Kriminalinio žanro serialų, filmų ir knygų populiarumas nenustoja augti, o pasaulis šiuo metu pametęs galvą dėl „true crime“ žanro. Knygų tinklaraštininkės ir leidėjos teigimu, šis žanras taip mus traukia dėl dviejų skirtingų priežasčių – psichologinių motyvų ir paprasčiausio malonumo.

„Žvelgiant iš kriminologinės ir psichologinės pusės, žmonėms patinka tai, su kuo, tikėtina, niekada nesusidurs. Tuo pat metu juos žavi paslaptis, taip vadinamasis sofų detektyvų darbas – kai pats lieki saugus, bet turi netipiškas situacijas ir gali spėlioti, kas, kodėl ir kaip“, – komentuoja Patricija Tilvikaitė, viena iš tinklaraščio „book.duo“ autorių, knygų leidėja ir kriminologė.

Moterys žiūri ir skaito labiau

Pasak ekspertės, didžiausios šio žanro televizijos ekranuose ir knygos puslapiuose gerbėjos yra moterys. Jos prisipažįsta, kad labiausiai domina du aspektai: kodėl žmonės tai daro ir iš kur tai ateina – ar tai kyla iš vaikystės, ar yra įgimta. Būtent tai ir yra pagrindinis kriminologinis klausimas – iš kur kyla tokių žmonių, kurie linkę žudyti ar kitaip nusikalsti, polinkiai.

„Kitas moterims svarbus aspektas, kodėl jas taip domina kriminalinis žanras – noras žinoti, kaip atpažinti nusikaltėlį ir kaip nuo jo apsisaugoti. Joms svarbu išsiaiškinti, kaip reikėtų elgtis pagrobimo, galimo prievartavimo ar žudymo metu. Pripažinkime, kad moteris yra dažna auka tiek seriale, tiek gyvenime, todėl jos nori jaustis saugiai ir būti pasiruošusios“, – aiškina P. Tilvikaitė.

Anot jos, kadangi didžioji dalis šio žanro gerbėjų yra moterys, šiuo metu ypatingai populiarūs yra domestiniai trileriai, detektyvai, kurie labiausiai ir patinka moteriškos lyties atstovėms. Tokių kūrinių dėmesio centre – santuoka, artimos aplinkos tema, tai net tapo atskiru žanru.

Malonumas spręsti bylą

Be psichologinių motyvų, žiūrėti ar skaityti kriminalinio žanro kūrinius yra tam tikras malonumas: spręsti bylą, analizuoti, iš kur ji kyla, kas ir dėl ko atsitiko, kaip visa tai baigsis ir išsispręs, ar pavyks nuspėti pabaigą.

„Egzistuoja du žiūrovų ir skaitytojų tipai: vieni nori atspėti pabaigą, o kiti – kad autorius ar kūrėjas būtų už juos protingesnis, kad jis juos apgautų iki pat kūrinio pabaigos“, – kalba P. Tilvikaitė.

Ji tęsia sakydama, kad kriminalinio ir ypatingai „true crime“ žanro pakilimas pastebimas visame pasaulyje, Lietuvoje – taip pat.

„True crime“ žanras knygose užsienyje net yra populiaresnis, bet tai yra paklausos ir pasiūlos klausimas, mat Lietuvoje jų neverčia į vietos kalbą. Klausimas – ar dėl to, kad jų neskaito, ar jas išversti yra sunkiau, ar dėl to, kad jos yra brangios. Tačiau besidomintiems šia tematika tai ne bėda – jie skaito angliškai. Tuo tarpu kriminalinio žanro knygų turime visą gausybę. Kalbant iš leidybinės perspektyvos, detektyvai ir trileriai yra vienas populiariausių žanrų rinkoje“, – akcentuoja tinklaraščio apie knygas autorė.

Ji priduria, kad serialai ir filmai neretai būna įkvėpti tikrų įvykių, taip pat ir fiktyvių istorijų knygose. Žmonėms vis tiek įdomu žiūrėti serialą, net jei jie jau skaitė knygą ir žino istoriją.

„Nepamirškime ir teisingumo aspekto, ypač jei istorija yra paremta tikrais įvykiais. Gal nusikaltėlis bus nuteistas ir gaus tai, ko nusipelnė. Iš to žiūrovams kyla pasitenkinimas“, – pastebi P. Tilvikaitė.