Lenkijos ministras: niekada nesutiksime grįžti prie įprastų santykių su Rusija
Europa turi pasimokyti iš praeities, o Lenkija niekada nesutiks grįžti prie įprastų santykių su Rusija, pareiškė Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domanskis.
Apie tai pranešė Lenkijos radijo žinių tarnyba.
„Mes nesutinkame, kad viskas turėtų ir toliau būti taip, tarsi nieko nebūtų nutikę, ypač kai kalbama apie rusiškų žaliavų, visų pirma dujų, naudojimą. Europa gavo labai skaudžią pamoką ir turi iš jos pasimokyti. Būtina stiprinti konkurencinį pranašumą, mažinti biurokratiją, įgyvendinti naujus reguliavimo mažinimo priemonių paketus ir kartu modernizuoti Europos energetikos rinką“, – sakė A. Domanskis.
Lenkijos finansų ministras taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į technologinius pokyčius. Jis priminė, kad Vokietija tebėra svarbiausia Lenkijos prekybos partnerė. Vyriausybės vertinimu, į Vokietiją iškeliauja daugiau kaip ketvirtadalis viso Lenkijos eksporto.
Nausėda: Ukrainos ir Europos dalyvavimas taikos derybose privalo būti užtikrintas
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad bet kokiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo privalo dalyvauti tiek pati Ukraina, tiek Europa. Šalies vadovo teigimu, susitikimai, kuriuose suverenių valstybių ateitis būtų sprendžiama joms nedalyvaujant, yra nepriimtini ir pavojingi.
„Iš tikrųjų tokio pobūdžio formatai yra labai pavojingi. Pirmiausia jie yra nepriimtini, kad Europa nedalyvauja šiose derybose, kad Ukraina netgi nėra kviečiama į tokio pobūdžio susitikimą. (...) Tikrai nepriimtina, kuomet suverenios valstybės reikalai yra svarstomi už jos nugaros“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad taikos susitarimo sąlygos negali būti primestos Ukrainai, o sprendimai dėl jos ateities turi būti priimami lygiaverčiu pagrindu.
„Ukrainos ir Europos dalyvavimas bet kokiose diskusijose apie Ukrainos ateitį ir ypatingai taikos derybose, jis privalo būti užtikrintas, nes tai yra valstybės arba Europos Sąjunga kaip visuma – tai yra regionas, kuris pirmiausia gyvens su šito taikos susitarimo pasekmėmis“, – pabrėžė šalies vadovas
Pasak G. Nausėdos, kol kas sunku įvertinti, ar planuojami didžiųjų valstybių lyderių susitikimai įvyks, tačiau jų formatas turėtų būti kitoks.
„Taika turi būti sudaryta sąlygomis, kurios nėra primestos Ukrainai, bet kurios yra suderintos su Ukraina“, – teigė prezidentas.
Apie galimybę atnaujinti trišales derybas prabilta po spalio 21 d. Sankt Peterburge įvykusio JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Po susitikimo Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusija „iš principo pasirengusi atnaujinti“ trišales derybas lapkričio viduryje – po svarbių JAV vidurio kadencijos Kongreso rinkimų. Pasak jo, Kremlius nori, kad derybose daugiausia dėmesio būtų skiriama pokario saugumui, tačiau nurodė, kad JAV diplomato perduotuose Ukrainos ir Europos taikos pasiūlymuose trūksta konkretumo.
Pasak J. Ušakovo, kitą mėnesį Kinijos Šendženo mieste taip pat rengiamas V. Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo aukščiausiojo lygio susitikimas. Jis tai pavadino „pirmuoju tokiu susitikimu istorijoje“.
D. Trumpas pareiškė, kad dar niekada nebuvo taip arti karo pabaigos, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Kyjivas pritaria trišalių derybų atnaujinimui.
Vis dėlto, nepaisant diplomatinių pastangų, Rusija toliau atakuoja Ukrainos miestus – naktį į ketvirtadienį raketomis buvo apšaudytas Kyjivas, per smūgius sužeisti šeši žmonės.
Zelenskis po rusų smūgio Kyjivui: delsiant padėti Ukrainai gintis skatinamas terorizmas
Nuolat gresiant Rusijos oro atakoms, dirbtinai vilkinant oro gynybos sistemų, skirtų Ukrainai apsaugoti, tiekimą tik skatinamas terorizmas.
Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė socialiniame tinkle „Telegram“.
„Rusijos balistinės raketos smogė vieno Kyjivo universiteto teritorijai ir jos prieigoms – iš esmės universiteto miesteliui, Kijoto parkui, teritorijai prie metro stoties ir gyvenamiesiems pastatams. Kol kas tiksliai nežinoma, kiek žmonių nukentėjo. Tačiau, deja, yra aukų. Yra sužeistųjų. Vyksta gelbėjimo darbai. Padaryta didelė žala, taip pat pranešama, kad po griuvėsiais gali būti įstrigusių žmonių“, – rašė jis ir pažymėjo, kad visos atitinkamos pagalbos tarnybos įvykio vietoje dirba savo darbą – gelbsti žmones.
V. Zelenskis pabrėžė, kad raketos smogė vietoms, kuriose paprastai būna daug žmonių, o jokių karinių objektų netoliese nėra. Pasak jo, tai buvo tiesiog išpuolis prieš miestą ir jo infrastruktūrą.
Valstybės vadovas perspėjo, kad, deja, gali būti surengta pakartotinių smūgių.
„Ir būtent tokiomis sąlygomis – kai grėsmė yra nuolatinė, kai miestams ir kaimams bet kurią akimirką gali būti suduoti smūgiai – dirbtinai delsiant suteikti oro gynybos pagalbą tik padedama teroristams“, – pareiškė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad politinius susitarimus svarbu nedelsiant įgyvendinti praktikoje. Taip pat svarbu, kad partneriai suprastų, jog Ukrainai reikia tinkamų priemonių Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginiams naikinti. V. Zelenskio teigimu, tai būtų veiksmingiausias būdas gelbėti žmonių gyvybes.
„Svarbu, kad pasaulis matytų, jog Rusija demonstruoja tik norą žudyti ir tęsti karą. Ukraina neturi būti palikta viena su tuo kovoti, ir tik Rusija kalta dėl to, kad karas vis dar tęsiasi, o žmonės toliau žūsta. Prašau, saugokite save. Visi partneriai turėtų palaikyti Ukrainą ir padėti apsaugoti žmonių gyvybes“, – baigdamas sakė Ukrainos prezidentas.
Kaip pranešta anksčiau, spalio 26 d. vakare Rusijos pajėgos surengė balistinių raketų ataką prieš Kyjivą. 23.24 val. duomenimis, vienas žmogus žuvo, dar dešimt buvo sužeista.
ELTA, Ukrinform inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 43 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
