Nudegimai – ypatingos žaizdos

Nudegimai – ypatingos žaizdos


Daugelis žmonių džiaugiasi pastarosiomis šiltomis vasaromis Lietuvoje, tačiau gydytojai įspėja, kad per karščius padaugėja traumų dėl nudegimo. Vieni nusvyla saulėje, kiti nusidegina leisdami vakarus prie laužų ar kepsninių.


Dalia VALENTIENĖ


Jei neatsispyrėte saulės glamonėms


Pakaitinti nugarą ar pilvą atsigulę prieš saulę mėgsta daugelis. Jeigu tai darome saikingai – organizmui tik nauda. Tačiau neretai atsipalaidavus saulės voniomis norisi mėgautis kuo ilgiau, o ir įdegio šviesoje nepastebime. Tai, kad saulėje buvome pernelyg ilgai ir nusvilome, pamatome tik sugrįžę namo. Tada tenka vaduotis iš skausmo ir ieškoti po ranka turimų pirmosios pagalbos priemonių. Atostogos jau būna sugadintos, nes paskui 3–5 dienas tiesioginių saulės spindulių patariama vengti, kad leistume organizmui įveikti patirtą stresą ir atsigauti.


Turbūt teko girdėti įvairių liaudiškų patarimų, ko griebtis, jei padauginote saulės vonių. Teigiama, kad saulėje nudegusios odos perštėjimą malšina bulvėse esantis krakmolas. Patariama griežinėliais supjaustytas bulves uždėti ant skausmingiausių vietų, dar geriau, jei supjaustytas bulves atšaldysite. Prie buitinių pirmosios pagalbos priemonių priskiriami ir avižų dribsniai. Juos rekomenduojama susmulkinti, užpilti šiek vandens ir įdėti muilo, iš pasigamintos košelės pasidaryti kompresus ir pridėti prie skaudamų vietų. Jei nudegėte veidą, siūloma ant jo dėti išmirkytų žaliosios arbatos pakelių. Sakoma, kad arbatoje esanti tanino rūgštis palengvina skausmą. Nudegusią odą galima gelbėti ir alavijų sultimis, atvėsintu medetkų, mėtų, ramunėlių ar šalavijų nuoviru.

REKLAMA


Nestipriai nudegusią odą neretai bandoma gydyti ir natūraliu jogurtu, rūgpieniu ar grietine. Sakoma, kad odos karštį padeda sutraukti lengvai pamušti kopūstų lapai. Nudegusią odą skaudės mažiau, jei keletą minučių pagulėsite vėsioje vonioje su soda. Nusiprausę odos nešluostykite, leiskite jai nudžiūti natūraliai.


Atsargiai su degiuoju skysčiu!


Nudegama ne tik saulėje, įvairių traumų patiriama ir nuo atviros ugnies. „Neretai žmonės nukenčia kepdami šašlykus, kepsnius, kai šašlykinei ar kepsninei įkurti netinkamai naudoja degųjį skystį. Ant šio produkto etikečių parašyta, kad skysčio galima pilti tik ant sausų malkų ar ant vadinamųjų anglies tablečių, leisti skysčiui įsigerti ir tik tada uždegti. O kaip dažniausiai žmonės daro? Bando užkurti, nedega, tada norėdami pakurstyti rusenančią ugnį užlieja degiojo skysčio.


Užpiltas ant liepsnos degusis skystis patraukia liepsną link rankose laikomo to skysčio butelio, jis sprogsta ir apdegina žmogų. Plūstelėjusi didelė liepsna gali sukelti rimtų nudegimų, kol žmogus nuplėšia nuo savęs drabužius ir spėja tą liepsną užgesinti. Aš patarčiau geriau išvis nenaudoti degiojo skysčio. Arba gamintojas turėtų pagalvoti, į kokią tarą jį tiktų išpilstyti, nes minkšti plastikiniai buteliai, į kokius degusis skystis pilstomas dabar, laikomi rankose, susispaudžia ir skystis išbėga net mums nenorint“, – atkreipia dėmesį į problemą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus.

REKLAMA


Vasarą žmonės mėgsta pasėdėti ir prie laužų. Laužo liepsna taip pat kartais pridaro bėdų. „Būna, kad šokinėdami per laužą žmonės apsvyla padus, delnus, tačiau tokie nudegimai nėra didelio ploto ir nekelia rimto pavojaus sveikatai. Tačiau kartais patiriama ir nemenkų nudegimų, kurie palieka randus visam gyvenimui“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.


