Sprogdinti lengviau nei griauti

Sprogdinti lengviau nei griauti


Kai pastatų daugiau negalima eksploatuoti arba jie ima trukdyti tolesniems plėtros planams, neretai jie būna tiesiog susprogdinami. Griūvantis it kortų namelis pastatas dažnai tampa įspūdingu reginiu.


Laimius STRAŽNICKAS


Pažiūrėti tokio reginio dažnai susirenka gausios minios žmonių, o žaibiškai nuo žemės paviršiaus nušluojamų pastatų vaizdai patenka į televizijos reportažus ar interneto platybes.


Antai Kolumbijos mieste Medeline nugriautas 2009 m. pastatytas daugiaaukštis. Stebėti įspūdingo reginio susirinko daugybė šio miesto gyventojų, o šiame name gyvenę žmonės neslėpė apmaudo. 54 metrų aukščio, 18 aukštų daugiaaukštis nugriautas radus rimtų struktūrinių pažeidimų. Jam grėsė pavojus bet kada sugriūti. Sprogdinant pastatą buvo panaudota 100 kilogramų sprogmenų.


Atlantik Sityje buvo susprogdintas daugiaaukštis pastatas su kazino ir „Trump Plaza“ viešbučiu, kuris anksčiau priklausė buvusiam Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui, o šiais laikais juo niekas nesinaudojo. Miesto valdžia nusprendė pastatą nugriauti praėjus mažiau nei mėnesiui po naujojo prezidento Džo Baideno inauguracijos.

REKLAMA


Kinijos Kunmingo miesto valdžia iš karto susprogdino net penkiolika daugiaaukščių pastatų, kurie aštuonerius metus stovėjo nebaigti statyti. Per griovimą, kurį stebėjo dešimtys tūkstančių žiūrovų, per 45 sekundes buvo sunaikinta turto už 154 mln. dolerių.


Dangoraižiams griauti buvo panaudota 4,6 tonos sprogmenų. Sprogdinimo dieną buvo evakuota daugiau nei 5 300 žmonių. Sprogimo zona apėmė maždaug 500 tūkst. kvadratinių metrų plotą – tai buvo didžiausia tokia sprogimo zona Kinijoje.


Sprogdinimai Lietuvoje


Lietuvoje dangoraižiai, kurių griūties pažiūrėti būtų susirinkę gausios smalsuolių minios, dar nebuvo sprogdinami, tačiau tokie dalykai mūsų šalyje taip pat vyksta. Ir net nuo senų laikų. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvoje pirmieji žinomi ūkiniai sprogdinimai vyko 1548–1572 m. valant Nemuno vagą – dūminiu paraku buvo sprogdinami slenksčiai ir akmenys.


„Šiandien sprogdinimo paslaugų dažniausiai ieškoma, kai griovimo darbus atlikti pasitelkus techniką būtų per daug sudėtinga laiko ir rezultato santykio prasme arba technika negali privažiuoti prie objekto, o ir tokie mechaniniu būdu atliekami darbai užtruktų ilgai ir kainuotų brangiai. Dažniausiai sprogdindami griauname arba ardome aukštuminius pastatus, kaminus, vandentiekio bokštus, tiltus, gelžbetoninius pamatus, metalo statinius ar konstrukcijas pastatų išorėje ir viduje, metalinius vamzdžius giluminiuose gręžiniuose... Taip pat sprogdiname (purename) dolomito ir klinčių uolienas karjeruose“, – platų teikiamų sprogdinimo paslaugų spektrą atskleidžia vienos seniausių tokio profilio įmonių Lietuvoje AB „Detonas“ vadovas Vaidas Zubavičius.

REKLAMA


Šios įmonės istorija prasidėjo 1959 m. ir per visą šį laikotarpį jos pagrindinė veikla buvo gręžimo ir sprogdinimo darbai, susiję su statybinių medžiagų gavyba, kelių tiesimu durpynuose, melioracija, – lauko riedulių smulkinimas, sušalusio grunto purenimas, kelmų rovimas, ledų sprogdinimas upėse.


Atsiradus naujoms technologijoms ir kilus didesniam poreikiui, bendrovės specialistai patys pradėjo gaminti kelių rūšių sprogmenis. Naudojamų sprogmenų pagrindinė sudedamoji medžiaga – amonio nitratas (salietra), paprastai naudojama kaip trąšos. Šiuo metu gaminami dviejų tipų sprogmenys. Direktorius užsimena ir apie galimą bendradarbiavimą su karine pramone. Bendrovės gaminamus sprogmenis gali įsigyti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys licencijas naudoti sprogmenis, jais prekiauti ir kitus reikiamus leidimus. Dalį sprogmenų ir sprogdinimo priemonių bendrovė įsiveža iš kitų Europos šalių.


