Ant svarstyklių – insultas ir infarktas. Kuris ką dažniau ištinka?

Ant svarstyklių – insultas ir infarktas. Kuris ką dažniau ištinka?


Vyrauja nuomonė, kad vyrus dažniau ištinka infarktas, o moteris – insultas. Ar iš tiesų taip yra? Ką sako gydytojai, kas lemia tokį įsitikinimą? Kokie požymiai įspėja, kad galite susidurti su šiomis ligomis, ir ar įmanoma išvengti grėsmingų padarinių?


Dalia VALENTIENĖ


Insultas ir miokardo infarktas – ligos, kurios paprastai smogia stipriausiai ir netikėtai. Jos abi susijusios su kraujagyslių ir kraujotakos bėdomis. Gydytojų teigimu, daugeliu atvejų būtų įmanoma išvengti širdies smūgio ir insulto, jeigu žinotume silpnąsias savo organizmo vietas ir imtumės veiksmų užkirsti kelią ligai, metų metus sėlinančiai lemtingos nelaimės dienos link.


Kam labiau gresia insultas, o kam infarktas?


Gydytojų teigimu, ir viena, ir kita liga serga tiek vyrai, tiek moterys. Lietuvos insulto asociacijos duomenimis, moteris insultas ištinka dažniau – kasmet nuo šios ligos miršta 55 tūkst. moterų daugiau nei vyrų. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojo neurologo prof. dr. Daliaus Jatužio, tokius skaičius lemia tai, kad, pagal statistiką, moterys gyvena ilgiau, o insultas paprastai ištinka vėlyvame amžiuje. „Su lytimi susiję skirtumai egzistuoja, vyrams anksčiau atsiranda su kraujagyslėmis susijusių rizikos veiksnių, jie būdami vidutinio amžiaus turi didesnę riziką sirgti insultu ir infarktu. Tam įtakos turi rūkymas, hipertenzija, nutukimas, patiriamas stresas. O vidutinio amžiaus moteris iki menopauzės nuo kraujagyslių ligų saugo hormonai, todėl jos šiomis ligomis serga rečiau. Tačiau po 65-erių sergančių šiomis ligomis moterų sparčiai daugėja, jos net lenkia vyrus, todėl ir patyrusiųjų insultą būna daugiau“, – paaiškina profesorius D. Jatužis.

REKLAMA


Insultas – išeminis ir hemoraginis


Pagal kraujotakos sutrikimų pobūdį insultas gali būti dviejų tipų – išeminis ir hemoraginis. Esant išeminiam insultui, dėl užsikimšusios tam tikroje vietoje kraujagyslės į smegenis nepatenka kraujo, o hemoraginis insultas įvyksta plyšus kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į kurią nors smegenų dalį. Išeminiai insultai sudaro apie 85–90 proc., o hemoraginiai – apie 10–15 proc. visų insultų. „Yra dvi pagrindinės vietos, iš kur krešuliai patenka į smegenis. Vieni susiformuoja širdyje, ant vožtuvų, širdies kamerų viduje ir atitrūkę su krauju gali patekti į įvairias žmogaus kraujagysles, taip pat ir smegenų. Krešulys, iš širdies patekęs į stambiausią kraujagyslę aortą, per ją lengvai gali nukeliauti į smegenų kraujagysles ir jas užkimšti – tai vadinama kardiogenine embolizacija.


Antra dažna trombų susidarymo vieta – stambiosios kraujagyslės: jau minėtoji aorta ir stambiosios smegenis maitinančios kaklo srityje esančios kraujagyslės – miego ir slankstelinės arterijos. Ant pažeistų kraujagyslių sienelių susiformuoja krešuliai ir, atitrūkę nuo kaklo kraujagyslių, kyla aukštyn ir užkemša smegenų kraujagysles. Kitas mechanizmas, dėl ko kraujotaka sutrinka užsikimšus kraujagyslei, – aterotrombozė. Jos metu trombas formuojasi pačioje pažeistoje kraujagyslėje, kurios spindis susiaurėjęs dėl susidariusių joje plokštelių. Šios plokštelės gali įplyšti ar atitrūkti, todėl pažeistoje vietoje kraujagyslė užsikemša“, – pasakoja gydytojas neurologas.

REKLAMA


Ar insulto riziką didina venų varikozė?


