Yra žmonių, kuriems valgis be aitrių prieskonių atrodo prėskas ir neskanus. Jie tikina, kad aštrus maistas suteikia žvalumo ir energijos, gerina virškinimą, spartina medžiagų apykaitą ir stiprina imunitetą. Kiti tam prieštarauja, esą jis – dažna skrandžio opų priežastis. Ar aštrus maistas palankus sveikatai?

Dalia VALENTIENĖ

Pasak gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės, aštrus maistas gali būti ir naudingas, ir žalingas. Valgant aštrius patiekalus, kaip ir visur, svarbiausia yra saikas. Derėtų įsiklausyti į organizmą, jis tikrai pasakys, kada, kiek ir ko galima suvalgyti. „Aštrus maistas gali būti įtraukiamas į daugelio žmonių kasdienį racioną, tačiau, jeigu kas nemėgsta valgyti aštriai, irgi nėra blogai. Tai ne itin svarbus produktas, kurio atsisakę patirsite tam tikrų padarinių ir reikės ieškoti jam alternatyvų kaip, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai žmogus nevalgo daržovių. O jeigu žmogus nevalgo aštriai, gamindamas į maistą neberia saujos aitrių prieskonių, tai esminės įtakos jo sveikatai neturi – nemėgsta šio produkto ir nereikia.

Kita vertus, patekus į aplinką, kur vartojama daug aštraus maisto, ilgainiui prie jo galima priprasti, skonio receptoriai juk keičiasi. Taigi, per prievartą valgyti nereikia, o jei valgome aštriai ir nejuntame jokių padarinių, aštrumo teikiantys prieskoniai gali būti naudingi“, – aiškina gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Kaip juntame maisto aštrumą?

Liežuvis yra svarbi mūsų kūno dalis – virškinimo sistemai priklausantis organas, kuris reikalingas maistui kramtyti ir maišyti jį su seilėmis. Liežuvio gleivinėje, be skonio receptorių, yra daug jutimo – lytėjimo, skausmo ir temperatūros – receptorių. Būtent temperatūros receptoriai leidžia pajusti maisto aštrumą. Aštrus maistas suteikia karščio pojūtį.

Vien paragavus aitriosios paprikos, Kajeno ar Chalapos paprikų, atsiranda pojūtis, tarsi ant liežuvio kas būtų užkūręs laužą. Temperatūros receptoriai yra jautrūs kapsaicino medžiagai, kuri juos dirgina ir leidžia pajusti deginantį ar aštrų skonį. Tačiau ši medžiaga, esanti aštriuose produktuose, veikia ne tik liežuvį. Ji sukelia šilumos ar net deginimo pojūtį bet kuriame odos ar gleivinės paviršiuje, su kuriuo liečiasi, vadinasi, ir burnos, ryklės ar net skrandžio.

Ar gali pagerinti virškinimą?

Pasak gydytojos dietologės, svarbu tai, kiek aštrus maistas valgančiajam yra įprastas, taip pat gali būti reikšminga ir virškinimo sistemos sveikata. Žmogui, pirmą kartą ragaujančiam aštraus maisto ir dar nemažą jo kiekį, gali atsirasti nemalonių simptomų. Esant virškinimo sistemos ligoms, pavyzdžiui, gastroezofaginiam refliuksui, jie gali ir paūmėti. Tyrimai rodo, kad aštrus maistas nesukelia ligos, bet jai esant gali sustiprinti simptomus.

Ankstyvuoju periodu po skrandžio, žarnyno ligų, juo labiau operacijų, ne tik aštraus, bet ir kepto, rūkyto, riebaus maisto valgyti nereikėtų. „Aštraus maisto poveikis neprilygsta virškinimo fermentams, be to, svarbu, kokį maistą apskritai valgome –makaronus su daug parmezano, Chalapos paprika ar šokoladą su pipirais. Virškinimui svarbūs ne tik aštrūs prieskoniai, bet ir tai, kokį kiekį maisto, kuriuo paros metu valgome“, – sako K. Jasmontienė.

