Pavydėti gali ne tik žmonės, bet ir augintiniai. Paprastai manoma, kad katės – nepriklausomi gyvūnai, kurie neprisiriša prie savininkų taip, kaip šunys. Bet iš tikrųjų katės taip pat gali būti pavydžios ir savininkiškos. Štai labiausiai pavydžių veislių katės.

* Britų trumpaplaukė. Šios nepriklausomos ir užsispyrusios katės labai populiarios. Dėl grožio joms atleidžiamos ir ne itin malonios charakterio savybės. Kartais gali atrodyti, kad britų trumpaplaukėms žmonių iš viso nereikia, tačiau taip, žinoma, nėra. Ir nors šios katės gali sutarti su kitais gyvūnais, jos geriausiai jaučiasi būdamos vieninteliai augintiniai šeimoje.

* Siamo katė. O štai Siamo katės dėl savo pavydaus charakterio prastai sutaria su kitais gyvūnais. Tai – labai ištikimos savo šeimininkams katės, charakteriu daugeliui primenančios šunis. Jos lengvai dresuojamos, su jomis reikia bendrauti. Mažiems vaikams šie augintiniai nėra labai draugiški – vėlgi viskas dėl pavydo, taip pat dėl to, kad šios katės nepakenčia familiarumo: jos neleis savęs niurkyti ir griebti už uodegos.

* Sibiro katė. Tai – labai ištikimi, bet drauge neįkyrūs augintiniai. Sibiro katės – draugiškos ir bendraujančios, gerai sutaria su vaikais. Jų pavydas pasireiškia kitų namuose auginamų gyvūnų atžvilgiu. Jos prastai sutaria su šunimis, nes bando dominuoti, mažus gyvūnus apskritai laiko grobiu, o su kitomis katėmis konkuruoja dėl dėmesio.

* Kartūzų katė. Šios katės – nekonfliktiškos, bet reikalauja, kad su jomis būtų elgiamasi pagarbiai. Kartūzų katės protingos, nepriklausomos ir lengvai ištveria vienatvę. Joms nereikia kitų gyvūnų kompanijos, nes tada tektų dalytis ne tik šeimininko dėmesiu, bet ir buities daiktais, o šie augintiniai savininkiški net ir daiktų atžvilgiu.

Ar katės žino savo vardą?

Ar kada nors susimąstėte, ar katės supranta, kuo jos vardu? Juk dažnai galima labai ilgai kviesti katę vardu, tačiau ji nė nepasuks galvos. Ar tai reiškia, kad katės tikrai nežino savo vardo?

Leidinyje „Scientific Reports“ buvo paskelbti japonų mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo apie 80 kačių, o mokslininkai įvertino jų reakciją į vardą ir kitus panašiai skambančius žodžius. Paaiškėjo, kad katės į savo vardą reaguoja aktyviau. Tačiau greičiausiai jos tiesiog susieja jį su kuo nors geru (pavyzdžiui, skanėstu ar pagyrimu) ar blogu (barimu dėl elgesio), tačiau nesupranta, kad jų vardas susietas su jomis.

„Nėra jokių įrodymų, kad katės geba suvokti save taip, kaip tai darome mes, todėl jų savo vardo suvokimas skiriasi nuo mūsų“, – sakė vienas tyrimo autorių Acuko Saito.
Ar tokiu atveju įmanoma kates kaip nors paveikti, kad jos geriau reaguotų į savo vardą? Žinoma, galima. Stenkitės neminėti augintinio vardo, kai jį dėl ko nors barate, kad jis nesusietų savo vardo su kuo nors neigiamu. Ir, priešingai, kai giriate savo katę ar kuo nors vaišinate, būtinai vadinkite ją vardu.

Jeigu renkate katei vardą, nepamirškite, kad geriausia rinktis trumpą žodį, kuriame yra šnypščiančių ar švilpiančių garsų. Tokį žodį augintiniui bus lengviau įsiminti, vadinasi, jis geriau į jį reaguos.

Jeigu nerimaujate, kad katė ignoruoja savo vardą, kai ją kviečiate, atminkite, kad jūsų augintinis gali turėti priežasčių taip elgtis – pavyzdžiui, tuo metu katė užsiėmusi kuo nors įdomesniu, todėl sąmoningai nereaguoja į jūsų kvietimus. Ir problema visai ne ta, kad ji nežino savo vardo, o ta, kad ją kvietėte netinkamu momentu.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.