Nudegusias vietas pirmiausia vėsinkite


Jeigu nusideginote kurią nors kūno vietą, pirmiausia reikia ją atšaldyti. „Nudegimo vietoje, skirtingai negu patyrus kokią nors kitą traumą, pavyzdžiui, susimušus ar lūžus kaului, procesas vyksta dar kurį laiką net nesant tiesioginio kontakto su ugnimi. Karštis skverbiasi gilyn ir dar kurį laiką žaloja kūno audinius. Todėl nudegintą vietą kuo kaip įmanoma greičiau reikia atvėsinti. Galima tai padaryti šaltame vandenyje sudrėkintais rankšluosčiais arba, jei patogu, pakišti nudegusią vietą po šaltu tekančiu vandeniu. Jeigu nelaimė įvyko gamtoje, galima lįsti į ežerą.

Vėsinti reikėtų ne trumpiau kaip 20 minučių. Jeigu prie kūno apdegė ir prilipo drabužiai, jų nereikėtų lupti, nes galima sukelti kraujavimą, šoką. Jeigu drabužiai nėra prilipę, juos galima nuimti ir tik tada tą vietą vėsinti“, – pasakoja medikas.


Tačiau šaldant nudegusią vietą traumatologas pataria elgtis apdairiai ir nepulti į kraštutinumus. „Mano darbo praktikoje yra buvęs atvejis, kai vienas plaštaką nusideginęs žmogus išsiėmė iš šaldiklio sušaldytą vištą ir laikė prie jos pridėjęs ranką tol, kol ranka nušalo. Todėl iš šaldiklio išimtais ledais ar kokiais nors sušalusiais į ledą produktais derėtų nudegimų skausmą malšinti protingai. Negalima laikyti ledo prie žaizdos ilgiau nei 5 minutes. Suprantama, skausmas atlėgsta, bet nesusimąstoma, kad taip galima prisišaukti kitą bėdą. Ledukais nereikėtų vėsinti ir karštu maistu ar gėrimu nudeginto liežuvio“, – sako gydytojas.



Jeigu nudegimas didesnis nei delno plotas, traumatologas rekomenduoja kuo skubiau vykti pas gydytojus, o ne bėgti į vaistinę ieškoti tvarsčių ar vaistų. „Vaistinėje be receptų parduodami vaistai nėra tokie stiprūs, jų nepakanka gydyti rimtiems apdegimams. O netinkami gydant galima tik dar labiau pakenkti“, – tikina V. Vaitkus.


Pasak gydytojo, vėsinti kūną pirmiausia reikėtų ir persikaitinus saulėj, o alavijais ir kitomis priemonėmis odą galima tepti vėliau, ne pirmą dieną. Greičiausiai dėl to žmonės naudoja ir šaltą kefyrą, jogurtą ar grietinę. Tik išimti iš šaldytuvo jie odą vėsina. Taip pat galima suvilgyti frotinį rankšluostį šaltu vandeniu ir apsivyniojus juo palįsti po vėsiu dušu. Tinka ir paprasčiausi vitaminizuoti kosmetiniai kremai, jeigu jie yra šalti, tarkime, buvo laikomi šaldytuve. Kuo greičiau atvėsinsite kūną, tuo greičiau praeis nemalonūs pojūčiai“, – aiškina ortopedas traumatologas V. Vaitkus ir pataria persikaitinus išgerti paprasčiausių vaistų nuo skausmo, o kad oda pernelyg neišsausėtų, kitą dieną ją plonai ištepti ir aliejumi.


Pasak gydytojo, žmonės, kurie ant nudegusios vietos iškart tepa aliejų, daro didelę klaidą. „Terminė žaizda turi garuoti, kvėpuoti, atvėsti, o kai ją užtepame aliejumi, efektas būna toks pats, kaip uždengtame puode dar kurį laiką palikus šutintis karštą mėsą. Aliejus ar koks nors kitas tepalas odai yra toks pat „dangtis“ ant žaizdos. Žmogui gal mažiau skauda, bet žaizdai tikrai nėra geriau“, – įspėja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas V. Vaitkus.