Atsakingas požiūris į sveikatą padeda išvengti ir mirties

Atsakingas požiūris į sveikatą padeda išvengti ir mirties


Sveikatos apsaugos srityje užtikrintai žengiame į priekį. Vis dėlto kai kurie piliečių sveikatos rodikliai galėtų būti mažesni. Pavyzdžiui, mirtingumas, kurio būtų galima išvengti laiku diagnozavus ligą ar atsakingai renkantis sveikesnį gyvenimo būdą.


Mūsų sveikatai ir gyvenimo trukmei įtakos turi daugybė veiksnių – ne tik amžius ar paveldimumas. Nepaprastai svarbus ir mūsų pasirinktas gyvenimo būdas, profilaktiniai sveikatos tyrimai ir kiti aspektai. Be abejo, kai kurių veiksnių, pavyzdžiui, paveldimumo, kontroliuoti negalime. Tačiau atsakingai rūpindamiesi savo sveikata ir laikydamiesi medikų rekomendacijų galime užbėgti už akių itin rimtoms sveikatos problemoms.


Naujausiais Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, vien sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje šiuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkį viršija net du kartus. Išvengiamu mirtingumu vadinamas mirtingumas, nulemtas ligų ar sveikatos būklių, kurių ėmusis tam tikrų priemonių (prevencinių, diagnostinių, gydymo) galima išvengti ar jas kontroliuoti.

REKLAMA


Vertinant tai, kad atitinkamos laiku pritaikytos prevencinės priemonės gali padėti išvengti mirties, mirštančiųjų nuo tokių ligų skaičius yra reikšmingai per didelis. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija imasi priemonių ir iki 2030-ųjų įgyvendinant Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programą bus siekiama sumažinti sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamą mirtingumą kone perpus (nuo 186 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2018 metais iki 100 atvejų – 2030-aisiais). Tačiau čia nepaprastai svarbus yra ir gyventojų sąmoningumas bei dėmesys gyvenimo būdui ir ligų prevencijai.


Daugiausia mirčių – nuo ligų, kurių galėjo nebūti


Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2021 metais iš viso mirė 47 746 žmonės. Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys (nelaimingi atsitikimai, traumos, savižudybės ir t. t.) ir COVID-19 liga. Šis ketvertas pernai sudarė net 84,3 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų asmenų. Nuo piktybinių navikų mirė 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc. visų mirusių asmenų. Nelaimingų atsitikimų dažniausiai numatyti negalime niekas. Tačiau galima kontroliuoti sergamumą tam tikromis ligomis bei mirtingumą nuo jų.

REKLAMA


Medikai ir sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligos bei daugelis vėžio rūšių gali būti išgydomos, jei jos anksti nustatomos ir veiksmingai gydomos. Deja, pažvelgus į statistiką akivaizdu, kad viena svarbiausių priemonių išvengti mirties – profilaktiniai tyrimai – vis dar nėra pakankamai populiarūs tarp Lietuvos piliečių.


Informuoti, bet nemotyvuoti?


Pernai liepą Valstybinės ligonių kasos iniciatyva buvo atliktas specialus gyventojų tyrimas, kuriuo bandyta išsiaiškinti, ar šalies gyventojai žino apie šalyje vykdomas nemokamas prevencines programas ir ar jomis naudojasi. Rezultatai parodė, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (83 proc.) yra girdėję apie nemokamas prevencines programas, o pusė apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.


Dažniausiai tyrime dalyvavusių asmenų atsisakymo dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje priežastis – poreikio nebuvimas, jautimasis sveikam, problemų neturėjimas (52 proc.). 20 proc. respondentų nedalyvautų šioje programoje dėl savo amžiaus (esą dar anksti ieškoti ligų), 11 proc. baiminasi rezultatų, o 9 proc. tyrimuose nemato prasmės arba tiesiog kliaujasi likimu.


Dažniausiai apklaustieji atsisakė dalyvauti nemokamose tyrimų programose, skirtose ankstyvam vėžio diagnozavimui, taip pat dėl poreikio nebuvimo, jautimosi sveikiems, problemų neturėjimo (taip teigė 51 proc. apklaustųjų). 15 proc. respondentų teigė, kad nedalyvautų minėtoje programoje dėl savo amžiaus (esą dar anksti ieškoti ligų), o 9 proc. – dėl to, kad nemato prasmės, pasikliauja likimu arba baiminasi nemalonių, skausmingų, bauginančių tyrimų.



