Transriebalai, dar vadinami riebalais žudikais, neteikia jokios naudos mūsų organizmui. Priešingai, jie gali pridaryti daug žalos. Šie riebalai didina mažo tankio lipidų (arba blogojo cholesterolio) ir mažina didelio tankio lipidų (gerojo cholesterolio) kiekį ir netgi yra siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ligų.

Emilija ČEPULIONYTĖ

Imamės ribojimų

Po dvejų metų, nuo 2019-ųjų lapkričio, Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 g transriebalų 100 g visų riebalų, t. y. mažiau nei šiuo metu. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, kuriuo ribojamas šių medžiagų kiekis maisto produktuose ir kurio nuostatos perkeltos iš Europos Sąjungos direktyvų. Ši norma, manoma, nėra kenksminga žmogui.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, transriebalų kiekio reglamentavimas ir ribojimas maisto produktuose galėtų padėti sumažinti padidėjusią riziką vystytis lėtinėms neinfekcinėms ligoms ir sveikatos netolygumus, susijusius su mityba. Tai patvirtino ir Europos Komisija, savo ataskaitoje pabrėžusi, kad reikšmingiausiai transriebalų suvartojimą būtų galima sumažinti teisės aktais nustačius leidžiamą jų kiekį.

„Tyrimais nustatyta, kad transriebalai neturi maistinių savybių, jų kiekio sumažinimas ar pašalinimas iš maisto gali turėti tik teigiamą poveikį sveikatai. Tai jau prieš keletą metų patvirtino Europos maisto saugos tarnyba. Atėjo laikas ir Lietuvai sumažinti šių nepageidaujamų medžiagų vartojimą ir padėti žmonėms gyventi sveikiau“, – teigia A. Veryga.

Kol kas mes patys turime aktyviau domėtis tuo, ką valgome. Taigi kas yra tie transriebalai, kurių gausu mūsų kasdieniame maiste, kaip juos aptikti etiketėse ir kokių produktų geriausia apskritai vengti?

Kas tie transriebalai?

Transriebalai (arba transriebalų rūgštys, arba riebalų rūgščių transizomerai) yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Transriebalų yra pramoninių ir natūralios kilmės. Nedidelis kiekis natūralių transriebalų (2–5 proc. visų riebalų) yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – mėsoje ir pieno produktuose. Pramoniniai transriebalai (dar vadinami dirbtiniais transriebalais) susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų.

„Aliejų naudoti pramonėje nėra patogu, taigi renkamasi iš dalies hidrintus, vadinasi, kaitintus, riebalus. Taip hidrinti riebalai būna kieti arba pusiau kieti. Tokie riebalai yra patrauklūs maisto pramonei, tinkami kepiniams, saldumynams gaminti. Tačiau žmogui jie – ganėtinai pavojingi“, – sako Aušra Išarienė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laikinoji vyriausioji patarėja.

Kadangi hidrinti aliejai yra ir patogūs naudoti, ir pigesni, jie gana dažnai naudojami maisto gamybai. Nors yra gamintojų, kurie daro viską, kad tik jų išvengtų, tai greičiau yra išimtis iš taisyklės.

Neabejotina žala

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, transriebalai pasižymi neigiamu poveikiu sveikatai ir gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga ar miokardo infarktas, vėžio, cukrinio diabeto ir nutukimo riziką, taip pat pakenkti nėštumui bei vaisiaus vystymuisi. „Mokslo įrodyta, kad asmenims, suvartojantiems maždaug 5 g transriebalų per dieną, 20–30 proc. padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako A. Išarienė.

Europoje atlikti tyrimai rodo, kad vyrų suvartoti transriebalai sudaro 0,5–2,1 proc. dienos energijos, moterų – 0,8–1,8 proc. Kitos studijos pabrėžia, kad tam tikrų grupių vartotojai suvartoja ypač daug transriebalų. Tai – 18–30 metų jaunimas, mažas pajamas gaunantys žmonės.

„Šiandien transriebalų kiekis maisto produktuose Europos Sąjungoje nėra vienodai reglamentuojamas. Vienos šalys įvedė ribojimus, kitos – ne. Tačiau kai imi galvoti, kiek gyvybių galima išgelbėti, kiek valstybės lėšų, skirtų tam tikroms ligoms gydyti, galima sutaupyti, jeigu to gydymo poreikis sumažės, tampa akivaizdu, kad tokie ribojimai yra būtini“, – pabrėžia A. Išarienė.

Kur slepiasi blogieji riebalai?

Transriebalų galima rasti daug kur, pavyzdžiui, sausainiuose, bandelėse, pyragaičiuose, kai kurių rūšių margarine, saldainiuose, gruzdintuose ir spragintuose maisto produktuose, augalinėje grietinėlėje, šaldytose picose, šaldytos tešlos gaminiuose, glaistytuose sūreliuose ir t. t.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atliko kai kurių Lietuvos rinkai tiekiamų maisto produktų tyrimus ir nustatė, kad transriebalų kiekis tirtuose produktuose yra labai įvairus, kartais, deja, net keliolika kartų viršija saugią ribą. Iš 147 pasirinktų gaminių pusėje jų buvo aptikta daugiau nei 2 g transriebalų 100 g visų riebalų. Ir nors sąmoningai buvo tiriami tie produktai, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų, rezultatas – gąsdinantis.

