Birštonas metė iššūkį kitiems šalies kurortams

Birštonas metė iššūkį kitiems šalies kurortams


Vaizdingoje Lietuvos vietoje, prie senelio Nemuno išvingiuotos kilpos, esantis Birštono kurortas nuo seno traukia žmones iš žemės gelmių trykštančiais mineralinio vandens šaltiniais ir kitomis gamtos dovanomis. Šis miestas nuo Kauno nutolęs apie 38 km, o iš Vilniaus pasiekti tereikia vos valandos, tad populiarumo jam nestinga. O kai vidurvasarį buvo pastatytas aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas, miesto trauka tapo dar didesnė.


Giedrė MILKEVIČIŪTĖ


Šiek tiek istorijos


Birštonas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1382 m. – Kryžiuočių ordino žvalgai didžiajam magistrui pranešė, kad prie Nemuno kilpos aptiko sodybą, kurioje yra sūraus vandens šaltinių. Taip buvo paskleista žinia apie vietovę, kur gydytis stebuklingu vandeniu atvažiuodavo ir turtingesni aplinkinių kraštų žmonės. Pirmieji poilsiautojai pastebėjo, kad norint pagerinti sveikatą galima gerti mineralinį vandenį arba jame maudytis.


Kurorto įžymybė, kurią būtina aplankyti, – Vytauto vardu pavadintas parkas ir piliakalnis. Tai vienas žymiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje: jo aukštis – daugiau nei 40 metrų. Jau XIV a. pabaigoje ant šio piliakalnio stūksojo medinė Birštono pilis. Piliakalnis vadinamas Vytauto kalnu, nes 1401 m. Birštonas minimas kaip Vytauto Didžiojo medžioklės plotas – čia buvo suvaromi ir medžiojami žvėrys. Dvare didysis kunigaikštis ilsėdavosi po medžioklės. Teigiama, kad medinė Birštono pilis ne kartą buvo pulta kryžiuočių, bet niekada neužimta. Šiame kurorte ilsėdavosi ir vėlesni valdovai: Kazimieras Jogailaitis su sūnumis, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Beje, pastarasis 1549 m. Birštoną užrašė savo mylimajai Barborai Radvilaitei.

REKLAMA


Birštono kurorto gydyklų istorija – tai mineralinio vandens šaltinių istorija. Jau XIV a. kryžiuočių žvalgai mini „sodybą ties sūriu vandeniu“, vadinamą Birsten. 1856 m. birštoniečiai pastatė pirmąsias gydyklas su mineralinio vandens voniomis ir keletą viešbučių – tai buvo dabartinio kurorto pradžia. Reikšmingiausiu įvykiu tapo gydymo purvu Birštone pradžia – purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo Kryžiaus emblema, buvo pastatytos 1927 m. Pastatas išliko iki šių dienų ir tapo Birštono simboliu.


Archyviniuose šaltiniuose minima pirmoji kurorto svetainė (kurhauzas), ją dar 1855 m. savo kelionių užrašuose aprašė ir lenkų poetas Vladislavas Sirokomlė.


Sveikatos šaltiniai – dosnūs


Birštonas garsėja gydymo, profilaktikos ir reabilitacijos įstaigomis, kuriose procedūros atliekamos pasitelkus daugiausia gamtines priemones – gydomąjį purvą, mineralinį vandenį, tyrą pušynų orą – ir, žinoma, ramybę bei galimybę atsipalaiduoti nuo visų kasdienių darbų ir rūpesčių.


Seniausioje kurorto dalyje dėmesį patraukia „Tulpės“ sanatorijai priklausanti garsioji Birštono biuvetė, dabar vadinama Geltonąja biuvete. Čia galima atsigaivinti mineraliniu vandeniu „Vytautas“ ir „Birutė“. Šis mineralinis šaltinis, atrastas 1879 m., iš pradžių buvo vadinamas Viktorijos vardu – kurorto savininko Ignacijaus Kvintos dukters garbei. Priėmus rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto pasiūlymą, šaltinis gavo Vytauto kalno sūriųjų ašarėlių pavadinimą, o minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines vandens versmė pavadinta Vytauto vardu. Be minėtų mineralinių vandenų, Birštonui priklauso ir „Vaidilutė“ bei „Rūta“.

