Visa tiesa apie... NASA

Visa tiesa apie... NASA


Pirmieji Nilo Armstrongo žingsniai Mėnulyje, „Curiosity“ nusileidimas Marse ir daugelis kitų įsimintinų akimirkų, susijusių su kosmosu, visiems tuoj pat primena NASA.


Ramutė ŠULČIENĖ


Oficialus NASA pavadinimas – Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba (angl. National Aeronautics and Space Administration). Tai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybinė organizacija, atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimo programas. Ji įkurta 1958 m. spalio 1 d. Vašingtone. Šiuo metu NASA priklauso apie 20 centrų ir laboratorijų visoje Amerikoje. Vienuose vyksta kosminių aparatų projektavimas, bandymas ir gamyba, kiti ruošia ir valdo Žemės, Saulės sistemos ir Visatos tyrimo palydovus, treti vykdo kosmoso tyrimus ir t. t.


Vašingtone jau daug metų yra likusi tik NASA būstinė, o daugelis žinomų misijų ir projektų vykdoma iš kitų vietų. Pavyzdžiui, pirmasis kosminis skrydis į Mėnulį, t. y. misija „Apollo 11“, vyko iš Džono F. Kenedžio kosminių skrydžių centro Floridoje. Nuo 1968 m. iš čia buvo vykdomi visi NASA rengti pilotuojami skrydžiai į kosmosą. Šis centras taip pat atsakingas už daug JAV vyriausybės rengiamų bepiločių erdvėlaivių skrydžių. Beje, Džono F. Kenedžio kosminių skrydžių centras yra atviras lankytojams. Už maždaug 60 eurų įsigijus bilietą, po lauke ir viduje esančias ekspozicijas galima dairytis visą dieną. Lankytojai nevejami ir tuomet, kai rengiamasi paleisti raketą – stebėti paleidimą galima iš pagrindinio lankytojų komplekso.

REKLAMA


Astronautų – mažuma


Visoje NASA dirba daugiau kaip 17 tūkst. darbuotojų, daugiausia – mokslininkų ir inžinierių, mažiausiai – astronautų. Šiuo metu joje aktyviai veikia 48 astronautai: 16 moterų ir 32 vyrai. Nors pretenduoti į darbo vietas gali įvairių profesijų žmonės, daugiau nei pusė dabartinių astronautų yra kariškiai. Astronautus misijoms rengia specialus NASA astronautų korpusas, esantis Teksase. Šie specialistai ruošiami nedidelėmis grupėmis, kiekviena turi savo kodinį pavadinimą. Pavyzdžiui, grupė, kuriai priklausė žymusis N. Armstrongas, buvo vadinama „Naujasis devynetas“, o pastaroji 2017 m. parengta grupė žinoma kaip „Vėžliukai“. „Povai“, „Vabalai“, „Pingvinai“, „Šernai“ – tai dar keletas astronautų komandų. Nuo NASA veiklos pradžios iki šiol buvo atrinkti ir paruošti 339 astronautai.


Astronautų darbo užmokestis priklauso nuo įvairių veiksnių: pradinis atlyginimas siekia apie 5,5 tūkst. dolerių per mėnesį, o patyrę astronautai gali uždirbti iki 12 tūkst. dolerių. Ši profesija kelia riziką ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. 5 skrydžių metu yra žuvę 14 NASA astronautų, dar 9 – rengdamiesi misijoms.

REKLAMA


Greitai tirpstantys milijardai


Metinis NASA biudžetas – įspūdingas – net 23 mlrd. eurų. Vis dėlto žinant, kiek kainuoja viskas, kas susiję su kosmosu, tai neatrodo tiek daug. Pavyzdžiui, NASA astronauto kostiumas atsieina 12 mln. dolerių. Privati kompanija „SpaceX“ už komercinio palydovo išskraidinimą į kosmosą prašo 62 mln. dolerių. Iki 2011 m. NASA pati gabendavo astronautus į Tarptautinę kosminę stotį. Viena tokia misija organizacijai atsieidavo apie 450 mln. dolerių. Vėliau NASA astronautus į šią stotį pradėjo skraidinti rusai. Už vieno astronauto nugabenimą, t. y. vieną vietą rusų kominiame laive, tekdavo sumokėti apie 80 mln. dolerių. Galiausiai skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį ėmė siūlyti privati kompanija „SpaceX“. Šiuo metu „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“ vieną astronautą nugabena už 58 mln. dolerių.