Nesitiria net pusė


Nors išsitirti tam tikro amžiaus grupės ir didesnės rizikos žmonės gali visiškai nemokamai, piliečių dalyvavimas ligų prevencijos programose nėra pakankamas. Apibendrintais šalies ligonių kasų duomenimis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje pernai dalyvavo apie 44 proc. tikslinės populiacijos asmenų. Panaši dalis tikslinės populiacijos periodiškai dalyvauja ir vėžio prevencijos programose: gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo 42 proc. gyventojų, pagal krūties vėžio programą pasitikrino 43 proc., storosios žarnos vėžio programoje – apie 44 proc. žmonių. O priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje dalyvavo vidutiniškai vos apie 20 proc. tikslinės populiacijos gyventojų.

Pastebėta, kad sergantieji vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis savo artimoje aplinkoje gerokai atsakingiau žiūri į prevencines patikras.


Pasitikrinkite nemokamai


Šiuo metu Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės tyrimų programos: gimdos kaklelio vėžio ir krūties vėžio moterims, prostatos (priešinės liaukos) vėžio vyrams, taip pat storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.


Pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą kartą per 1 metus pasitikrinti gali vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų amžiaus imtinai.


Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų amžiaus imtinai. Pagal minėtą programą 25–34 metų amžiaus moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o 35–59 metų amžiaus moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas ir, jei reikia, gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje.

REKLAMA


Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus imtinai.


Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų amžiaus imtinai.


Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama nuo 50 iki 69 metų amžiaus imtinai vyrams ir rizikos grupės vyrams (kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu) nuo 45 metų amžiaus kas 2 arba 5 metus.


Medikai pabrėžia, kad dažnu atveju sunkios ligos pradžioje žmogus nejaučia jokių jos požymių. Prevencinis patikrinimas būtent tam ir skirtas – aptikti ligą ankstyvojoje stadijoje, kai jos požymių dar nėra ir liga lengvai pagydoma. Prevencinis patikrinimas padeda nustatyti dar nė nejuntamas ligos užuomazgas ir išvengti rizikos susirgti. Tai gali gerokai pailginti gyvenimo trukmę, sustabdyti ligos progresavimą. Ligą pastebėjus ankstyvoje stadijoje, jos gydymas yra lengvesnis, žmogus gali greičiau grįžti į socialiai aktyvų gyvenimą, džiaugtis geresne gyvenimo kokybe ir, žinoma, patirti kur kas mažiau streso.


Gyvenimo būdui – tiek pat dėmesio


Pasak Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Agnės Venckutės, kalbėdami apie ligų išvengiamumą turime pabrėžti ne tik profilaktinių sveikatos tyrimų, bet, visų pirma, gyvenimo būdo reikšmę sveikatai.


Pasak specialistės, pritaikius tikslingas gyvensenos korekcijas ir pasitelkus prevencines priemones, galima išvengti daugybės sveikatos būklių. Pavyzdžiui, moksliškai įrodyta, kad vien taisyklinga mityba ir didesnis fizinis aktyvumas gali reikšmingai prisidėti prie arterinės hipertenzijos profilaktikos, padėti reguliuoti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, sumažinti II tipo cukrinio diabeto atsiradimo riziką bei prisidėti prie ligos kontrolės.

REKLAMA


„Netinkamas gyvenimo būdas gali lemti daugybę sveikatos sutrikimų, tad svarbiausia priemonė, siekiant užbėgti už akių ligoms, kurių galima išvengti, yra tikslingos, moksliniais tyrimais pagrįstos gyvenimo būdo korekcijos. Čia kalbame apie mitybą, fizinį aktyvumą, miegą, streso valdymą, žalingų įpročių atsisakymą. Mityba turėtų būti subalansuota ir visavertė, fizinis aktyvumas – pakankamas, poilsis – kokybiškas, patiriamas stresas – mažesnis. Ne mažiau svarbus ir žalingų įpročių atsisakymas bei geras emocinis fonas. Visi šie aspektai gali teigiamai veikti ne tik fizinę, bet ir psichinę mūsų sveikatą“, – sako pašnekovė.


Sekti rodiklius verta


„Pasirinktas gyvenimo būdas turi reikšmingos įtakos daugelio ligų atsiradimui, tačiau taip pat labai svarbu į gydytoją kreiptis laiku, ypač jei jaučiamės kitaip nei įprasta, jaučiame nuovargį. Taip galime užkirsti kelią ligų progresavimui ar apskritai išsivystymui“, – pataria A. Venckutė. Tiesa, specialistė pabrėžia, kad reguliariai tikrintis sveikatą itin svarbu, net jei nepastebime jokių įtartinų požymių. „Pavyzdžiui, padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujyje galime nejausti, tačiau ilgainiui ji gali imti kelti rimtų sveikatos problemų. Tikrindamiesi sveikatą, galime sekti savo organizmo rodiklius ir taip koreguoti gyvenseną, kad išvengtume rimtesnių ligų“, – tikina A. Venckutė.
Kaip dažnai reikėtų atlikti profilaktinius tyrimus? Pasak pašnekovės, jei gydytojas nenurodė kitaip, profilaktinės patikros yra reglamentuotos. Pavyzdžiui, darbuotojai turi profilaktiškai tikrintis sveikatą kartą per metus, o pagal ligų prevencijos programas, jei priklausote atitinkamai amžiaus grupei, reikėtų tikrintis tokiu dažnumu, kaip nurodoma. Be to, apie šiuos jums priklausančius tyrimus jums turėtų pranešti ar priminti jūsų šeimos gydytojas.


Motyvacijos paieškos


Kas žmones gali motyvuoti užsiimti sveikatos profilaktika? Gyventi sveikiau, pasak A. Venckutės, įkvėpti turėtų ne tik sveikatos bėdos ar medikai. Palaikyti gali ir šeimos nariai, kurių gera savijauta ir sveikata gali būti mums pats geriausias pavyzdys. Be to, bene geriausia motyvacija žmogui laikytis sveikos gyvensenos įpročių yra gerėjantys sveikatos rodikliai, geresnė savijauta bei gyvenimo kokybė. „Kai žmogus imasi priemonių, jis tampa aktyvesnis, jo nevargina mieguistumas ir silpnumas, jis geriau miega. Taip pat dažnai atsisakoma vaistų, kuriuos asmuo vartojo, ar bent sumažinamas jų suvartojamas kiekis. Propaguojant sveiką gyvenseną ir laikantis jos įpročių, daugybės ligų galima išvengti, o ir susirgus pasveikti ir visiškai atsisakyti medikamentų. Visa tai turėtų būti išties didžiulis laimėjimas ir motyvacija“, – sako specialistė.


Nepamirškime sąmoningumo


A. Venckutė sutinka su mintimi, kad neretai žmones nuo tyrimų ar medikų atgraso įvairios baimės. Dažnai mums vien mintis apie įvairias medicinines procedūras kelia stresą ir slopina motyvaciją. Pasak specialistės, viskas prasideda artimiausioje aplinkoje, šeimoje. „Jei matau, kad mano šeimos narys eina ir tikrinasi, greičiausiai ir aš dažniau pagalvosiu apie tai, man tai bus priimtinas reiškinys.


Manau, kad žmogų nuo mažens verta pratinti, rodyti jam teigiamą pavyzdį, kad reikia tikrintis ir nieko baisaus tame nėra. Kiekvienam individui naudinga žinoti apie savo kūną – apie tai, kas jame vyksta ir ką mes galime padaryti, kad pagerintume vieną ar kitą būklę. Itin svarbus ir visuomenės sveikatos raštingumas, švietimas apie tai, kaip būtent vyksta patikros ir kodėl jos yra tokios svarbios.


Reikėtų įsisąmoninti viena: jei laiku pasitikrinsite ir sužinosite apie savo būklę, galėsite išlaikyti savo gyvenimo kokybę, užkirsdami kelią tam tikroms ligoms, arba pagerinti ją, jei ką nors reikės gydyti. Dažnai, kol neištinka kokia nors rimtesnė sveikatos problema – infarktas, insultas ar kita, kurios buvo galima išvengti, tol žmogus nenori nieko keisti. Deja, kai kuriems turi sudrebėti pasaulis, net jei žmogus žino, kad gyvena labai netinkamai. Taigi noriu pabrėžti, kad labai svarbu suvokti, jog gydyti kūną kainuoja žymiai daugiau, nei jį tikrinti“, – sako A. Venckutė.


Norint pasitikrinti pagal prevencines programas pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytojus specialistus. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.


Vis dėlto tyrimai tėra veiksminga priemonė pagauti ligą „už uodegos“ pačioje jos pradžioje, o svarbiausia žinutė mums visiems yra tai, kad ligų išvengti geriausiai padeda kasdieniai sveikos gyvensenos įpročiai.


Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.


Atsakingas požiūris į sveikatą padeda išvengti ir mirties