Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas pradėjo 8-uosius veiklos metus. Ką duoda Lietuvai SGD terminalas? Gal ateities energetikos scenarijuose gamtinių dujų nebelieka ir kelią jau dabar užleidžiame atsinaujinantiems energijos ištekliams? Apie tai interviu su dr. Arūnu Moliu, akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovu, ir Rytu Staseliu, energetikos ekspertu.

– Šiuo gamtinių dujų krizės laikotarpiu kritikos tenka ir SGD terminalui, nes jis esą neapsaugo Lietuvos nuo gamtinių dujų kainų kilimo. Kaip yra iš tiesų?

A. Molis: – Visos interpretacijos, neva terminalas neatlieka savo funkcijos, yra laužtos iš piršto. Terminalo užduotis buvo ir yra užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesą, t. y. garantuoti patikimą, diversifikuotą gamtinių dujų tiekimą į Lietuvą. Ir ši misija šiandien yra dar svarbesnė, nes matome, jog Europa susiduria ne tik su aukštų gamtinių dujų kainų, bet ir su tiekimo problemomis. Taip pat matome, kad Lietuva už gamtines dujas moka globalios rinkos kainą, o iki terminalo atsiradimo mokėjome gerokai daugiau nei visa Europa. Net ir šiandien šalys, kurios turi tik vieną gamtinių dujų tiekimo šaltinį, moka brangiau.

R. Staselis: – Prieš 7 metus jo funkcija buvo užtikrinti patikimą dujų tiekimo šaltinį ir terminalas tą funkciją atlieka net ir šiandien. Globaliose rinkose dujos yra labai brangios, bet vis tiek galimybė gauti dujas yra, kitos šalys to neturi. Aš nematau jokios kontroversijos, ir, manau, kritika terminalo atžvilgiu yra niekinė.

– Kalbant apie klimato kaitos mažinimo tikslus ir gamtines dujas atrodytų, kad šie du dalykai sutinka ne iki galo. Gal atsižvelgiant į Europos ir pasaulio politiką verta kalbėti tik apie atsinaujinančius energijos išteklius (AEI)?

R. Staselis: – Paradoksas, bet visa Europos žalioji politika iki šiol buvo labiau grįsta deklaracijomis, bet realių žingsnių toje pačioje Europoje buvo per maža ir galbūt dabar pajudės labiau. Prisimenant Lietuvos aktualijas ir kokia padėtis yra čia, perėjimas prie žaliosios energetikos turės pereinamąjį laikotarpį, jo neišvengsime. Galbūt mažinsime dujų naudojimą šildyti ar dujų naudojimą apskritai, bet be pereinamojo laikotarpio nieko neišeis.

A. Molis: – Atkreipčiau dėmesį į du veiksnius. Per 9 šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, gamtinių dujų naudojimas Lietuvoje augo 5 proc., 65,6 proc. jų importuota per SGD terminalą. Taigi, kalbėdami apie alternatyvas ir skatindami AEI plėtrą realybėje gana gausiai naudojame gamtines dujas. Ateityje gamtinės dujos bus ne tik toliau naudojamos pramonėje, elektros ir šildymo energijos gamybai, bet ir įgalins bei paskatins pačių AEI plėtrą. Kai kalbame apie SGD, kurios gali pakeisti dyzeliną laivuose ar sunkiajame transporte, tam reikia tik papildomos infrastruktūros.

Kartu atsiranda galimybė sujungti kelių rūšių kuro naudojimą per bendrą infrastruktūrą ar sertifikavimo sistemą. Kitaip tariant, biodujų ir SGD diegimas gali tapti puikiu sinergijos pavyzdžiu. Lygiai taip pat galime kalbėti ir apie elektros energijos gamybą. Juk kol nėra efektyvių energijos kaupimo technologijų, galime turėti tiek AEI elektros energijos gamyboje, kiek turime patikimos ir lanksčios energijos gamybos iš tradicinių išteklių, pirmiausia gamtinių dujų. Todėl nematau, kad gamtinės dujos kaip nors konkuruotų ar užgožtų AEI.