Daugiau aštrių skonių – mažiau druskos

Mokslo įrodyta, kad per didelis kiekis suvartojamos druskos gali pakenkti sveikatai. Ypač riboti druską medikai rekomenduoja esant padidėjusiam kraujospūdžiui, sergant širdies nepakankamumu. Valgant aštriai, K. Jasmontienės teigimu, druskos sunaudojama mažiau. „Suteikiame maistui skonį kitais prieskoniais, dėl to druskos reikia mažiau. Tai iš tiesų svarbu, nes širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų vystymuisi kasdienis didesnio kiekio druskos vartojimas turi esminės įtakos“, – teigia gydytoja dietologė.

Vienas mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebima beveik pusė milijono suaugusių žmonių, parodė, kad 14 proc. ilgesnė gyvenimo trukmė buvo tų, kurie kasdien vartojo aštriais prieskoniais gardintą maistą, nei tų, kurie aštrius patiekalus valgydavo kartą per savaitę.

Ar aštrūs produktai padeda sulieknėti?

Kartas tenka girdėti sakant, kad aštrus maistas mažina saldumynų potraukį. Yra tikinčių, kad jis padeda sulieknėti. „Aštraus maisto vartojimas kaip liekninimosi būdas yra mažai efektyvus. Tiesa, maisto dėl aštresnio jo skonio galbūt suvalgoma mažiau, pasisotinama mažesniu jo kiekiu. Kadangi valgant aštrų maistą išsiskiria šiluma, organizmui reikia sunaudoti daugiau energijos kūnui atvėsinti, vadinasi, išeikvojama apie 5–8 proc daugiau energijos, tik kažin ar tai esminis pokytis siekiant rezultato. Tiems, kurie tikisi sulieknėti, tai nėra pats efektyviausias būdas tai padaryti, verčiau reikėtų imtis tinkamų priemonių“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Kiek galima suvalgyti aštraus maisto?

Ar gali sveikas žmogus, valgydamas pernelyg aštriai, sau pakenkti? „Kaip sakoma, daugiau yra mažiau. Viskas, kas per daug, sveikatai nėra palanku. Ar tai būtų uogos, vaisiai, ar kitokie maisto produktai. Saikas – vienas svarbiausių palankios sveikatai mitybos principų. Aštrumas gamtoje yra apsauginė savybė, padedanti išlikti. Taigi lenktyniauti, kas daugiau ir aštresnio maisto suvalgys, nėra gerai. Lietuvoje įprastų ir dažnai mėgstamų česnakų taip pat nederėtų padauginti, galvutėmis jų valgyti nereikia – rekomenduojama keletą skiltelių per dieną, net peršalimo sezono metu“, – pataria gydytoja dietologė.

Kada piktnaudžiauti nederėtų?

Kai kurie žmonės mano, kad valgant aštrų maistą gali atsirasti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligų ar sustiprėti jų simptomai. „Aštrų maistą atsargiau turėtų rinktis tie, kurie serga uždegiminėmis žarnyno ligomis: opiniu kolitu, Krono liga. Tyrimai rodo, kad dėl aštraus maisto gali paūmėti šių ligų simptomai, atsirasti pilvo skausmai. Taip pat aštraus maisto derėtų vengti kenčiantiems nuo dirgliosios žarnos sindromo. Beje, pastebėta, kad dėl šios ligos simptomų, sukeltų aštraus maisto, dažniau kenčia moterys nei vyrai“, – sako gydytoja dietologė.

Kai kada net ir nesergant minėtomis ligomis, pasak pašnekovės, nuo aštraus maisto gali pasireikšti nemalonūs pojūčiai, pavyzdžiui, pilvo skausmas. „Tai individualu, neretai šie žmonės ilgainiui tiesiog atpranta valgyti tokį maistą ir mano, kad jo nemėgsta. Vengti aštrių prieskonių reikėtų ir tiems, kuriuos vargina tokios subtilios problemos kaip išeinamosios angos įtrūkimai, – aštrus maistas gali sukelti stiprų simptomų paūmėjimą. O hemorojui atsirasti ar padidėti skrandžio sulčių rūgštingumui, kaip rodo tyrimai, aštrus maistas įtakos neturi“, – patikina gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.