Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos karo Ukrainoje įtaka energetikos rinkai taps rimtu iššūkiu Lietuvai ir visai Europai. Pasak šalies vadovo, daliai Bendrijos yra itin sunku kovoti su Maskvos energetiniu šantažu, nes ilgą laiką kai kurios valstybės naiviai pasitikėjo Rusija ir pasižymėjo „Stokholmo sindromu“.

„Šiandien mes gyvename visiškai kitoje energetinėje realybėje nei gyvenome dar prieš kokius 8-9 mėnesius. Nors pirmieji žiedeliai užaugo jau gerokai prieš pradėtą intervenciją Ukrainoje. Akivaizdžiai matėsi, kad Rusija vis labiau naudos energetiką kaip šantažo priemonę ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.

Ir šiandien tenka konstatuoti, kad kai kurioms valstybėms labai sunku susidoroti su šituo šantažu ir šiandien jos moka labai didelę kainą už savo, nepabijosiu to žodžio, naivumą ir iliuzijas. O kai kas netgi, manau, turėjo Stokholmo sindromą“, – sako prezidentas.

Šalies vadovas pastebėjo, kad energijos išteklių kainų augimas ryškiai veikia ir rekordinę infliaciją Lietuvoje bei Europoje, todėl kovojant su šia krize savivaldos vaidmuo yra labai reikalingas.

„Savivaldybės tikrai gali prisidėti prie energetinių kainų sprendimo ir jau prisideda“, – pažymėjo G. Nausėda.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei mažinant dujų tiekimą į Europą, Europoje smarkiai išaugo energetikos išteklių kainos.

Apie galimą recesiją Lietuvoje: tai dar labiau didintų regionų atskirtį

G. Nausėda teigia, kad pastaruoju metu vis garsiau kalbant apie galimą recesiją Lietuvoje, reikia suvokti, kad jos neišvengiamas palydovas yra nedarbo lygis. Šalies vadovas pabrėžia, kad augant nedarbo lygiui regioniniai skirtumai dar labiau padidėtų, todėl, pasak jo, būtina stiprinti darbo rinką suteikiant kiekvienam darbo ieškančiam asmeniui individualizuotą pagalbą.

„COVID-19 pandemija buvo sukėlusi ženklų nedarbo augimą. Norėtųsi galvoti, kad tai yra praeityje, bet turbūt neleisite man sumeluoti, šiandieną mes kalbame apie galimą recesiją Lietuvoje. O recesijos neišvengiamas palydovas yra nedarbo augimas“, – ketvirtadienį Prezidentūroje vykstančiame Regionų forume akcentavo G. Nausėda.

„Klausimas ar nedarbo lygiui augant regioniniai skirtumai dar labiau nedidėja. Akivaizdu turbūt, kad atsakymas yra taip, regioniniai skirtumai nedarbo lygiui augant dar labiau išsiskiria. Jau dabar bedarbių dalis nu darbingo amžiaus gyventojų skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi 4 kartus. Tai yra labai daug“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas siekiant sustiprinti darbo rinką reikės sėkmingiau derinti užimtumo skatinimo priemones ir socialinę pagalbą.

„Kiekvienas dirbti norintis asmuo turi gauti individualizuotą pagalbą, šalinančią konkretaus žmogaus nedarbo priežastis. Tai yra sunkiai įgyvendinama be politinės valios imtis lyderystės ir siekti permainų, kaip ir be tinkamai parengtų ir motyvuotų specialistų“, – pabrėžė G. Nausėda.

Nedarbas euro zonoje liepą buvo istorinėse žemumose ir sudarė 6,6 proc., rugsėjo pradžioje pranešė Europos Sąjungos (ES) oficiali statistikos agentūra Eurostatas.

Visgi vidutinis darbuotojų skaičius, Lietuvos apskrityse, lyginant pirmąjį ir antrąjį metų ketvirčius, augo 0,6–1,5 proc., skelbia Statistikos departamentas. Jo duomenimis, dirbančiųjų mažėjo tik Marijampolės apskrityje ir tik 0,1 proc.