SAM plės psichologinių paslaugų tinklą: siūlys daugiau įvairių specialistų paslaugų

SAM plės psichologinių paslaugų tinklą: siūlys daugiau įvairių specialistų paslaugų


Greitu metu Lietuvos savivaldybėse atsiras daugiau psichologinės ir emocinės pagalbos priemonių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Edgaro Diržiaus, pokyčiai vykdomi kompleksiškai, plečiant psichologinės sveikatos specialistų paslaugų tinklą visoje Lietuvoje.


„Lietuvoje yra diegiamos bendruomeninės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat turime gydymo bendruomenėje komandas, kurios galės atvykti pas žmones. (...) Plečiame ir dienos stacionarų paslaugas, kas reiškia, kad mažės įprasto stacionaro vietų, bet daugės stacionarų, kur žmonės gali atvykti ir gauti pagalbą dienos metu“, – psichikos sveikatai skirtoje konferencijoje žurnalistams trečiadienį teigė E. Diržius.


„Planuojame sukurti ir vakarinius stacionarus žmonėms, kurie yra dirbantys – jų kontekste bus planuojama ir psichologinė, ir socialinė pagalba bei, jei reikia, psichiatro konsultacijos. Einame nuo modelio, orientuoto tik į psichiatrą, ir plečiame konsultantų spektrą“, – teigė ministro patarėjas, pažymėdamas, jog dauguma pokyčių kol kas buvo bandomojo pobūdžio ir daugumą regionų pasieks artimiausiais metais.

REKLAMA


Pasak E. Diržiaus, greitai savivaldybėse taip pat atsiras daugiau ambulatorinių psichikos sveikatos paslaugų. Be to, tobulinamos ir vaikų bei paauglių psichologinės pagalbos teikimo galimybės ugdymo įstaigose.


„Esame tikri, kad psichikos diagnostikos artimiausiais metais tik daugės, nes didėja šių paslaugų prieinamumas, žmonės kreipiasi į specialistus drąsiau, atviriau“, – sakė E. Diržius.


Kaip skelbia SAM, papildomos paslaugos, skirtos psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai, ministerijos iniciatyva Lietuvoje teikiamos nuo 2020-ųjų metų. Tai daroma ministerijai įgyvendinant 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Sveikata“.


Remiantis šiomis praktikomis, padėtas pagrindas Šeimų lankymo, Emocinės gerovės konsultantų, ugdymo įstaigų sveikatos kabinetų atnaujinimo programoms bei Jaunimui palankioms sveikatos priežiūros paslaugoms, nurodo ministerija.

REKLAMA


Mažėja paauglių ir jaunų žmonių pasitenkinimas gyvenimu

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovės Ingridos Zurlytės, tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvauja ir Lietuva, rezultatai rodo, kad po pandemijos ženkliai mažėjo vaikų ir jaunų žmonių pasitenkinimas gyvenimu ir optimistiškas ateities vertinimas.


„Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas, kuriame dalyvauja ir Lietuva, 2021–2022 metų duomenimis, rodo, kad jaunų žmonių gerovė per paskutinius 4 metus sumažėjo. Pavyzdžiui, pasitenkinimas gyvenimu mažėjo, lyginant su 2018 metais, o puikiai savo psichikos sveikatą vertino taip pat mažiau paauglių. Tokios tendencijos ypač ryškios tarp mergaičių“, – žurnalistams teigė I. Zurlytė.


„Būtent merginos ir moterys yra vienos iš pažeidžiamiausių psichikos sveikatos srityje. (...) (Dažnai taip nutinka) dėl moterų vaidmenų, pareigų gyvenime ir tam tikros nelygybės, vis dar esančios mūsų visuomenėje užimtumo ir pajamų prasme. Dėl ko moterys nėra visai lygiateisės su vyrais. Visa tai, galų gale, atsiliepia ir psichikos sveikatai“, – akcentavo I. Zurlytė.


Pasak specialistės, ypač ženklus neigiamas pokytis jaunų žmonių psichikos sveikatos vertinime įvyko po Covid-19 pandemijos.


„Pandemija, deja, ypač pablogino jaunų žmonių psichikos sveikatą. Greita duomenų peržiūra, kurią atliko PSO kolegos, parodė, kad 64 proc. jaunų žmonių Europos Sąjungoje žymi žemą psichinės gerovės lygį. Mažiau nei pusė jaunų žmonių optimistiškai žiūri į ateitį. Savižudybių ir savižalos kai kuriose šalyse daugėja, ypač tarp jaunų žmonių“, – teigė I. Zurlytė.



„Jaunų žmonių psichikos sveikata yra labai stipriai susijusi su tuo, ar jaunas žmogus turi darbą, būstą, saugią aplinką. Nes mažas pajamas ar skurdesnę aplinką turintys jaunuoliai ir jaunuolės, nustatyta, kad turi 2 kartus daugiau rizikų turėti psichikos sveikatos sutrikimų“, – sakė PSO atstovė.


Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gyvenimu vis mažiau pasitenkinę yra ir mokyklinio amžiaus paaugliai.


„Kalbant apie moksleivių psichikos sveikatos tyrimą, kuriame dalyvauja 44 šalys, tarp kurių – ir Lietuva. (...) Tiriami 11, 13 ir 15 metų vaikai ir, deja, teigiamai savo sveikatą vertinančių paauglių mažėja, kaip ir pasitenkinimas gyvenimu, savęs vertinimas, supratimas ar pajautimas, kad paaugliai gali susidoroti su tam tikrais gyvenimo iššūkiais“, – pažymėjo I. Zurlytė.


Todėl, reaguodamos į psichikos sveikatos iššūkius, 53 PSO Europos regiono biuro valstybės priėmė veiksmų programą psichikos sveikatos srityje iki 2025-ųjų metų, pažymi I. Zurlytė.


„Prioritetinės kryptys – psichikos sveikatos paslaugų transformacija, integracija į pasirengimo ekstremalioms situacijoms valdymą, psichikos sveikatos stiprinimas ir apsauga viso gyvenimo eigoje“, – teigė specialistė.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 24 (2024)

    Savaitė - Nr.: 24 (2024)