Lietuvoje kaip atogrąžose. Arba kai svajos virsta drugeliais

Lietuvoje kaip atogrąžose. Arba kai svajos virsta drugeliais


Akmenės krašto muziejų drąsiai galima pavadinti lietuviška drugelių meka. Čia net žvarbiomis rudens dienomis galima pasijusti it atogrąžose. Elegantiškai sklandantys įspūdingų dydžių ir spalvų drugeliai vilioja kyštelėti nosį į tikras džiungles – Drugelių namais vadinamą oranžeriją. Greta įsikūrusi didžiausia Lietuvoje Boriso Izenbeko dieninių drugelių kolekcija, lankytojus stebina Danutės Čiapaitės surinkta tūkstantinė pašto ženklų, kurių daugumoje puikuojasi drugeliai, kolekcija.


Akmenėje – egzotiškų kraštų drugeliai


„Jums nereikės keliauti į Pietų Ameriką, Indiją ar Filipinus – drugelių, vadinamų pelėdomis, aitvarais ar leopardais, pamatysite Akmenėje“, – su šypsena muziejaus duris atveria vyr. fondų saugotoja Sandra Saliamanienė. Drugelių namuose iš tikrųjų gyvena stulbinamo grožio drugeliai. Kiekvienais metais iki vėlyvo rudens kartą per mėnesį atkeliauja nauja atogrąžų drugių lėliukių siunta iš daugelio egzotinių šalių: Indijos, Peru, Meksikos, Filipinų, Brazilijos. Čia jie ritasi ir stebina savo egzotine išvaizda net daug ką mačiusius lankytojus.


„Kiekvienoje naujoje siuntoje gauname po keliolika skirtingų rūšių bei porūšių drugelių. Žymiausi jų – Morpho peleides, vadinamieji mėlynieji tigrai, aitvarai, leopardai, uodeguotieji kėkštai, Catopsilia scylla, Hypolimnas bolina, Idiopsis juventa, Pachliopta kotzebuea“, – neužsikirsdama lietuviškus ir lotyniškus drugelių pavadinimus vardija muziejaus darbuotoja.

REKLAMA


Caligo atreus yra labai dideli, jų sparnų dydis siekia iki 20 cm, o ant sparnų jie turi didžiules „akis“, labai panašias į pelėdų, todėl ir vadinami drugiais-pelėdomis. Manoma, kad pamėgdžiojama grobuonių akių struktūra atlieka atbaidymo funkciją. Tačiau taip ir lieka mįslė, kodėl gyvūnai plėtoja tokias sudėtingas kitos rūšies imitacijas.


Oranžerijoje savo sparnų mostais žavi ir įspūdingo grožio drugiai Morpho peleides, atpažįstami iš ypač ryškiai mėlynų sparnų blizgesio. Apie šiuos Amazonės regiono drugius vietiniai gyventojai sako, kad jiems išskleidus sparnus ant žemės nusileidžia dangus.


Lietuvoje kaip atogrąžose. Arba kai svajos virsta drugeliais


Lietuvoje kaip atogrąžose. Arba kai svajos virsta drugeliais


Pradžia nebuvo lengva


Šiuo metu Akmenės krašto muziejuje drugelių gerovei pritaikyti moderniausi mokslo laimėjimai: estetiškoje oranžerijoje įrengtas ekonomiškas ir ekologiškas LED apšvietimas, drugelių namus šildo specialus drėgmei atsparus elektrinis radiatorius, viduje veikia ultragarsinis oro drėkintuvas. O kadaise, prieš kelis dešimtmečius, šio krašto šviesuoliams, garbaus amžiaus tautodailininkams, kolekcininkams teko ilgai minti rajono vadovų kabinetų slenksčius, kad būtų įkurtas krašto muziejus. Be 500 parašų, liudijančių poreikį kurti muziejų rajone, daug pastangų įdėjo rajoninio laikraščio „Vienybė“ redaktorius, žurnalistas, kraštotyrininkas Leopoldas Rozga. Taip visų bendromis pajėgomis 2007 m. sausio 2 d. įsteigtas Akmenės krašto muziejus, jam vadovauti pradėjo dailininkė apipavidalintoja, istorikė, pedagogė Lionė Stupurienė.


Netukus į muziejų atkeliavo įdomi Stanislovo Sungailos mineralų ir fosilijų kolekcija. Fosilijos – suakmenėjusios juros periodo gyvūnų liekanos: amonitų kiaukutai, belemnitų skeleto dalys, vadinamieji velnio pirštai, įvairių moliuskų kiaukutai, kitų vandenyje gyvenusių gyvūnų ir augalų liekanos ar žymės akmenyje.