Kartais žiūri į kraujagyslėmis išvagotas žmogaus blauzdas ir susimąstai, kur galėtų nukeliauti jose susidaręs krešulys. Kokia tikimybė, kad jis galėtų pažeisti smegenų kraujotaką? „Išsiplėtusios paviršinės venos, vadinamoji venų varikozė, įtakos insulto rizikai neturi. Žinoma, tai gali būti estetinė problema, kojas gali skaudėti, jos gali tirpti, bet iš paviršinių venų krešuliui patekti į smegenų kraujagysles ar plaučių arterijas beveik nėra galimybių. Kitokia padėtis, kai sergama giliųjų kojų venų tromboze. Išoriškai venų nematyti, bet koja linkusi tinti, gali būti sustorėjusi, paraudusi, skausminga. Trombų giliosiose venose gali susidaryti sunkiems ligoniams, kurie ilgai guli, nevaldo kojos, ji yra paralyžiuota arba gipse, įtvare po operacijos. Giliosiose venose susiformavęs krešulys gali sukelti insulto riziką. Paprastai krešuliai iš venų patenka į plaučių arterijas, tada įvyksta plaučių arterijos tromboembolija ir plaučių infarktas, bet kai kuriais atvejais iš giliųjų venų atitrūkę krešuliai patenka į širdies pertvaras, kai, pavyzdžiui, yra prieširdžių pertvaros defektas arba atvira ovalioji anga. Per šias angas jie gali patekti į kairiąją širdies pusę, iš ten – į aortą, o tada – į smegenis. Taigi, kartais įvyksta ir giliųjų venų trombozės sukeltas insultas“, – dėsto medicinos mokslų daktaras D. Jatužis.



Laikinieji požymiai, įspėjantys apie insultą


Kartais apie insultą įspėja tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie praeina savaime, medikai juos vadina praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais. „Ši būklė pasireiškia tokiais pat simptomais kaip ir insultas: staigiu kalbos sutrikimu, galūnių paralyžiumi, rankos, veido vienos pusės nusilpimu, regos ir jutimų, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimu. Staiga atsiradę minėti simptomai paprastai tęsiasi iki valandos, kartais ilgiau, bet ne ilgiau kaip 24 valandas. Jiems praėjus, žmogus vėl jaučiasi sveikas. Tačiau tai yra labai svarbus įspėjamasis signalas, nes be priežasties sutrikimų, nors ir praeinančių, nebūna.


Dažniausiai tai yra pradiniai kraujagyslių kimšimosi požymiai, kai pradėjusį formuotis trombą kraujo tėkmė nuplauna arba jis ištirpsta, ir laikinai sutrikusi kraujotaka yra atkuriama. Tai gali būti ir stambiųjų kraujagyslių krešulių, ir aortos nedideli fragmentai, kurie nukeliauja į smegenis, bet jie yra per maži, kad sukeltų ilgalaikius simptomus. Tačiau visi šie sutrikimai įspėja apie pavojų, kad kitą kartą jie savaime nepraeis ir įvyks tikras insultas su visais jo simptomais: paralyžiumi, kalbos sutrikimu ir kitais padariniais – ilgalaike invalidizacija. Todėl labai svarbu, kad, atsiradus laikinųjų simptomų, pacientai kuo skubiau kreiptųsi į specialistus ir jiems būtų atlikti reikalingi kraujagyslių, širdies tyrimai, nustatyti kraujo krešėjimo, kraujospūdžio, cholesterolio, cukrinio diabeto rodikliai. Tik atlikus tyrimus galima pasakyti, kokia yra reali insulto grėsmė, kokios priežastys, sukėlusios praeinančius simptomus, ir pradėti profilaktinį gydymą, kad insultas neįvyktų“, – pasakoja gydytojas neurologas.

REKLAMA


Insultas gali ištikti ir jaunus žmones


Insultas amžiaus nepaiso, kartais jis įvyksta ir vaikams, tik jau dėl kitų priežasčių. „Vyresniems žmonėms didesnės įtakos turi padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, aterosklerozė, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas, rūkymas ir kiti rizikos veiksniai, kurie atsiranda maždaug po 50-ies, o jaunus žmones insultas gali ištikti dėl įgimtų kraujo krešėjimo ir kraujagyslių ligų, kraujagyslių pažeidimų, jų susiaurėjimo, įgimtos širdies ligos, širdies ydos, širdies išsiplėtimo. Be to, jauniems žmonėms dažniau atsisluoksniuoja vidinis kraujagyslės sluoksnis, įplyšta smegenis maitinančios kraujagyslės sienelė, atšoka jos vidinis sluoksnis nuo išorinio, dėl to sutrinka kraujotaka ir kraujagyslėje gali susiformuoti trombas. Priežasčių gali būti ir daugiau. Narkotinių medžiagų vartojimas taip pat didina abiejų tipų insulto, ypač hemoraginio, riziką, nes dėl narkotinių medžiagų vartojimo dažnai išsivysto kraujagyslių sienelių uždegimas, jos tampa trapios, lengviau plyšta, be to, pasireiškia stiprūs kraujospūdžio šuoliai“, – atkreipia dėmesį medikas.


