šį kartą siūlome daugiau sužinoti apie citrininius agurkus, kurie gana gerai dera mūsų klimato sąlygomis.

Marija Naudžiūnienė

Agurkai (Cucumis sativus) ‘Lemon’ arba ‘Crystal Lemon’, kaip ir visi agurkai, priklauso moliūginių šeimai, tačiau subrendę jie panašesni į kabančias citrinas nei į agurkus. Paprastai jie vadinami citrininiais agurkais, kartais – krištoliniais obuoliais, nors nei su obuoliais, nei su citrinomis neturi nieko bendra. Kodėl lyginama su krištolu, tampa aišku perpjovus agurką: spindintis minkštimas ir beveik permatomos sėklos skaidriose sultyse labai primena krištolo spindesį.

Šios daržovės stebina ne tik išvaizda, bet ir savo savybėmis. Augalo vaisiai gerina apetitą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, reguliuoja skrandžio, kepenų, inkstų veiklą, padeda tirpdyti inkstų akmenis, normalizuoti medžiagų apykaitą. Be to, daro teigiamą įtaką kraujodaros procesams, padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį organizme, gerinti atmintį. Šiuose agurkuose daug yra vitamino C, todėl juos valgant galima apsisaugoti nuo infekcijų, jie stiprina organizmą, suteikia energijos. Vaisių sultys labai naudingos odai: nuolat jomis valant veidą išnyksta strazdanos, spuogeliai, pigmentinės dėmės, oda giliai sudrėkinama. Iš tiesų atrodo, kad tai stebuklingos daržovės, vertos augti kiekviename darže.

Garsėja dekoratyvumu

Kuo garsėja ši agurkų rūšis? Pirmiausia nuo įprastų agurkų jie skiriasi citriną ar obuolį primenančia forma. Bręsdami citrininių agurkų vaisiai keletą kartų keičia spalvą: jauni agurkėliai būna nuostabios smaragdinės spalvos, vėliau tampa beveik balti, o brendimo pabaigoje jų spalva darosi ryškiai geltona. Štai tada juos sunku atskirti nuo tikrų citrinų ar auksinių sunokusių obuolių. Įdomu, kad citrininiai agurkai skanūs bet kokios brandos: jie pasižymi savitu skoniu ir nuostabiu aromatu, vis stiprėjančiu vaisiui bręstant.

Augalai labai dekoratyvūs. Jie gerai auga tiek atvirame grunte, tiek šiltnamiuose ar namuose ant palangės. Jų stiebas storesnis, o lapai šiek tiek didesni už įprastų agurkų. Lapai stebina labai gražia sodria žalia spalva, o tarp jų šviečiantys geltoni vaisiai atrodo išties nuostabiai.

Auginimas didelių rūpesčių nekelia

Mūsų klimato sąlygomis šie agurkai geriau veša šiltnamyje, tačiau juos galima auginti ir lauke. Citrininiai agurkai gali augti įvairioje dirvoje, tačiau norint sulaukti gausaus derliaus reikėtų sodinti į purią, vandeniui laidžią derlingą dirvą. Geriausiai tinka lengvos priesmėlio ir priemolio dirvos. Sunkesnę dirvą reikėtų pagerinti kompostu, smėliu ir pelenais.

Kaip ir daugelis šiltųjų kraštų augalų, citrininiai agurkai turėtų augti saulėtoje, nuo skersvėjo apsaugotoje vietoje. Geriausia juos auginti ten, kur anksčiau augo svogūnai, pomidorai, bulvės, kopūstai, ankštiniai augalai ar sideratai. Nevertėtų sodinti po agurkų, moliūgų, cukinijų, patisonų. Tačiau šie agurkai atsparūs ligoms, tad didelių rūpesčių nesukels.

Sulaukus tikrosios šilumos

Sėjama balandžio pradžioje po sėklą į atskirus indelius. Prieš sėją sėklas rekomenduojama pamirkyti (galima su daiginimo stimuliatoriumi), kad geriau ir lengviau sudygtų. Pasėjus indelius reikia uždengti plėvele ir padėti šiltai, kol prasikals daigeliai. Vos pasirodžius daigeliams plėvelė nuimama ir indeliai perkeliami į šviesią vietą. Kad augalas nesvirtų į vieną pusę, vazoną rekomenduojama kasdien apsukti.