Darbas su sprogmenimis arba pastatų sprogdinimas yra labai atsakinga ir jokių klaidų nepateisinanti veikla. Todėl šioje srityje dirbantiems specialistams keliami nemaži teisės aktuose numatyti reikalavimai. Jie privalo turėti ne tik chemijos bei fizikos žinių, bet ir išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius tokią veiklą, darbo saugos, priešgaisrinius, aplinkosauginius reikalavimus. Sprogmenis svarbu mokėti ne tik pagaminti, naudoti, bet ir saugiai transportuoti.



„Detono“ įmonėje dirba daugiau kaip pusšimtis žmonių. Darbuotojai, atliekantys sprogdinimo darbus, turi sprogdintojo, jiems vadovaujantys ir ruošiantys sprogdinimo darbų projektus – sprogdinimo darbų vadovo kvalifikacijas. Darbo rinkoje šios specialybės nėra populiarios, todėl mokymo įstaigos šių specialistų neruošia. „Detonas“ pats įkūrė mokymo įstaigą ir numato ruošti tokius specialistus.


Sprogdinimas sprogdinimui nelygu


„Panemunės tiltas per Nemuną Kaune, daugiau nei 100 metrų aukščio kaminas Latvijoje, pastatas Gynėjų gatvėje Vilniuje, metalinės konstrukcijos Tauragės pramoniniame rajone, du vandentiekio bokštai Biržų miesto centre...“ – statinius, kuriuos nuo žemės paviršiaus pašalinti teko bendrovės specialistams, vardija pašnekovas.


Norint susprogdinti nebetinkamą naudoti ar nebaigtą statyti, bet jau nereikalingą statinį nereikia tikėtis, kad viskas įvyks labai greitai – atvykę darbuotojai kyštelės kur pakliuvo sprogmenų, ir tuoj viskas išlėks į orą. Iš tikrųjų tam įspūdį keliančiam veiksmui kruopščiai ruošiamasi gerokai iš anksto.


„Mūsų sprogdinimų specialistų komanda pirmiausia vyksta prie objekto, įvertina, ar sąlygos leidžia atlikti sprogdinimo darbus. Parengiami vietos apžiūros aktai, sprogdinimo darbų techninis projektas, atliekami techniniai skaičiavimai: kiek reikia sprogmenų, kaip jie turi būti išdėstyti... Labai svarbus etapas yra visų inžinerinių komunikacijų: elektros laidų, vandentiekio ir dujotiekio, kanalizacijos – atjungimas ir perkėlimas už griaunamo objekto ribų.


Sprogdinant didelius objektus mieste, paprastai susirenka daugybė žmonių, kurie nori prieiti arčiau, nufotografuoti, nufilmuoti, pajusti sprogimo efektą, tad mums tenka dar vienas rūpestis – užtikrinti tokių žiūrovų saugumą, taip pat pasirūpinti aplinkos ir kaimyninių pastatų saugumo priemonėmis. Projektavimo darbų gausa priklauso nuo objekto sudėtingumo, jie gali užtrukti ir keletą savaičių. Objektas apžiūrimas ir vertinamas dažnai kelis kartus. Neretai tenka atlikti bandomuosius sprogdinimus užtaiso dydžiui, išdėstymui, poveikiui sprogdinamam objektui nustatyti“, – sprogdinimo darbų specifiką aiškina direktorius.

REKLAMA


Pasak jo, kiekvienas sprogdinimas yra unikalus – per visą bendrovės veiklos istoriją nėra buvę dviejų vienodų sprogdinimų.


Ar senam kaminui nugriauti ir uolienoms sutrupinti naudojamos tos pačios sprogstamosios medžiagos? Pasak V. Zubavičiaus, iš principo gali būti naudojami tie patys sprogmenys, tačiau kokius konkrečiai, parenka sprogdinimo darbų vadovai, įvertinę, kurie sprogmenys tam tikru atveju bus efektyvesni.


Kiek sprogmenų prireiktų, pavyzdžiui, senam kaminui nugriauti, labai priklauso nuo kamino storio ir skersmens. Sumanūs specialistai kaminą galėtų nugriauti ir su 2 kilogramais sprogmenų, tačiau jų gali prireikti ir gerokai daugiau. Štai, pavyzdžiui, 2005 m. Druskininkuose sprogdinant apie 7 000 tonų sveriantį gydyklos vandens bokštą, kuris jau buvo netinkamas naudoti, užteko 11 kilogramų sprogmenų. Vilniuje du šalia vienas kito stovėję nebaigti šešių aukštų pastatai gražiai nugriuvo susprogdinus tik 2,8 kilogramo sprogmenų užtaisą.