Širdies infarkto rizikos veiksniai


Pasak VUL Santaros klinikų medicinos gydytojo Ernesto Dvinelio, tai tik dalis tiesos. „Jaunesnio amžiaus vyrai, skirtingai nei moterys, linkę dažniau sirgti miokardo infarktu, nes turi daugiau rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, prasta kraujospūdžio korekcija, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. Moterų ir vyrų sergamumo rodikliai miokardo infarktu tampa panašūs po menopauzės, kai sulėtėja moteriškųjų hormonų sintezė, pasižyminti apsauginiu poveikiu, taip pat įtakos turi ir endokrininės sistemos, ypač lytinių hormonų, veikla. Abiejų grupių sergamumui turi įtakos ir gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, labai svarbi ir genetika. Rizikos veiksnius galėtume suskirstyti į modifikuojamus ir nemodifikuojamus, t. y. į tokius, kuriems galime daryti įtaką, ir kuriems įtakos turėti negalime. Pavyzdžiui, šiuo atveju genetika būtų nemodifikuojamas faktorius, o rūkymas – modifikuojamas. Tai svarbu, nes dažnai savo veiksmais galime valdyti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nors moterų vidutinis amžius Lietuvoje yra beveik 10 metų ilgesnis nei vyrų, pastaruoju metu šis atotrūkis yra linkęs mažėti“, – pasakoja gydytojas E. Dvinelis.

REKLAMA


Kas nutinka širdžiai infarkto metu? „Širdies kraujagyslės dažniausiai jau būna pažeistos aterosklerozės, o infarkto metu dažniausiai plyšta minėtos aterosklerozinės plokštelės ir įvyksta kraujagyslės trombozė. Tuomet nutrūksta arba sutrinka širdį ir jos raumenį maitinančių kraujagyslių kraujotaka. Atsiradus šių pakitimų, prasideda ląstelių išemija – deguonies stygius, ir, neatvėrus kraujagyslės, toje vietoje prasideda ląstelių žūtis. Tad kritinis laikotarpis yra pirmosios valandos, kai, atvėrę kraujagyslę, dar galime tikėtis, kad širdies raumuo atsigaus, nes su kiekviena uždelsta valanda didėja pažeidimo sritis ir galimų komplikacijų rizika“, – aiškina VUL Santaros klinikų gydytojas E. Dvinelis.


Trečias infarktas – lemtingas?


Gydytojo teigimu, apskaičiuoti, kiek pacientas gali patirti miokardo infarktų, yra neįmanoma. „Negalime teigti, kad žmogui liko du ar vienas miokardo infarktas, tai būtų tas pats, kas teigti, kad katės gyvena devynis gyvenimus. Visi žinome, kad tai – netiesa. Kartais ir pirmasis infarktas gali būti paskutinis, tai labiau priklauso nuo to, kurioje kraujagyslėje jis įvyko, ar kraujagyslė infarkto metu buvo visiškai užsikimšusi, ar tik iš dalies, kuri širdies raumens dalis pažeista, ar įvyko kokia komplikacija ir t. t. Kalbant apie infarktą, labai daug kintamųjų. Kai kurie pacientai yra patyrę ir daugiau nei tris miokardo infarktus. Suprantama, kad, didėjant jų skaičiui, didėja ir komplikacijų rizika, taip pat dėl besivystančio širdies nepakankamumo ir kitų priežasčių prastėja ir gyvenimo kokybė. Negalima nustatyti ir intervalų tarp vieno ir kito miokardo infarkto, nes tai priklauso ne tik nuo paties paciento individualių savybių, gretutinių ligų, rizikos veiksnių, bet ir nuo jo pasiryžimo gydytis. Tai labiau būdinga vyrams, kurie laiku patenka į gydytojų rankas, ir, atkūrus kraujagyslės spindį, jie dažniausiai jau kitą dieną pasijunta sveiki, tad motyvacija toliau gydytis krinta. Neretai šiems pacientams tenka priminti, kad infarktas yra rimta liga ir būtina toliau laikytis gydytojų rekomendacijų, t. y. tinkamai vartoti vaistus, vengti rizikos veiksnių“, – atkreipia dėmesį medikas.


Ar galima nuspėti artėjantį infarktą?


Nemažai žmonių, gydytojo E. Dvinelio teigimu, dar iki miokardo infarkto dažnai jaučia už krūtinkaulio ir fizinio krūvio metu atsirandantį skausmą, kuris pailsėjus arba pavartojus vaistų praeina. „Dažnai gali būti ir netipinių simptomų – skausmas gali plisti į rankas, žandikaulį, gali skaudėti viršutinę pilvo dalį, tada klaidingai manoma, kad atsirado virškinimo sutrikimų. Net ir esant netipinių simptomų, gydytojas gali įtarti širdies kraujagyslių ligą. Kita vertus, tai tikrai nereiškia, kad pajutęs šiuos simptomus pacientas būtinai patirs miokardo infarktą. Tikėtina, kad simptomus sukelia kraujagyslės susiaurėjimas, dėl kurio sulėtėja kraujotaka, ypač fizinio krūvio metu, nes kraujagyslė negali tinkamai aprūpinti širdies raumens deguonimi. Tiesiog svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją, nes ligą galima kontroliuoti, o esant indikacijų galima revaskuliarizacija, t. y. kraujagyslės spindžio atkūrimas, kol dar neištiko miokardo infarktas. Todėl labai svarbu stebėti savo būseną ir simptomus, o esant įtarimų kuo skubiau kreiptis į gydytojus“, – pataria gydytojas.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.