Teisininko konsultacija: galimos lengvatos, dovanotas sklypas ir pasirūpinimas vaikais

Teisininko konsultacija: galimos lengvatos, dovanotas sklypas ir pasirūpinimas vaikais


Paskutinis laiptelis – teismas


48-ojo „Savaitės“ numerio „Teisininko konsultacijos“ puslapyje rašėte apie daugiabučio namo savininkų bendrijos narių ir pirmininko nesusikalbėjimą, patarėte „drąsiai reikalauti iš bendrijos pirmininko rūpimos informacijos“. Mes irgi savo bendrijoje anksčiau drąsiai reikalavome informacijos, bet vis tiek negavome. Miesto savivaldybė taip pat drąsiai reikalavo ir negavo jokio atsakymo.


Prieš vėl rinkdami bendrijos pirmininką visgi norime sulaukti jo atsakymų į mums rūpimus organizacinius ir finansinius klausimus. Kadangi, pasirodo, ne mes vieni susiduriame su panašiomis problemomis, gal galėtumėte paaiškinti, kur dar galėtų kreiptis bendrijos nariai? Kokiais dar laipteliais galime lipti? Kur, be savivaldybės, ieškoti pagalbos?


Kadangi visus prieš tai esančius laiptelius jūs jau įveikėte, jums teliko paskutinis laiptelis – teismas. Turite kreiptis į teismą ir ten reikalauti, kad jums rūpima informacija būtų išreikalauta.


Advokatas – nebūtinas


Prieš penkerius metus teismo sprendimu vaiko tėvui buvo priteisti alimentai. Suma buvo priteista pagal tuo metu buvusį minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydį, atsižvelgta į tėvo darbo užmokestį. Vaiko poreikiai didėja, MMA pakilo, turėjo įtakos ir euro įvedimas. Ar galiu kreiptis tiesiai į teismą dėl didesnių alimentų? Ar šiuo atveju man bus reikalingas advokatas?


Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat to paties kodekso straipsnio 2 dalyje sakoma, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

REKLAMA


Kaip matote, Civiliniame kodekse aiškiai įvardytos aplinkybės, kurias tenka įrodyti tam, kad teismas turėtų pagrindą spręsti priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Todėl kreipusis į teismą su tokiu reikalavimu būtent šių sąlygų egzistavimą ir teks įrodyti.


Kadangi įstatymas numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį, turite teisę dėl to kreiptis į teismą. Ar sprendžiant šį klausimą reikalingas advokatas? Galiu pasakyti tik tiek, kad įstatyme nėra reikalavimo, kuris jus įpareigotų naudotis advokato pagalba. Todėl tai, ar jums reikalingas advokatas, ar ne, priklauso tik nuo to, ar jūs pati jaučiatės turinti pakankamai žinių, kaip reikia elgtis teismui nagrinėjant tokio pobūdžio bylą.


Yra galimybė pasinaudoti lengvata


Šių metų gruodį pardaviau butą. Kaip suprantu, iki kitų metų gegužės Valstybinei mokesčių inspekcijai turiu sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Parduodama butą jame buvau registruota (trumpai). Ar būsiu atleista nuo GPM, jei įsigysiu kitą butą? Iki gegužės, kai reikės susimokėti 15 proc. GPM, galiu nespėti nusipirkti kito buto. Žinau, kad naujam būstui įsigyti skiriama 12 mėnesių. Kaip tuomet bus su tuo GPM? Ar būtinai turiu jį sumokėti iki gegužės 2 d.?


Kadangi jūs ketinate pasinaudoti GPM lengvata, numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio „Neapmokestinamosios pajamos“ 1 dalies 54 punkte, iki kitų metų gegužės 2 d. privalėsite pateikti deklaraciją, kurioje turėsite nurodyti, kad gavote GPM neapmokestinamų pajamų. Tokiu atveju mokesčio nereikės mokėti, nes atitiksite įstatymo numatytą sąlygą, kuriai esant pajamos neapmokestinamos.

REKLAMA


GPM teks sumokėti tik tuomet, jeigu per 12 mėnesių laikotarpį nuo buto padavimo neįsigysite kito buto ir jame įstatymo nustatyta tvarka nedeklaruosite savo gyvenamosios vietos.


Pirmiausia vaikais turi pasirūpinti tėvai


Anūkas gyvena su manimi, nes vaiko tėvas juo nesirūpina, gyvena amoraliai. Motinos jau šešerius metus visai nėra, ji blaškosi užsienyje. Ar aš, vaiko močiutė, tvarkydama globos dokumentus, nepakenksiu sūnui? Ar jam antstoliai nepriskaičiuos skolų už vengimą išlaikyti savo vaiką? Sūnus ir taip jau turi begalę skolų antstoliams.


Tokia tikimybė tikrai yra, nes tėvai privalo rūpintis savo vaikais, o jeigu už juos tai atlieka kiti, tuomet jie privalo prie to prisidėti bent jau finansiškai. Todėl iš abiejų vaiko tėvų tikrai gali būti priteistas išlaikymas.


Atsiimti dovanotą sklypą beveik nėra galimybių


Neseniai žentui, antrosios žmonos dukros vyrui, padovanojau 50 a žemės. Jis ten pasistatė namą. Tačiau dabar gailiuosi dėl savo sprendimo ir noriu tą žemę atsiimti. Ar galiu tai padaryti?


Mano supratimu, tai padaryti būtų labai sudėtinga. Pirmiausia todėl, kad jis šiame sklype jau pastatė namą. Kyla klausimas, kaip jums atsiėmus dovaną bus sprendžiamas namo klausimas?


Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnyje „Dovanojimo panaikinimas“ teigiama, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.



Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Taip pat kodekse sakoma, kad kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.


Jūsų atveju dovanoto turto išlikusio nebėra, nes jūs dovanojote tuščią sklypą, o šiuo metu jame stovi namas. Todėl realiai apdovanotasis neturės ko jums grąžinti, nors ir dovanojimas būtų panaikintas. Be to, įstatyme numatyta, kad mano minėtais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.