Lietuvoje jau išbandyta programa, galinti padėti gydytojams anksti aptikti ne tik plaučių vėžį, bet ir kitas ligas. Tyrimas parodė, kad ankstyvas ištyrimas ne tik gelbsti žmones, bet ir sumažina valstybės išlaidas gydymui. Dabar kamuolys – politikų rankose. Nuo jų sprendimo priklauso, ar visi 50–70 metų gyventojai kas trejus metus turės galimybę nemokamai pasitikrinti dėl ligų, dažnai pastebimų per vėlai.

Partnerių turinys

Nustatyti kuo anksčiau

Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga apie 1 500 žmonių. Ši liga – antra pagal dažnį Europos Sąjungos gyventojų piktybinė liga. Ji lemia tiek mirčių, kiek kiti dažniausi piktybiniai navikai kartu sudėjus.

„Jeigu vėžys aptinkamas išplitęs, penkerius metus išgyvena labai mažai ligonių“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Specialistas tvirtina, kad vienintelis būdas anksti aptikti plaučių vėžį yra atlikti specialų tyrimą – mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją žmonėms, kurie dar nejaučia jokių plaučių ligų simptomų.

Suteiks daugiau vilčių

ES komisija priėmė direktyvą, kuria rekomendavo šalims įdiegti plaučių vėžio atrankinės patikros programas.

Lietuvos plaučių ligų gydytojai, radiologai, šeimos gydytojai ir kiti specialistai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Seimo ir Prezidentūros atstovais parengė „Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos“ programą.

„Panašios programos daugelyje šalių veikia seniai. Ten vis dar tiriami rūkantys žmonės. Mes nusprendėme pasižiūrėti plačiau – turi būti ištirti visi Lietuvos gyventojai nuo 50 iki 70 metų, nesvarbu, ar jie rūko“, – sako profesorius. Be to, mūsų specialistai nusprendė, kad būtų prasminga įvertinti ne tik plaučių būklę, bet visus organus, kurie matomi atliekant krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją – tarpuplautį, širdį, stambiąsias kraujagysles, kepenis, kasą, antinksčius ir kitus organus. „Šitaip vienu neinvaziniu tyrimu galima labai gerai, veiksmingai ir saugiai ištirti žmogų“, – tvirtina profesorius.

Trečias išskirtinumas – tyrimą atlikti ne kasmet, o kartą per trejus metus, nes taip yra didesnė tikimybė, kad žmonės ateis pasitikrinti.

Siekiant patikrinti, ar tokia tvarka būtų veiksminga, profilaktiškai buvo ištirta 1 014 pacientų.

Bandomojo tyrimo rezultatai jo iniciatorius labai nudžiugino. 76 proc. kviestų pasitikrinti žmonių sutiko tai padaryti. Pavyzdžiui, JAV sutinka dalyvauti tik keli procentai pacientų.

Tyrimo metu 1 pacientui aptiktas plaučių vėžys, dar 14 – didelės piktybiškumo rizikos židiniai plaučiuose. Jie bus stebimi, tiriami. Pasitvirtino ir idėja tirti nerūkančius žmones – iš minėtų 14 pacientų net 8 nerūko.

26 proc. pacientų aptiktas reikšmingas radinys, apie kurį jie nežinojo. „Tai reiškia, kad ligą pastebėjome labai anksti ir jiems net gali nereikėti gydymo“, – įsitikinęs prof. E. Danila.

Išanalizavusi duomenis nepriklausoma patyrusi Nyderlandų mokslo institucija nustatė, kad, įdiegusi patikrą, Lietuva ne tik nepatirs daugiau išlaidų, bet per penkerius metus netgi sutaupys keliolika milijonų ir net daugiau eurų, nes, anksti aptikus ligas, žmonių gydymas bus nepalyginti paprastesnis ir pigesnis nei gydant, kai liga įsisenėjusi.

Apibendrinti bandomojo tyrimo ir finansinio įvertinimo rezultatai bus pateikti Seimo sveikatos reikalų komitetui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai, Privalomojo draudimo tarybai. Jie turi nuspręsti, ar kartą per trejus metus pasitikrinti turėtų visi 50–70 metų Lietuvos žmonės.

Skaičiuojama, kad jei programa bus patvirtinta, kasmet tirtis galėtų būti pakviesti apie 200 tūkstančių žmonių.
Lietuvoje yra daugiau kaip pusė šimto kompiuterinių tomografų, kurie atitinka tyrimui keliamus reikalavimus. Specialistai apskaičiavo, kad vidutiniškai iki tyrimo vietos Lietuvos žmonės turėtų važiuoti apie 50 kilo¬metrų, tačiau, pasak prof. E. Danilos,