Viskas priklauso nuo to, kokio rezultato norime – ar, tarkim, kaminą tik nuversti ant šono, kad griūdamas jis pats nuo savo jėgos suirtų, ar jį tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus. Sprogdinimo procesas priklauso nuo užsakovo pageidavimo ir sąlygų. Kad pastatas nugriūtų, nebūtina jo viso prikišti sprogmenų. Specialistai nustato, kurios vietos yra svarbiausios, t. y. kurias pajudinus nugriūtų visa pastato konstrukcija.


Neabejotinai sprogdinimas yra daug greitesnis būdas atsikratyti nepageidaujamų pastatų nei jų ardymas ar griovimas naudojant techniką. Tačiau V. Zubavičius sutinka, kad ne visais atvejais įmanoma vykdyti sprogdinimo darbus. Tarkim, juk nesprogdinsi pastato, esančio miesto centre ar komerciniame rajone, kai šalia jų arti yra kitų pastatų ir neįmanoma užtikrinti reikiamo saugumo arba kai sprogdinimas galėtų sukelti nepageidaujamų seisminių bangų pasekmių, padaryti žalos aplinkiniams pastatams, objektams, žmonėms, gamtai, turėti grėsmingą garso ar dulkių poveikį. Tokiais atvejais pasirenkamas mechaninis objekto griovimo būdas, nors jis ir brangesnis. Tokių problemų faktiškai nekyla vykdant sprogdinimo darbus karjeruose, nes jau įrengiant karjerą ir pradedant jo eksploataciją dauguma galimų rizikos veiksnių būna įvertinta.

REKLAMA


Kokie objektai sunkiausiai pasiduoda sprogdinimui? Tuo užsiimančios įmonės vadovas juokauja, kad jų komanda gali susprogdinti viską. „Sprogdinimui pasiduoda absoliučiai visi objektai, tačiau tą procesą gali riboti aplinkos veiksniai ir sąlygos. Sudėtingiau dirbti galbūt su metalo konstrukcijų sprogdinimais, nes reikia itin preciziškai apskaičiuoti reikiamą sprogmenų kiekį tokioms konstrukcijoms išardyti. Tam naudojami ypač galingi plastiniai sprogmenys, kurie kerta įvairaus storio metalą“, – patikslina pašnekovas.


Įmonės specialistai gali ne tik susprogdinti ar nugriauti nereikalingą statinį, bet ir sutvarkyti įvykdyto sprogimo vietą, statybines atliekas, jeigu to pageidauja užsakovas. Tas statybinis laužas paprastai sumalamas ir panaudojamas kitiems tikslams, pavyzdžiui, gauta skalda naudojama keliams grįsti, aikštelėms, takams įrengti.


Darbus riboja sezonai


„Detono“ vadovas atkreipia dėmesį, kad sprogdinimo darbai yra dviejų skirtingų krypčių: sprogdinimo darbai karjeruose ir griovimo darbai sprogdinant.


Karjeruose susprogdintos uolienos tampa puikia žaliava kelių infrastruktūros statybai ir plėtrai bei remontui. Klinčių uolienos naudojamos gaminant cementą, klintmilčius, pašarinę kreidą, kalkinimo miltus rūgščiai dirvai darže ar šiltnamyje, vejai, miškams ar medeliams kalkinti, kombinuotuosius pašarus, kaip priedas vandens telkinių būklei gerinti, mažinant dūmuose esantį sieros kiekį, taip pat gaminant durpių substratus, kalcio karbonatą, betoną (kaip elastingumą didinantis užpildas), asfaltą, ruošiant bituminius mišinius.


Kadangi bendrovės veikla yra glaudžiai susijusi su karjerais, žiemos mėnesiais dėl nepalankių orų sąlygų ji smarkiai sulėtėja ar net visai sustabdoma. Statinių sprogdinimo darbai vykdomi bet kokiomis orų sąlygomis. V. Zubavičius sako, kad bėgant metams veiklos krypčių aktyvumas keičiasi. Pavyzdžiui, šiuo metu didėja sprogmenų gamyba, įmonės pagaminti sprogmenys jau naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Vis dažniau tenka užsiimti ir uolienų sprogdinimu (purenimu) karjeruose. Na, o statinių sprogdinimo darbų, kuriuos įmonė atlieka visoje Lietuvoje, linkę mažėti, nes juos dažniau pakeičia naudojami modernesni metodai ir technika.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)