Akmenės krašto muziejuje saugoma ir eksponuojama vieno žinomiausių Lietuvoje dieninių drugių kolekcininko Boriso Izenbeko (1910–2006) kolekcija. S. Saliamanienės teigimu, B. Izenbeko kolekcijoje yra apie 5 000 dieninių drugių iš viso pasaulio. Ekspozicijoje šiuo metu galime išvysti jų arti 2 tūkst. Keliolika kolekcijoje esančių eksponatų rūšių yra ties išnykimo riba ir dabar pasaulyje griežtai saugomos.


Lietuvoje kaip atogrąžose. Arba kai svajos virsta drugeliais


Lietuvoje kaip atogrąžose. Arba kai svajos virsta drugeliais


B. Izenbekas drugiais susidomėjo apie 1955 m. Gaudė juos ten, kur gyveno – Ukmergės, Akmenės apylinkėse, keliaudamas po Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją, Armėniją, Buriatiją, Altajų. Kolekcionierius aktyviai bendravo su kitų Europos šalių, taip pat Kanados, Japonijos, JAV ir Rusijos kolekcininkais bei drugių specialistais. Didžioji dalis drugių atsisiųsti paštu dar sovietmečiu.


Drugeliai pašto ženklų kolekcijoje


Tarp drugių kolekcijos ir egzotiškų drugelių oranžerijos prieglobstį rado ir akmeniškės D. Čiapaitės tūkstantinė pašto ženklų kolekcija. Filatelijos ekspozicijoje randame eksponatų iš Tanzanijos, Kongo, Omano, Kubos, Gvinėjos, Jemeno, Lenkijos, Japonijos ir daugelio kitų šalių. Be drugelių, čia yra dinozaurų, vabzdžių, paukščių, gėlių , šunų, žuvų ir kitokių gyvių atvaizdai.


Akmeniškė Danutė pašto ženklus pradėjo rinkti dar vaikystėje, o pašto miniatiūromis susidomėjo apsilankiusi B. Izenbeko drugelių parodoje. Nuo tada ji kartu su savo tėvu ėmė klajoti po Akmenės apylinkes, gaudyti drugelius ir juos į kolekcionuoti. Jau susikaupė per 500 drugelių rūšių, o pačių egzempliorių skaičius siekia 2 tūkst.


D. Čiapaitė prisimena, kad pirmasis jos mokytojas buvo B. Izenbekas, išmokęs ją skleisti ir saugoti kolekcijos drugelius nuo visokių kenkėjų. „Aš labiau drugelių, o ne pašto ženklų kolekcininkė. Apie filateliją labai daug neišmanau“, – prisipažįsta D. Čiapaitė.


Lietuvoje kaip atogrąžose. Arba kai svajos virsta drugeliais


Lietuvoje kaip atogrąžose. Arba kai svajos virsta drugeliais


Muziejuje dabar eksponuojama apie 3 tūkstančius pašto ženklų. Danutė juo pirkdavo specialiose kolekcininkams ir pašto ženklų rinkėjams skirtose parduotuvėse, susirašinėdavo ir keisdavosi ženklais su žmonėmis iš tolimiausių valstybių. Įdomu, kad pašto ženkluose įsivelia ir klaidų. „Mano kolekcijoje taip pat yra pašto ženklų su spausdinimo klaidomis, – pasakoja ji. – Pavyzdžiui, viename pašto ženkle pavaizduotas drugys – didysis juodmargis (lot. Limenitis populi), o užrašyta – baltajuostis juodsprindis.“


Pašto ženklai taip pat suteikia galimybę palyginti, kaip kitomis kalbomis vadinami vieni ar kiti drugeliai, pavyzdžiui, spungė (lot. Inachis io) ant lenkiško pašto ženklo įvardijama kaip „undinės poviukas“, rusų kalba šis drugelis vadinamas povo akimi, o angliškai – povo drugeliu. Mat kiekvienas spungės sparnas yra su stambia akies formos dėme, kuri daugeliui primena povo plunksnos akis. Pasak D. Čiapaitės, lietuviškas šio drugio vardas taip pat motyvuotas – jis sietinas su išsprogusiomis akimis (kita žodžio „spungė“ reikšmė – spuogas, taškas).



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris