Kovai su plaučių vėžiu turime efektyvių ginklų

Kovai su plaučių vėžiu turime efektyvių ginklų


Plaučių vėžį gydytojai vadina klastinga liga – pirmieji negalavimai gali būti išplitusios ligos požymis. Vis dėlto specialistai teigia, kad individualizuotas gydymas ir naujos gydymo technologijos leidžia padėti net sunkiai sergantiems ligoniams, o kai kurių gyvenimą pratęsia metais. Apie plaučių vėžio gydymą pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas profesorius dr. Saulius CICĖNAS.


– Plaučių vėžys daugumai žmonių nustatomas išplitęs, nes nėra jokių specifinių požymių. Dėl šios priežasties penkerius metus vidutiniškai išgyvena tik kas dešimtas ligonis. Ar įmanoma paskatinti ankstyvą diagnostiką?

– Specifiniai simptomai, tokie kaip kosulys, atsikosėjimas su kraujo priemaiša, gali rodyti, kad liga yra progresavusi.


Dėl šios priežasties daug išsivysčiusių Vakarų valstybių ėmė diegti plaučių vėžio ankstyvosios patikros programas ir kvietė jose dalyvauti rizikos grupių žmones. Tačiau daug šalių ilgainiui atsisakė šios programos, nes išaiškėjo reikšmingų trūkumų – sunku apsispręsti, kas turi būti tikrinamas, didelė programos kaina, daug klaidingai teigiamų tyrimų ir pan.

REKLAMA


Lietuvoje diskusijos dėl programos vyksta. Ji galėtų būti vykdoma ir duoti naudos, tačiau reikia prisiminti, kad žmonės vangiai dalyvauja programose. Manau, kad nei Lietuvos žmonės, nei valstybė su savo finansinėmis galimybėmis nėra pasirengusi vykdyti tokio masto brangios kampanijos.


Geriau pasižiūrėkime iš kitos pusės – gal žmonės patys galėtų bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, be kitų tyrimų, atlikti ir plaučių rentgenogramą, kuri leistų įtarti ankstyvą vėžį.


– Didžioji dauguma žmonių plaučių vėžiu suserga dėl ilgalaikio tabako rūkymo. Tačiau apie 10–15 proc. ligonių niekuomet nerūkė. Kas gali sukelti ligą?

– Tie 15 proc., tarp kurių daug moterų, suserga dėl aplinkos užterštumo, kurioje gyvena, dirvožemio, kuriame užaugusį maistą valgo. Plaučių vėžį gali sukelti ir šiferinių stogų asbestas, radonas, kuris kaupiasi patalpose, ypač rūsiuose, netgi įrodyta, kad rizika kyla ir moterims, kurios, stovėdamos prie viryklių, įkvepia įkaitinto aliejaus dūmų. Neužmirškime ir genų – vėžį paveldi 7–8 proc. susirgusiųjų.

REKLAMA


– Anksčiau būdavo nustatomi tik du plaučių vėžio tipai. Dabar liga skirstoma į daugiau tipų ir net potipių. Ir tai dar ne viskas – gydytojai tiria ir vyraujančias mutacijas. Kaip dabar gydomas plaučių vėžys? Ar skiriasi gydymas nuo taikyto prieš dešimt metų?

– Visų pirma reikia atskirti ankstyvą plaučių vėžį nuo progresavusio – nuo to priklauso gydymas. Esant ankstyvam plaučių vėžiui, pacientas operuojamas – per vieną mažą angą torakoskopiškai galime pašalinti dalį plaučių ar net visą plautį. Tiesa, jeigu tyrimai po operacijos parodo, kad navikas išplitęs į limfmazgius, skiriama chemoterapija arba chemoterapija kartu su spinduliniu gydymu.


Jei navikas išplitęs, kiekvienam pacientui parenkamas gydymas pagal naviko genetinę struktūrą: kokios yra jo mutacijos, kokius turi receptorius ir pan. Anksčiau visi pacientai buvo gydomi vienodai, todėl gydymo rezultatai buvo prasti. Jei nustatomos tam tikros genų mutacijos, skiriama taikinių terapija, kuri yra pakankamai efektyvi.


Imunoterapija, kuri „išmoko“ ligonio imunines ląsteles atpažinti vėžio ląsteles ir jas pulti, skiriama tuomet, kai navike randama tam tikrų receptorių. Jei ir šis gydymas nėra pakankamai veiksmingas, skiriama imunoterapija su chemoterapija.


– Naujieji vaistai sergantiesiems plaučių vėžiu suteikė vilčių: prieš dešimt metų dauguma pacientų išgyvendavo maždaug metus, dabar imunoterapija gydomi ligoniai vidutiniškai gali gyventi 30 mėnesių, o gydomi imunoterapija su chemoterapija – 22 mėnesius.

– Penkerių metų išgyvenamumas įspūdingas – maždaug trečdalis pacientų yra gyvi. Turime ligonių, kurie, sirgdami IV plaučių vėžio stadija, gyvena jau penkerius metus. Rizika mirti, palyginti imunoterapiją su standartiniu gydymu, sumažėjo perpus. Visa tai pasiekta todėl, kad gydymas parenkamas kiekvienam ligoniui individualiai, nes, kaip minėjau, plaučių vėžys gali būti skirtingas. Dabar turime vaistų, kurie veikia priežastį, dėl kurios atsirado vėžys.



Be to, galime derinti gydymo metodus, pavyzdžiui, imunoterapiją su chemoterapija ar radioterapija, skirti ją ir prieš chirurginį gydymą, ir po jo. Jei navikas tapo atsparus vienam vaistui, galime skirti kitą. Šie deriniai pailgina paciento gyvenimą. Ne veltui už minėtų receptorių atradimą du mokslininkai buvo apdovanoti Nobelio premija.


– Žinome, kad šalutinis chemoterapijos poveikis gana stiprus ir ligoniams būna sunku jį ištverti. O koks šalutinis imunoterapijos poveikis?

– Kai pradėjome gydyti imunoterapija, nelabai žinojome, koks šalutinis jos poveikis ir kaip su tuo kovoti. Dabar lengviau, įgyta daug patirties ir pasaulyje, ir Lietuvoje – žinome, koks nepageidaujamas poveikis, kaip jį gydyti ir koks jo dažnis, palyginti su chemoterapija, pamatėme, kad jo kur kas mažiau. Be to, mokame pasiekti, kad jo nebūtų, ir todėl galime toliau taikyti gydymą.


– Labai svarbu plaučių vėžį nustatyti kuo anksčiau. Jeigu nėra specifinių simptomų, kaip žinoti, kada laikas kreiptis į gydytoją?

– Jeigu Lietuvos žmonės labiau rūpintųsi savo sveikata, kartą per metus profilaktiškai atliktų plaučių rentgenogramą. Ypač tie, kuriems yra daugiau kaip 40 metų, ir rūkantieji. Patyręs specialistas gali pamatyti pirmąsias vėžio užuomazgas, be to, jis pateiks klausimyną, kuris greitai bus patvirtintas, ir tai leis tokį pacientą pradėti stebėti.