Praėjus šalnų pavojui daigelius galima sodinti šiltnamyje. Nusprendus auginti lauke, daigai sodinami šiek tiek vėliau (birželio pradžioje), kai visiškai įšyla žemė. Birželio pirmoje pusėje lauke auginamus citrininius agurkus nakčiai patariama pridengti daržo plėvele, nes šie šilumamėgiai augaliukai nemėgsta temperatūros svyravimo. Daigams paaugus ir visiškai sušilus orams plėvelę galima nuimti. Paprastai tokiu metu agurkai jau ruošiasi žydėti.

Dideliam augalui – tvirtos atramos

Citrininių agurkų priežiūra panaši kaip ir įprastų agurkų: svarbu purenti dirvą, ravėti, laistyti. Iki žydėjimo augalai laistomi labai saikingai, o žydėjimo metu – gausiai. Laistant citrininius agurkus nevalia šlapinti lapų – ypač tai svarbu per žydėjimą.

Augalai gali išauginti net 5 m siekiančius ūglius, todėl jiems reikia tvirtų atramų, kuriomis galėtų kopti. Dėl savo impozantiškų matmenų šie augalai kartais vadinami agurkų medžiais, tad daigus rekomenduojama sodinti ne arčiau kaip 1 m atstumu vieną nuo kito. Esant palankioms augimo sąlygoms per sezoną nuo tokio giganto galima surinkti iki 10–15 kg 8 cm skersmens vaisių, sveriančių apie 50 g. Dera šie agurkai nuo antros vasaros pusės iki pirmųjų rudeninių šalnų. Kitaip nei įprasti agurkai, jie niekada neapkarsta.

Citrininius agurkus reikėtų sodinti atskirai nuo paprastų agurkų, nes jie gali susikryžminti. Citrininiai agurkai – nesavidulkiai augalai, tad žiedadulkėms pernešti reikia vabzdžių ir vėjo. Auginant šiltnamyje reikėtų apdulkinti rankomis. Žiedadulkės perkeliamos paprasčiausiu tapymo teptuku nuo vyriško žiedo ant moteriškų. Atskirti šiuos žiedus nesudėtinga: moteriški vos pastebimi, maždaug žirnelio dydžio, o vyriški – didesni, jie labiau išsiskleidžia.

Ir salotoms, ir pasididžiavimo vertiems konservams

Citrininių agurkų skonis primena mums įprastų agurkų skonį, tačiau yra šiek tiek švelnesnis. Šiuos egzotiškus agurkus galima naudoti šviežius salotoms arba konservuoti, ypač skanūs marinuoti su aštriais prieskoniais. Labai gražiai atrodo marinuotų agurkų asorti, į kurį galima dėti visų auginamų agurkų: įprastų, citrininių, baltųjų, afrikinių (melotrijų), antilinių melionų (angurijų) ir pan.

Maistui geriausia naudoti jaunus citrininių agurkų vaisius, nes ilgainiui jų odelė storėja ir kietėja. Peraugusius ir oranžinę spalvą įgijusius citrininius agurkus geriau palikti sėklai.

Ypatingi augalo gebėjimai

Teigiama, kad citrininiai agurkai, kaip ir visi kiti jo giminaičiai, Europą pasiekė iš Indijos, kur randama įrodymų, esą šie agurkai kadaise buvo viena iš pagrindinių žemės ūkio kultūrų. Tiesa, yra mokslininkų, manančių, kad šių daržovių tėvynė yra Meksika, todėl jos kartais pavadinamos meksikietiškais agurkais. Dėl kilmės galima ginčytis, tačiau aišku, kad citrininiai agurkai gali augti ir derėti labai karšto klimato šalyse. Nebaisios jiems ir dykumos bei sausringos stepės. Taip yra dėl fenomenalių šio augalo gebėjimų pasisavinti vandenį iš, atrodytų, visiškai sausos žemės ir kaupti jį. Citrininiai agurkai sugeba gyvybiškai svarbią drėgmę susiurbti net iš ryto rasos, iškrintančios ir dykumose.

Šiandien žinoma nemažai citrininių agurkų veislių. Dažniausiai auginami pailgos arba ovalios formos citrininiai agurkai, esama ir vedančių visiškai apvalius vaisius. Tokie labiausiai paplitę Himalajuose. Daugelį šiuolaikinių veislių išvedė jau europiečiai – anglų selekcininkai.