Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės laikysena šalį užklupus antrajai koronaviruso bangai jai kelia nerimą.

„Man apskritai kelia klausimų Vyriausybės laikysena šitoje (COVID-19 – ELTA) istorijoje, todėl, kad atrodo, jog Vyriausybė yra nusprendusi, kad ji jau viską buvo išsprendusi pavasarį, o dabar kažin kas atėjo ir viską sugadino. Tai, kad bus kažkokių naujų aplinkybių rudenį ar kai lems sezonas, turbūt buvo kalbama nuo pat koronaviruso atsiradimo pradžios, apie tai kalbėjo ir medikai, ir mokslininkai. Todėl man dabar yra labai gaila, kad panašu, jog mes išties ir būsime nusipirkę tik labai brangaus laiko“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė ji.

I. Šimonytė taip pat pridūrė, kad akivaizdu, jog dar vasaros pabaigoje kai kurių skelbta pergale prieš šį virusą buvo pradėta džiaugtis per anksti.

„Tai yra rizika, apie kurią aš kalbėjau vasaros pabaigoje, kai tarsi buvo aprimimas ir tų COVID-19 atvejų buvo mažai, o kažkas jau buvo iššovęs šampaną ir paskelbęs pergalę. Akivaizdu, kad per anksti. Dėl to man kelia nerimą Vyriausybės laikysena. Labiausiai dėl to, kad yra visiškai neaišku, su kuo yra tariamasi, su kuo yra konsultuojamasi ir kokia yra sprendimų priėmimo ar jų nepriėmimo logika. Tai to paaiškinimo man trūksta“, – sakė ji.

I. Šimonytė: kitų metų biudžete yra finansinio avantiūrizmo

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako kitų metų biudžete įžvelgianti „finansinio avantiūrizmo.“

„Didieji skaičiai yra deficitas, kurį mes galiausiai turime, kuris tikrai yra įspūdingas ir taip pat Vyriausybės (ateities ekonomikos – ELTA) DNR planas, kuris yra įvardijamas kaip investicijos, tačiau kažkodėl yra labai skubama ilgalaikes pasekmes turinčius sprendimus priimti kuo greičiau. Ten yra finansinio avantiūrizmo, nes yra planuojamos investicijos, kurias ketinama finansuoti Europos atsigavimo fondo lėšomis, tačiau fondas dar nėra patvirtintas, dar prireiks laiko, kol bus priimti teisiniai sprendimai ir bus galima tuos pinigus vertinti kaip gautinus“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, pagal Vyriausybės planą, išlaidos greičiausiai būtų daromos dabar ir iš skolintų pinigų, o jei vėliau jos neatitiktų Europos Sąjungos reikalavimų, tai liktų kaip našta mokesčių mokėtojams.

„Išlaidos greičiausiai pagal Vyriausybės planą būtų daromos dabar, iš skolintų pinigų, ir jeigu vėliau tos investicijos neatitiktų europinių reikalavimų dėl skaitmeninimo ar dėl žaliojo kurso, tai liktų kaip našta Lietuvos mokesčių mokėtojams. Todėl įsipareigojimai turėtų būti labai rimtai ir kruopščiai peržiūrėti“, – sakė I. Šimonytė.

Seimui antradienį teikiami kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.

Valstybės biudžeto projekte planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Pagal investavimo sritis, daugiausiai lėšų planuojama skirti transportui ir ryšiams (562,6 mln. eurų), švietimui (202,9 mln. eurų), visuomenės apsaugai (162 mln. eurų), krašto apsaugai (117,4 mln. eurų), aplinkos apsaugai (110,5 mln. eurų).