Daug kainuoja ir kosmoso tyrimai, kosminiai aparatai bei naujų technologijų kūrimas. Be to, šiuo metu NASA kuria savo „Space Launch“ sistemą, skraidinsiančią astronautus į Mėnulį ir Marsą. Per metus šiam projektui plėtoti NASA išleidžia apie 2 mlrd. dolerių.


Rūpinasi planetos gynyba


NASA jau daug metų aktyviai bendradarbiauja su universitetais, kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Europos kosmoso agentūromis, taip pat su JAV ginkluotosiomis pajėgomis, o nuo 2019-ųjų – su nauju jų padaliniu – kosmoso pajėgomis. Šios ginkluotosios pajėgos, kitaip nei NASA, skirtos karinėms užduotims vykdyti.
Prireikus JAV kosmoso pajėgos vadovaus planetos gynybos operacijoms, vykdys kitas operacijas kosmose, pavyzdžiui, numuš priešų palydovus, kurs kosminius ginklus, gins kosmines stotis. Jau dabar vyksta spartus kosminis ginklavimasis, kuriantis naujų didelių pavojų. Jei priešiškai nusiteikusios šalys pradės naudoti kosminius ginklus ar leisti raketas iš kosmoso, NATO gynyba gali tapti nebeaktuali.



JAV kosmoso pajėgos kartu su NASA pabrėžia, kad svarbu saugoti ir GPS palydovus, mat nuo jų yra priklausomi kariškiai, avarinės tarnybos, transportas, finansinės paslaugos ir daugybė kitų sričių.


Įdomu


* Siekdama šviesti visuomenę, NASA nevengia pakomentuoti filmų apie kosmosą. Išpopuliarėjus filmui „Armagedonas“, NASA darbuotojai jame nustatė mažiausiai 168 netikslumus. Filme gręžėjų komanda buvo pasiųsta į kosmosą, kad nusileistų ant į Žemę skriejančio asteroido ir jį suskaldytų galingu sprogimu. Vis dėlto, NASA teigimu, tokioje misijoje nedalyvautų nė vienas astronautas. Tvirtinama, kad „Armagedono“ kūrėjai konsultavosi su NASA specialistais, tačiau jų atsakymai filmo kūrėjams pasirodė netinkantys siužetui. NASA taip pat yra išplatinusi tikslių kosmoso technologijų ir terminų sąrašą ir siūlo juo naudotis, pavyzdžiui, mokslinės fantastikos knygų rašytojams, kad jų istorijose būtų daugiau realumo įspūdžio.


* Suskaičiuota, kad NASA į kosmosą yra išsiuntusi daugiau kaip 2 200 gyvūnų, įskaitant vabzdžius, kiaules, beždžiones, žiurkes, triušius ir vorus. 2 tūkst. jų buvo išsiųsti vienos misijos metu 1998-aisiais.


* NASA pasižymi puikiu humoro jausmu. Be smagių astronautų grupių pavadinimų, jos darbuotojai vardus suteikia beveik viskam, su kuo dirba. Pavyzdžiui, inžinieriai konstruktoriai 2002 m. palydovus dvynius pavadino „Tomu“ ir „Džeriu“, nes jie buvo sukurti vaikytis vienam kitą orbitoje. Į kosmosą išsiųsti du voriukai buvo pakrikštyti Arabela ir Anita. O vietovės, kurioje įkurtas Džono F. Kenedžio kosminių skrydžių centras, kodas yra 321 – siekiant pagerbti skaičiavimą prieš pakilimą.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.