REKLAMA


Kurortas gali pasigirti keliomis didelėmis ir mažesnėmis sanatorijomis, tobulai suderinančiomis inovatyvius gydymo, poilsio ir reabilitacijos būdus su ilgus metus puoselėjamomis tradicijomis. Pasirinkti yra iš ko ir pagal vietą, ir pagal procedūrų įvairovę, ir pagal kainas. Štai „Eglė“ poilsiautojus lepina ir išradinga kultūrine programa, nestokoja svečių ir seniausios sanatorijos „Tulpė“ ir „Versmė“, labiau tinkančios tradicinio sveikatinimo būdų ieškantiems žmonėms. Modernesnių procedūrų ir įdomesnės aplinkos mėgėjai renkasi „Royal SPA Residence“ ar „Vytautas Mineral SPA“. Beje, būtent pastarajame, dar vadinamame aktyviųjų mineralų namais, įdiegta naujovė „Offline“. Jos esmė – bent kelioms paroms išmanųjį telefoną palikti viešbučio administracijos seife. Įsivaizduojate šios naujovės naudą? Juk pats tikriausias poilsis, kai nerūpi jokie skambučiai, darbo ar namų problemos. Beje, kantriausiųjų laukia paskata – kelios nemokamos SPA procedūros.


Birštono turizmo informacijos centro vadovės Rūtos Kapačinskaitės pateiktais duomenimis, pernai kurorte apsilankė daugiau kaip 146 tūkst. svečių. Visus metus veikiantį kurortą labiausiai yra pamėgę Lietuvos gyventojai, deja, jų nakvynių skaičius mažėja, nes tautiečiai labiau mėgsta čia praleisti savaitgalius. Pastebima užsienio turistų skaičiaus augimo tendencija. Atvyksta nemažai svečių iš Vokietijos, Latvijos, Izraelio, Rusijos ir kitur.

Aukščiausias šalies apžvalgos bokštas


Nemunas ties Birštonu išsiskiria tuo, kad čia daro vaizdingą kilpą. Unikalus kraštovaizdis visa savo esybe atsiveria iš paukščio skrydžio – skrendant lėktuvu, parasparniu ar oro balionu. Liepos mėnesį atsirado unikali galimybė pajusti tą kraštovaizdžio didybę įkopus į aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą. Šis unikalus statinys Birštonui suteikė dar daugiau pranašumo.

Bokšto vieta ant Škėvonių gūbrio – 92 metai virš jūros lygio – buvo parinkta dar 1997 m., kai Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Už 240 metrų teka Nemunas, pietrytinėje dalyje – atviras laukas, šalia – miškas, atsiveria Birštono panorama, Nemuno slėnis, upės kilpos. 55 metrų aukščio bokštas matomas iš tolo. Apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje. Kylant į bokštą yra šešios atokvėpio vietos, nes įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka. Metalinė bokšto konstrukcija, apvilkta maumedžio plokštėmis su trikampio formos langeliais, primena koplytstulpį. Statinys forma panašus į senųjų medinių pilių bokštus ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra.



Pirmosiomis savaitėmis, ypač savaitgaliais, aplankyti bokšto plūdo minios žmonių. Atvėsus orams, lankytojų gerokai sumažėjo, tačiau atvykti čia verta bet kokiu metų laiku, ypač kai oras – giedras ir nėra smarkaus vėjo. Didžiausias šalies apžvalgos bokštas atviras kasdien nuo 7 iki 16 val. Planuojama, kad ateityje jis bus atidarytas visą parą. Lankytojai, turintys negalią, gali privažiuoti automobiliu iki pat bokšto, kur įrengta nedidelė stovėjimo aikštelė. Jiems, kaip ir lipti laipteliais nenorintiems lankytojams, įrengti specialūs informaciniai stendai su QR kodais – juos nuskaičius telefonu, ekrane matyti iš bokšto atsiveriantys vaizdai. Keltuvo bokšte nėra.


Birštoną pamėgę ir garsinę žmonės


Birštoniečiai gali pasigirti, kad kurorte lankėsi vienos svarbiausių Lenkijos didikų giminių palikuonis bajoras Leopoldas Leščinskis. Garsusis jo protėvis Stanislovas Leščinskis 1733 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Kurorto lankytojų sąraše – ir Radvilų giminės atstovė – kunigaikštienė Stefanija Radvilienė, kilusi iš kilmingos vokiečių Pliaterių giminės.


Čia lankėsi ir apie kurortą rašė viena žymiausių XIX a. asmenybių – poetas, dramaturgas, istorikas, publicistas, žurnalistas ir vertėjas Vladislavas Sirokomlė. 1861 m. jis išleido knygą „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ – joje aprašė iškylą Nemunu, paminėjo ir Birštoną. Šį kurortą buvo pamėgęs ir kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, išsamiai aprašė jo atsiradimo istoriją ir tai, kas čia vyko XX a. pradžioje.


Birštoną labai mylėjo ir jame įkvėpimo ieškojo mūsų amžininkas poetas Justinas Marcinkevičius (jo gimtinė – visai netoliese esantis Važatkiemis Prienų rajone). Birštoniškiai yra Lietuvos stipruolis Vidas Blekaitis, UAB „Švyturys“ vadovas Rolandas Viršilas, kardiochirurgas Saulius Miniauskas ir kt. Šį kurortą sovietmečiu buvo pamėgę nemažai menininkų iš Rusijos.

REKLAMA


Traukia ir vasarą, ir žiemą


Kuo ypatingas Birštonas aktyvaus poilsio mėgėjams, ypač žiemą? Birštono turizmo informacijos centro direktorės teigimu, šio miesto stiprybė – gamta, ramybė ir tyla, bet prieš Kalėdas ir Naujuosius metus, kaip ir visoje Lietuvoje, neišvengiama šventinio šurmulio.


„Kviesdami atvykti paprastai sakome: „Būtina atsibusti Birštone, nes tik ryte suprasite, kokia tyla ir ramybė jus supa“, – pabrėžė R. Kapačinskaitė. – Aš pati mėgstu vaikščioti, todėl ir kitiems rekomenduoju kuo daugiau laiko praleisti lauke. Birštone yra nemažai trumpesnių ir ilgesnių pėsčiųjų maršrutų, tinkamų ir dviratininkams. Trumpesnieji driekiasi 5–10 km, o norintieji ilgesnių gali apvažiuoti didžiąją Nemuno kilpą. Turizmo informacijos centras yra parengęs 12 įvairių teminių maršrutų, iš jų išsiskiria mineralinio vandens maršrutas – pasirinkus jį, lankomos ištisus metus veikiančios biuvetės ir kvėpuoti skirtas paviljonas. Poilsiautojus traukia ir kiti objektai: muziejai, Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centras, kur galima išsamiau susipažinti su šios išskirtinės vietovės flora ir fauna.“


Žiemos Birštone – šiltos, tačiau kai pašąla ir prisninga, lygumų slidinėjimo mėgėjai išsiruošia į Nemuno krantinę – lygumų slidinėjimo trasas. Po kurortą visais metų laikais kursuoja elektromobiliai, o vaikus ir jų tėvelius savaitgaliais džiugina traukinukas.


Penas ne tik kūnui, bet ir sielai


Akivaizdu, kad Birštono kurortas teikia peno ne tik kūnui, bet ir sielai. Kurortą ypač garsina kovą vykstantis džiazo festivalis. Į jį suvažiuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio džiazo žvaigždės.


Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis didžiuojasi, kad erdvų ir techniškai gerai įrengtą pastatą puošia didžiausias Lietuvoje vitražas „Lietuva“. Jį 1980 m. sukūrė dailininkas Vytautas Švarlys. Neseniai kurorte viešėjusiai grupei žurnalistų Z. Vileikis pasakojo, kad renginių čia netrūksta ir tai – ne vien saviveikliniai pasirodymai. „Nors Birštone – tik 4 tūkst. gyventojų, itin puoselėjame kultūros tradicijas. Stengiamės, kad mūsų žmonės ir poilsiautojai pamatytų tai, kas geriausia rodoma Vilniuje ir Kaune. Visai neseniai svečiavosi rašytojas Juozas Erlickas, aktorius Giedrius Savickas, dažnai čia koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas Sergejaus Krylovo. Renginiai – patys įvairiausi: prieš savaitę smagiai praėjo ūkininkų šventė, neseniai vyko mėgėjų teatrų festivalis „Rojaus obuoliukai“... Itin populiarūs renginiai – regioninė kapelų šventė „Griežk, lietuvi“, chorų festivalis „Birštonas Cantat“, Baltijos gitarų festivalis ir kt.“, – dėstė pašnekovas.


Beje, birštoniškiai laukia, kol po kelerių metų bus baigtas statyti didžiulis sporto kompleksas, kuriame numatyta rengti krepšinio, futbolo, lauko teniso ir kitų sporto šakų varžybas, taip pat bus modernios treniruoklių salės.