Institutas, tyręs 26 pavadinimų saldainių mėginius, nustatė, kad 89 proc. jų yra daugiau kaip 2 g transriebalų 100 g visų riebalų. Įdomumo dėlei paminėsime, kad šakotyje riebalų rūgščių transizomerių buvo aptikta 3,6 g, sluoksniuotos tešlos bandelėse – 5,79 g, glaistytuose sūreliuose – 2,45 g.

Praėjusių metų sausį įsigaliojo Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo nuostata, draudžianti vaikams maitinti tiekti maisto produktus, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai. Vaikų ugdymo įstaigose minėto instituto darbuotojai ištyrė 16 maisto produktų mėginių ir nustatė, kad 2 sausainių mėginiuose buvo daugiau nei 2 g transriebalų 100 g visų riebalų: sausainiuose, pagamintuose ne Europos Sąjungoje, – 23,13 g, sausainiuose, pagamintuose Europos Sąjungoje, – 9,73 g.

Skaitykite etiketes

A.Išarienės teigimu, dalis maisto tvarkymo subjektų jau žino transriebalų problemą ir kai kurie iš jų savanoriškai keičia blogesnės kokybės riebalus į geresnės, konsultuojasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto specialistais, tačiau padėtis vartotojų naudai gerėja ne taip greitai, kaip norėtųsi. „Kai kurie gamintojai motyvuoja tuo, kad jeigu bus atsisakyta iš dalies hidrintų riebalų, maisto gaminių kainos augs. Tačiau tikrai nebūtinai taip turi būti. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai naminių sausainių gamintojas pakeitė iš dalies hidrintus riebalus augaliniais riebalais ir aliejais, bet produkcijos kaina nebuvo pakeista. Taigi svarbiausia – turėti noro keisti esamą situaciją“, – sako pašnekovė.

Kaip apsisaugoti nuo transriebalų patiems? Pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, šiuo metu vartotojams sužinoti, ar tam tikrame produkte gali būti transriebalų, yra vienintelis būdas – skaityti jo etiketėje pateiktą sudedamųjų dalių sąrašą ir jame ieškoti, ar produkto sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Būtina įsisąmoninti, kad visiškai hidrintame aliejuje yra tik sočiųjų riebalų rūgščių, o iš dalies hidrintame – be kitų riebalų rūgščių, ir transriebalų. Tokių derėtų vengti. Tiesa, minėta informacija nenurodo, kiek iš tiesų produkte yra transriebalų. Juk gali būti, kad ir visai mažai. Kita vertus, geriau taip apsisaugoti nei bet ką vartoti.

Ilgalaikė perspektyva

Įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymui, maisto gamintojai bus įpareigoti tiekti sveikesnius maisto produktus, taip pat nebus įvežami sveikatai kenksmingi produktai iš kitų šalių, ir ilgainiui tai turi prisidėti prie mažesnio Lietuvos žmonių sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
„Danija buvo pirmoji, kuri reglamentavo transriebalų kiekį maisto produktuose – ten taip pat, kaip po dvejų metų bus ir Lietuvoje, šios medžiagos gali sudaryti ne daugiau kaip 2 proc. visų riebalų maisto produkte. Tiesa, danai tai padarė dar 2003 m. Rezultatas toks, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis per dešimt metų sumažėjo 30 proc.“, – teigia A. Išarienė.

Pasak ekspertės, Lietuvoje nustatytas transriebalų kiekio maisto produktuose ribojimas – sveikintinas žingsnis, tačiau su laiku galima imtis dar griežtesnių ribojimų. „Šis ministro įsakymas tikrai duos naudos. Kita vertus, ateityje bus galima kalbėti ir apie visišką iš dalies hidrintų riebalų atsisakymą maisto pramonėje. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada tai padarė labai sėkmingai ir taip parodė, kad joms svarbi gyventojų sveikata. Labai norisi tikėti, kad vieną dieną tą padarysime ir mes“, – viliasi pašnekovė.

Pasaulio sveikatos organizacija pataria

• Vartokite kuo mažiau transriebalų. Rekomenduojama vidutiniškai per dieną jų suvartoti mažiau nei 2 g.
• Rinkitės geruosius riebalus (mononesočiuosius ir polinesočiuosius riebalus, kurių yra aliejuje, riešutuose, alyvuogėse, avokaduose, žuvyse ir jūrų gėrybėse).
• Venkite gruzdinto maisto, nes jame dažniausiai būna transriebalų.
• Valgykite mažiau greitojo maisto.
• Skaitykite maisto produktų etiketes (kartais jose pateikiama informacija apie transriebalų kiekį).
• Valgykite vaisių, daržovių ir maisto produktų, kuriuose yra visadalių grūdų.