– Ekspertai neretai akcentuoja, kad „Gazprom“ naudoja dujų kortą Europoje. Ar Europa gali išsiversti be rusiškų dujų? Kokie scenarijai galimi Lietuvai, jei ji vis dar būtų energetinė sala ir neturėtų SGD terminalo?

R. Staselis: – Akivaizdu, kad Rusija naudojasi dujų korta kaip įrankiu. Ar Europa gali atsisakyti rusiškų dujų? Ko gero, ne, nes jos sudaro 30–50 proc. Europos dujų rinkoje. Dabar Rusija tuo naudojasi. Vienas iš žymiausių Rusijos energetikos ekspertų Michailas Krutichinas tai, ką daro dabar „Gazprom“, vadina „itališku streiku“, nes Rusija vykdo tik ilgalaikes sutartis ir pažadėjo visiškai neduoti dujų į neatidėliotinų sandorių rinką paskutinį šių metų ketvirtį ir galbūt netgi kitais metais, o tai, pačių „Gazprom“ pareigūnų teigimu, sudaro apie 40 proc. visų į Europą eksportuojamų dujų.

Sakyčiau, kad šiame kontekste SGD terminalas yra labai svarbus. Dabartinė situacija Europoje parodo, kad „Gazprom“ yra politinis įrankis, o ne patikimas gamtinių dujų tiekėjas, nes elgiasi priešingai, nei siūlo rinka. Esant dabartinėms kainoms „Gazprom“ galėtų gerai uždirbti, o ji manipuliuoja padėtimi tam, kad nubaustų Ukrainą, nubaustų Lenkiją, per kurią iš Baltarusijos nutiesti senų laikų vamzdžiai, kuriais tiekiamos dujos Europai. Todėl turėti tokį gamtinių dujų tiekimo šaltinį kaip SGD terminalas yra gyvybiškai svarbu, tai ne prabangos klausimas.

– Europos Komisija Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį GIPL pripažino didelės svarbos projektu, kuris prisidės prie Europos Sąjungos energetinio saugumo. Kokia jo reikšmė ir santykis su mūsų SGD terminalu, tai labiau sąjungininkas, ne konkurentas?

A. Molis: – GIPL ir SGD terminalas, veikdami sinergiškai, atliks dvi svarbias užduotis – skatins prekybą ir stiprins energijos tiekimo mūsų šaliai bei regionui patikimumą. Gamtinėmis dujomis Lietuva jau gana sėkmingai prekiauja ir dar sėkmingiau prekiaus turėdama jungtį su Lenkija. Jungtis turėtų paskatinti prekybą, atverti Lietuvos gamtinių dujų prekybininkams duris į naujas rinkas, ar tai būtų Lenkija, ar kiti dideli vartotojai, pavyzdžiui, Ukraina.

Taigi, turėdami GIPL mes turėsime dar vieną gamtinių dujų importo į Lietuvą šaltinį, dar vieną prekybą skatinantį instrumentą ir galimybę dar efektyviau panaudoti tą infrastruktūrą, kurią sukūrėme Lietuvoje siekdami stiprinti nacionalinį saugumą. O tai reiškia, kad mūsų strateginės reikšmės infrastruktūros objektai turės geresnes sąlygas efektyviai veikti ir galbūt net santykinai mažesniais kaštais.

Pokalbis skambėjo „Delfi rytas“ laidoje.

Skaičiai ir faktai

1. AR „INDEPENDENCE“ DYDIS TINKAMAS? Laivo-saugyklos talpų dydis atitinka rinkos tendencijas ir garantuoja efektyviausią terminalo Lietuvoje veiklą. Išdujinimo parametrai atitinka terminalo naudotojų lūkesčius, tenkina šalies metinius ir dienos poreikius.

2. AR LIETUVAI TERMINALAS REIKALINGAS IR NE PER BRANGUS? Iki SGD terminalo atsiradimo 2014 m. Lietuva mokėdavo net 8 eurais už megavatvalandę daugiau, nei buvo Europos kainos vidurkis, o dabar Lietuvos kainos yra vienos iš žemiausių Europoje. SGD terminalas yra išlaikomas iš saugumo dedamosios mokesčio. Gamtinių dujų vartotojui, sunaudojančiam iki 300 kub. m dujų per metus, SGD terminalo dedamosios svoris yra vos apie 0,05 euro už kub. m.