Parlamentarai pavasario Seimo sesijoje ketina svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno  Kasčiūno pateiktas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, siūlančias numatyti reikalavimą užsieniečiams, norintiems pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau nepretenduojantiems į nuolatinio gyventojo statusą, išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Jo lygį nustatytų Vyriausybė.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikęs parlamentaras sakė, kad tokiu būdu siekiama panaikinti šiuo metu įstatyme esančias spragas, kurios leidžia užsieniečiams išvengti lietuvių kalbos egzamino.

„Praktika rodo, kad kai kurie užsieniečiai linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Kol esame nepasiekę negrįžtamų procesų, galime pasidaryti tokią migracijos politiką, kuri leistų kontroliuoti migracijos procesą tai yra derinti darbo rinkos poreikius, nacionalinio saugumo, kultūros poreikius. Teikiu pasiūlymus, kurie, mano požiūriu, užkamšytų kai kurias skyles ir padėtų kai kuriuos procesus kontroliuoti“, – pateikdamas projektą Seimo posėdyje sakė L. Kasčiūnas.

Jo nuomone, šiuo metu įstatymuose esanti spraga kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms.

„Siekiame labai svarbaus dalyko, kad nesiformuotų uždaros diasporos, kurios nesiintegruoja į valstybės politinį ir kultūrinį gyvenimą. Valstybinės kalbos mokėjimas yra viena iš integracijos priemonių, todėl siūlau ją sustiprinti“, – teigė Seimo NSGK pirmininkas.

Jeigu Seimas pritartų, Vyriausybė turėtų paskirti instituciją, kuri koordinuotų užsieniečių valstybinės kalbos mokymą.

Šiuo metu įstatyme nėra reikalavimo užsieniečiams, teisėtai pragyvenus Lietuvoje 5 metus, tęsiantiems leidimą laikinai gyventi, mokėti valstybinę kalbą. Įstatymas numato valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino reikalavimą kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi.

Seimui pateiktomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma griežtinti darbdavio, pas kurį atvyksta užsienietis pagal darbo sutartį, atsakomybę.

Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį 6 mėnesiams, tačiau, anot L. Kasčiūno, praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį. Siekiant užtikrinti, kad darbdaviai atsakingai kviestųsi užsieniečius, parlamentaras siūlo riboti galimybes keisti darbdavį nepraėjus 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos.

„Siūlau įtvirtinti 6 mėnesius. Tai būtų minimalus laikas, kiek tu turi atidirbti įmonėje, kuri pasikvietė tave, kad nebūtų antrinės migracijos“, – įstatymo pataisas iš Seimo tribūnos aiškino L. Kasčiūnas.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos antradienį sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo, jas palaikė 52 parlamentarai, prieš buvo 4, susilaikė 7. Pasiūlytą projektą svarstys Seimo Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Švietimo ir mokslo komitetai.

ELTA inf.