„Bendras poveikis pasauliniam stabilumui – ar tai būtų politinis, ar saugumo, ar ekonominis – yra milžiniškas, ir jį galima pastebėti visur: tiek degalinėse, tiek parduotuvėse, kur kainos kyla – visur matyti šio reiškinio pasekmes. O antrąjį šių metų pusmetį jas pajusime dar labiau, kai ūkininkams smarkiai smogs trąšų kainos“, – diskusijoje, skirtoje centro „Arch Frontline“ pristatymui, teigė ministras.

„Tai rimtas dalykas, ir būtent todėl mes, kaip Europa ir kaip Europos valstybė, turime prisidėti prie sprendimo“, – tęsė jis.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo, Lietuvos interesas yra atlaisvintas Hormuzo sąsiauris, išvengiant galimo jį kertančių laivų apmokestinimo.

„Taigi, visų pirma, mes to nelaikome kažkuo, kas vyksta kažkur toli – „tai ne mūsų reikalas, nenoriu su tuo turėti nieko bendro“. Lietuva užėmė tokią poziciją: pasakėme, kad prisidėsime prie šio proceso, padėsime ieškoti sprendimo. Visų pirma, laisva laivyba per Hormuzo sąsiaurį – mūsų interesas yra toks, kad nafta, naftos produktai, suskystintos gamtinės dujos ir trąšos būtų gabenamos greitai ir nesukuriant jokio blogo precedento, kai iš sąsiaurį kertančių laivų imami mokesčiai. Tai visame pasaulyje sukeltų košmarišką situaciją“, – sakė jis.

Kartu, anot ministro, besitęsiantis konfliktas daro neigiamą poveikį Ukrainai karo kontekste. Jis akcentavo, kad sprendimus priimantys lyderiai, susikoncentravę į konfliktą Artimuosiuose Rytuose, jai skiria mažiau laiko ir dėmesio.

„Tiesiogiai ir netiesiogiai tai daro įtaką pačiai agresijai prieš Ukrainą ir jos dinamikai. Visų pirma, dėl padidėjusių naftos kainų tai maitina Rusijos karo mašiną“, – sakė K. Budrys.

„Jei keturias ar penkias valandas skiri Artimiesiems Rytams, tai reiškia, kad turi mažiau laiko, kurį gali skirti Ukrainos klausimui. Ir taip, dabar dėmesys vėl nukreiptas ir sutelktas į Artimuosius Rytus“, – aiškino ministras.

Be to, K. Budrys akcentavo, kad poveikis pastebimas ir vertinant galimybę teikti oro gynybos sistemą Ukrainai, esą išaugo jos paklausa Persijos įlankos šalyse, tuo pačiu sumažėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) turimos atsargos.

„Taip pat matome, kad tai gali būti veiksnys, tam tikrus veikėjus skatinantis svarstyti tokias idėjas kaip „galbūt reikėtų išbandyti, kiek laiko jie ištvertų dviejų karo teatrų scenarijuje“ ir panašiai. Todėl yra labai daug priežasčių, dėl kurių turėtume aktyviau įsitraukti į šios problemos sprendimą“, – sakė jis.

Tuo metu buvęs JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris sako, kad nenuverčiant Irano režimo tiek JAV, tiek visas likęs pasaulis susiduria su problema. Pasak jo, nors JAV pradėjo karinę operaciją prieš Iraną, tačiau nebuvo gerai apgalvojusios ir pasirengusios eiti iki galo, kad pakeistų režimą.

„Todėl nenorime, kad tai tęstųsi, norime, kad karas baigtųsi, norime, kad pasaulio ekonomika būtų stabili, o naftos kainos – žemos. Tačiau to iš tiesų nepasieksime, jei leisime Irano režimui išlikti ir užkirsime kelią karo atsinaujinimui“, – diskusijoje teigė K. Volkeris.

„Tačiau tai reiškia, kad Iranas bandys kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį. Bet, žinoma, mes ir visas pasaulis tai taip pat laikome nepriimtinu, todėl nuolat spaudžiame iraniečius, sakydami, kad to nedarytų, tačiau nesame pasirengę eiti iki galo, kad pakeistume režimą ir vėl atkurtume judėjimo laisvę Persijos įlankoje“, – tęsė jis.

Buvusio JAV specialiojo atstovo Ukrainai manymu, tokia padėtis išliks iki JAV vidurio kadencijos rinkimų, esą prezidentas Trumpas prieš juos neturėtų vėl pradėti didelio masto karo, todėl Iranas vis labiau bandys įtvirtinti savo kontrolę Persijos įlankoje.

Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Birželio viduryje sudarytas JAV ir Irano paliaubų susitarimas žlugo, o šį mėnesį vėl prasidėjo kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio – vieno iš pagrindinių pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, kuris iš esmės tebėra uždarytas.

ELTA inf.