Ko apie burnos sveikatą Lietuvos gyventojai gali pasimokyti iš europiečių?

Ko apie burnos sveikatą Lietuvos gyventojai gali pasimokyti iš europiečių?


Nors Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą atspindintys rodikliai Lietuvoje liudija apie itin prastą mūsų piliečių burnos sveikatos būklę, užsienyje dirbantys lietuvių odontologai mano, kad imantis teisingų politinių sprendimų, situaciją pakeisti galima ir Lietuvoje. Atsiremiant į pozityvią kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį, geriausių rezultatų burnos sveikatos padėties gerinime padėtų pasiekti didesnis dėmesys įvairioms odontologinės sveikatos prevencijos priemonėms.


Lietuvos situacija – viena blogiausių Europos Sąjungoje


Įvairūs atlikti tyrimai Lietuvoje teigia, kad odontologinė sveikata mūsų šalyje įsisenėjusiai prasta – neturime įpročio ir dažnai įgūdžių tinkamai prižiūrėti dantis, neskiriame pakankamai dėmesio tinkamai burnos higienai ir odontologinių ligų profilaktikai, dantų ėduonis smarkiai paplitęs net mokyklinio amžiaus vaikų tarpe. Pagal įvairius burnos sveikatos rodiklius Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių.


Pasak Norvegijoje esančios odontologijos klinikos „Melita Dental“ gydytojos odontologės Melitos Bružienės, tokie duomenys tikrai nedžiugina, tačiau pozityvi kitų Europos šalių patirtis galėtų tapti pavyzdžiu mums, kaip su šia įsisenėjusia ir Lietuvos gyventojų sveikatą žalojančia problema kovoti.


„Niekada netikėjau, kad gali būti tokie dideli skirtumai tarp dviejų išsivysčiusių šalių. Pradėjusi dirbti Norvegijoje įsitikinau, kaip stipriai šios šalies gyventojų burnos sveikatos būklė geresnė už Lietuvos gyventojų. Manau tam didelę įtaką turi valstybės politinis požiūris bei priimti įstatymai, sudarantys geras sąlygas žmonėms rūpintis savo burnos sveikata“, – teigia M. Bružienė.

REKLAMA


Jos teigimu, Norvegijoje didelis perversmas ir kelias į šalies gyventojų burnos higienos sveikatos pagerėjimą įvyko apie 1930-1940 metus, kuomet šalyje atsidaro burnos higienisto etatas. Pastarųjų užduotis buvo mokyti vaikus bei suaugusius individualios burnos higienos, supažindinti su profilaktinėmis priemonėmis. Valstybė pasirinko finansavimo kelią: ne gydyti jau atsiradusias dantų ligas, kam reikia didelių lėšų, o finansuoti prevencines priemones – tai yra užkirsti kelią dantų gedimui.


Įprotis turi būti ugdomas


Vaikystėje atliekamos reguliarios kasmetinės apžiūros, kurių dėka burnos sveikatos būklės pakitimai nustatomi atsiradusios problemos pradžioje, išvengiant rimtų susirgimų. Tokios apžiūros taip pat padeda išugdyti įprotį tai daryti visą gyvenimą.


„Lietuvoje didžiausia problema yra prasta burnos higiena ir reti apsilankymai pas higienistą ar odontologą. Manau, kad valstybė turėtų prisiimti atsakomybę ir finansuoti 3-18 metų vaikų kasmetines privalomas patikras. Ištyrimas privalo būti nuodugnus ir būtinai atliekant sukandimines dantų rentgeno nuotraukas. Kaip tik minėtos rentgeno nuotraukos būtinos kokybiškai apžiūrai atlikti. Tikrai labai nedidelė apšvita pacientui, o pastebėti galima jau pradines karieso stadijas. Kariesą laiku pastebėti be tokių rentgeno nuotraukų ypač sunku tarpdančių srityje ar po senomis plombomis. Nepaprastai svarbus ir glaudus bendradarbiavimas tarp burnos higienistų bei odontologų. Visi turime sąmoningai laikyti profilaktiką aukščiau gydymo. Tikrai reikia daugiau naudingos švietėjiškos informacijos visuomenei. Žmonės turi suprasti kas , kaip ir kodėl“, – teigia specialistė.

Pagrindiniai problemų sukėlėjai

REKLAMA


Pasak gydytojos, didelę įtaką dantų ir burnos sveikatos būklei daro nepakankama asmeninė burnos higiena, lipnių, labai kietų ar rūgščių maisto produktų, cukraus, gazuotų gėrimų su saldikliais vartojimas, žalingas įprotis kramtyti kietus daiktus ir pan., taip pat kensmingą poveikį turi ir rūkymas bei kitų tabako produktų vartojimas.


„Įkvėptuose cigaretės dūmuose yra nemažai dervų, iš kurių tik apie 30 procentų pasišalina į orą iškvepiant. Likusios nusėda gerklėje ir plaučiuose, taip pat ant dantų ir dantenų paviršiaus, ko pasekoje dantys įgauna gelsvą, o kartais net rudą spalvą. Alternatyvos tradiciniams tabako gaminiams, tokios kaip el.cigaretės ar kaitinamas tabakas, neturi dervų, tad manoma kenkia kiek mažiau burnos sveikatai, tačiau turi didelį neigiamą poveikį kitoms organizmo funkcijoms . Dėl sisteminio nikotino poveikio susiaurėja smulkiosios burnos ertmės kraujagyslės, sutrikdoma dantenų kraujotaka – į dantenas patenka mažiau kraujo, kas sumažina apsauginę organizmo reakciją infekcijoms. To pasekoje padidėja tikimybė susirgti dantų ar dantenų ligomis. Norvegijos specialistai dažnai net atsisako atlikti kaulo priauginimo ar implantacijos operacijas rūkantiems pacientams“, – pasakoja M. Bružienė.


Taisyklinga priežiūra – būtina


Gydytojos teigimu, labai svarbu tinkamai prižiūrėti dantis: valyti minkštu dantų šepetėliu su dantų pasta ryte bei vakare po 2 min., tarpdančius išvalyti tarpdančių siūlu ar tarpdančių šepetėliais, nuvalyti liežuvį specialiu gremžtuku bei esant poreikiui naudoti gydytojo odontologo ar burnos higienisto rekomenduotą skalavimo skystį.

„Reguliarus lankymasis pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą padeda nuolat sekti dantų būklę ir laiku pastebėti dėl ėduonies atsiradusius danties pažeidimus dar ankstyvoje stadijoje. Labai svarbu jog Lietuvos valdžia pripažintų šią problemą ir imtųsi rimtų veiksmų pagerinti Lietuvos piliečių burnos sveikatą. Tam reikia sąmoningumo ir sąžiningumo“, – teigia M. Bružienė


Rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną kas 6 mėnesius., profilaktinę apžiūrą kas 12-18 mėnesių. Dantų būklei gerinti ir užtikrinti burnos sveikatą nepaprastai svarbi ir tinkama bei visavertė mityba.