Kaip pasirūpinti savo nervų sistema: padėti gali ir maisto produktai

Kaip pasirūpinti savo nervų sistema: padėti gali ir maisto produktai


Gyventojus kasdien konsultuojantys vaistininkai pastebi, kad besitęsiančio karantino metu pacientai neretai skundžiasi irzlumu, sutrikusia protine veikla ar pablogėjusia emocine savijauta. „Camelia“ vaistininkė Monika Žalytė pasakoja, kad norint užtikrinti tinkamą nervų sistemos funkcionavimą ir gerą psichinę būklę, reikėtų skirti daugiau dėmesio sau, o pajutus profesionalios pagalbos poreikį – nebijoti jos ieškoti.


Anot M. Žalytės, nors esame įpratę rūpintis savo išoriniu grožiu, tačiau lygiai taip pat svarbu nepamiršti ir savo vidaus, t.y. psichinės sveikatos. Kasdienė emocinė būklė pandemijos periodu tampa dar reikšmingesnė, nes daugybė gyventojų jaučia karantino keliamą įtampą ir nerimą.


„Į vaistines užsukantys lankytojai dažnai pasakoja apie prastėjantį gebėjimą susikaupti, išsiblaškymą, suprastėjusią darbo ar miego kokybę. Dalis jų skundžiasi net paūmėjusia depresija ar sutrikusiu nervų sistemos veikimu. Jausti baimę, ypač šiuo nelengvu karantino laikotarpiu, yra normalu, tačiau itin svarbu suprasti, kaip galėtume pakeisti savo rutiną, kad streso ir nerimo kiekį sumažintume iki minimumo“, – sako vaistininkė.

REKLAMA


Sportas ir protinis darbas – būtini


M. Žalytės teigimu, pirmiausia derėtų savo smegenims nuolat suteikti darbo. Pavyzdžiui, mokytis naujų kalbų, nes tai gerina mūsų atmintį, lingvistinius įgūdžius. Taip pat galima žaisti įvairius stalo ar kitus žaidimus, lavinančius pastabumą, kognityvinius gebėjimus, loginį mąstymą ir dar daugiau.


Ji priduria, kad didžiulę naudą mūsų nervų sistemai duoda ir fizinė veikla: „Sportas, fizinis aktyvumas ar bet kokie kiti su judėjimu susiję užsiėmimai gerina mūsų kūno, smegenų, kraujotaką. Taip pat sportuojant išsiskiria endorfinai – laimės hormonai, padedantys susidoroti su stresu, nerimu. Be to, daugybė mokslinių tyrimų duomenų atskleidžia, kad aktyvia fizine veikla užsiimantys gyventojai mažina riziką susirgti demencija – senatvine silpnaprotyste.“


Kaip pasirūpinti emocine savijauta būnant namuose?


Anot vaistininkės, pandemijai pakeitus mūsų kasdienybę, daugiau laiko praleidžiame namuose, todėl norint palaikyti gerą protinę ir psichinę savijautą, reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis reikšmingus veiksnius.

REKLAMA


„Dirbant nuotoliniu būdu, vertėtų atskirti poilsio ir darbo režimus, daryti trumpas pertraukas tarp užduočių ir skirti pakankamai laiko poilsiui. Kokybiškas ir pakankamos trukmės miegas yra ypatingai svarbus smegenų veiklai, nes miegant vyksta įvairių smegenų procesų atkūrimas. Taip pat stenkitės praleisti kuo daugiau laiko gryname ore. Galiausiai, nepamirškite bendrauti su savo šeimos nariais ir draugais – juk dėmesį vieni kitiems galime rodyti net ir per atstumą, o būdų parašyti ar paskambinti artimiesiems šiandien yra daugiau nei bet kada“, – teigia specialistė.


Pasak jos, taip pat derėtų riboti laiką, kurį praleidžiame skaitydami naujienas apie koronaviruso pandemiją, nes tai gali didinti mūsų nerimą ar baimes, o informacijos reikėtų ieškoti tik patikimuose šaltiniuose, pvz., Lietuvos Vyriausybės puslapyje koronastop.lt arba Pasaulinės sveikatos organizacijos svetainėje.


Sklandžiam nervų sistemos funkcionavimui – papildoma pagalba


Anot specialistės, subalansuoti psichinę savijautą gali padėti ir įvairūs maisto papildai bei vitaminai: „Mūsų nervų sistemai ypač reikalingi B grupės vitaminai, kurių mūsų organizmas nekaupia ir juos gauna iš maisto, pavyzdžiui, vištienos, žuvies, pieno, riešutų ankštinių augalų, bulvių ar avokadų. Esant jų trūkumui, galime tapti dirglesni, labiau suirzę, todėl maisto papildai su šios grupės vitaminais gali pagerinti mūsų emocinę būklę.“



Pasak M. Žalytės, panašų efektą turi ir magnis – vienas svarbiausių mineralų, reikalingas geros organizmo ir nervų sistemos būklės palaikymui. Dėl to dažnu atveju maisto papildų sudėtyje galima rasti tiek magnio, tiek jau minėtų B grupės vitaminų.


„Jeigu jaučiate padidėjusį nerimą, stresą, padėti gali preparatai, kurių sudėtyje yra valerijono, apynių, melisos ar pipirmėčių, o besiskundžiantiems miego sutrikimais, rekomenduočiau melatonino – natūralaus miego hormono – turinčių maisto papildų. Jie dažniausiai ne tik pagerina miego kokybę, bet ir padeda greičiau užmigti“, – teigia vaistininkė.


Nedvejokite kreiptis į profesionalus


M. Žalytės teigimu, pastebint tam tikrus simptomus arba jaučiant psichinės savijautos paūmėjimą, reikėtų ieškoti profesionalios pagalbos, nes nervų sistemos sutrikimai gali turėti įtakos vidaus organų ligoms, virškinamojo trakto veiklos sutrikimams, sukelti paūmėjusį dermatitą, plaukų slinkimą, o, pavyzdžiui, ilgai patiriamas stresas didina ir miokardo infarkto riziką.


„Jei matote, kad nepadeda nei poilsis, nei pokalbiai su artimaisiais, pagalbos galite ieškoti puslapyje pagalbasau.lt arba emocinės paramos linijos telefonu 1809. Taip pat galite kreiptis į gydytoją ar vaistininką, kurie patars, kokie preparatai padėtų jūsų atveju“, – sako vaistininkė.