Draugiškas ir palaidas irgi gali būti pavojingas

Draugiškas ir palaidas irgi gali būti pavojingas


Gyvūnų laikymo taisyklės aiškiai nurodo, kad šunis galima vedžioti tik su pavadėliu. Tačiau nemažai žmonių apie tai nesusimąsto ir nusižengia – paleidžia savo keturkojį palakstyti ar ramiai tursenti paskui. Juk jis ramus ir draugiškas, niekad nekanda, nieko nepuola, nemėgsta pavadėlio ir išvis, kam vargintis dėl eilinės taisyklės, kurios kas nenori, tas neklauso... Bet ar tikrai toks požiūris teisingas?


„Vis dažniau gatvėse tenka sutikti laisvai bėgiojančius šunis, o paprašius šeimininko šuniui prisegti pavadėlį, šis atšauna, jog gyvūnas draugiškas. Dažniausiai tie „draugiški šunys“ yra visiškai nedresuoti, jautriai reaguoja į visus dirgiklius, įžūliai lenda prie kitų keturkojų, o į šeimininko „ateik čia“ net nekreipia dėmesio. Tokie šunys dažnai kelia konfliktines situacijas. Ar tai tikrai būtina? Kodėl reikia rizikuoti vienu ar kitu šunimi?“, - nesupranta Elena Rutkauskaitė, „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ narė bei neBrisius.lt projekto koordinatorė.


„Gana dažnai nedraugiškas šuo gali būti mažas, o tas laisvai lakstantis ir „draugiškas“ – didesnis. Pati auginu ir didelės, ir mažos veislės šunis. Labai gaila, bet nuolat tenka kęsti be pavadėlio vedžiojamų keturkojų išpuolius. Mano mažiesiems tai didelis pavojus ir rizika. Na, o kai vaikštinėju su didesniuoju ir šeimininkų prašau patraukti augintinius, žmonės net ima juoktis.

REKLAMA


Kai pasakau, kad nelaikysiu saviškio ir jis suės jų šunį – išsigąsta ir pabėga... Ar tai normalu? Kita didelė bėda: kai šuo yra be pavadžio, šeimininkai neprižiūri, kur ir kaip šis laksto. Žinoma, atlieka gamtinius reikalus ir ši „dovanėlė“ paliekama kažkam, kas į ją įlipęs nemėgs visos šunų giminės. Taip galiausiai susiformuoja pikta ir prieš gyvūnus nusiteikusi visuomenė. Būkim draugiški ir atsakingi. Ir tegu visiems būna patogu bei saugu. Gyvenkime taip, kad šeimininkui išėjus pasivaikščioti nereikėtų bijoti, kad jo augintinis vėl bus užpultas „draugiško“ šuns. Taisyklės galioja visiems.“


Palaidi šunys yra sukėlę problemų ne kartą – kovo mėnesį Klaipėdoje siautėjo asocialaus šeimininko šuo, apkandžiojęs ne vieną praeivį. Gegužės mėnesį Vilniuje pareigūnas nušovė šunį, sukandžiojusį du žmones. Už palaidą, žmones ir gyvūnus puolantį šunį nubausta Užupyje gyvenanti moteris. Prieš keletą metų GGI ėmėsi mišrūno, sukandžiojusio šunelį ir jo šeimininkę, bylos – šeimininkams skirta 500 litų bauda. Prieš kelis mėnesius Pavilnyje laisvas lakstęs ir kitą šunį sudraskęs keturkojis savo šeimininkams atnešė 150 eurų baudą.


Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346-tą straipsnį, gyvūno laikymo pažeidimai gali užtraukti ne tik 550 eurų baudą, bet ir gyvūno konfiskavimą bei įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ir kitose programose ar kursuose. Be to, dar egzistuoja ir paprasčiausias žmogiškumas – kaip šalia palaido šuns jaustis fobiją jiems turinčiam praeiviui?

REKLAMA


Šuo – jūsų draugas, už kurį esate atsakingas. Tad rūpinkitės juo, kaip ir pažadėjote, kai įsigijote! Dalinamės patarimais, kaip tą daryti.


Lengviausia prie pavadėlio įpratinti mažą šuniuką. Vienas iš būdų, kaip tą padaryti, yra nukirminus, paskiepijus ir atlikus kitas veterinaro rekomenduojamas procedūras prieš pirmą kartą einant į lauką, tiesiog užsegti antkaklį (arba uždėti petnešas) ir prisegti pavadėlį. Visai galimas daiktas, kad to užteks, nes laukas šuneliui bus toks didžiulis įspūdis, kad nė nekreips dėmesio, jog staiga tapo pakinkytas. Jeigu kiltų problemų „rengiantis“ antkaklį ar petnešas vėliau, darykite tai tik prieš išeidami, kad ėjimas pro duris, leidimasis laiptais ir grynas oras nustelbtų nerimą dėl atsiradusio suvaržymo. Jauni šunyčiai imlūs naujoms patirtims, tad būkite švelnūs ir atsargūs, ir mažėlis labai greitai įpras prie to, kas natūralu visiems civilizuotai auginamiems pasaulio šunims.


Pravartu žinoti, jog yra šunų, kuriuos dėl storo sprando (gali lengvai išsinerti iš antkaklio), veržlumo (antkaklis gali užspausti trachėją arba pažeisti nuolat besitampančio, pirmyn raunančio šuns kaklo bei nugaros slankstelius) ir kitų priežasčių geriau vedžioti su petnešomis, o ne antkakliais. Pasitarkite šiuo klausimu su veislynu ar prieglauda, iš kurios įsigijote šuniuką, arba veterinaru. Taipogi pravartu paklausti specialistų patarimo tuo atveju, jei ketinate prie antkaklio ir pavadėlio pratinti vyresnio amžiaus ar sudėtingo charakterio šunį, kuris galimai niekada nebuvo prie jų pratintas.


Dar vienas būdas yra pratinti šuniuką prie antkaklio ir pavadėlio namuose.


1. Užsekite antkaklį ir leiskite kelias dienas su juo pabūti, kad priprastų.


2. Pripratusį prie antkaklio, supažindinkite su pavadėliu – pamažu.


3. Pavedžiokite namuose.


4. Po pirmo bandymo pavadėlį prisekite bent kartą per dieną.


5. Kai šuo įpras su pavadėliu vaikščioti namie, galėsite vestis jį į lauką.


Taip pat egzistuoja ir kelios nepakeičiamos taisyklės, kurių dera laikytis:


1. Negalima šuns stipriai tampyti su pavadėliu prieš jo valią, taip galite gyvūnui sukelti paniką.



2. Valdykite augintinį lengvais pavadėlio truktelėjimais, lyg patardami jam judėjimo kryptį.


3. Niekada nepamirškite, kad šeimininkas – jūs. Neleiskite šuniui jūsų tempti.


4. Šuniui bandant per daug įtempti pavadėlį, staigiai juo truktelėkite. Tikslas – ne bausmė, o švelni elgesio korekcija.