Daugumai žmonių plaučių vėžys aptinkamas išplitęs, nes nėra specifinių požymių, kurie skatintų įtarti prasidedančią ligą. Specialistai siekia, kad ligos simptomų dar nejaučiantys žmonės profilaktiškai būtų pradėti tikrinti dėl šios ligos. Tyrimo metu būtų galima anksti aptikti ne tik plaučių vėžį, bet ir daug kitų ligų. Pradėjus anksti gydyti šiuos žmones, ligos suvaldymo galimybės gerokai padidėtų.

Nustatyti kuo anksčiau

Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga apie 1 500 žmonių. Plaučių vėžys yra dažniausia mirčių nuo piktybinių ligų priežastis. Vis dėlto, jei plaučių vėžys aptinkamas ankstyvosios stadijos, penkerius metus išgyvena daugiau kaip pusė susirgusiųjų.

„Toks žmogus gali pasveikti. Tačiau jeigu vėžys aptinkamas vėlai, penkerius metus išgyvena labai mažai ligonių“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Plaučių vėžį anksti pastebėti labai sunku, nes žmogus nieko blogo nejaučia – plaučiuose nėra skausmo receptorių. Deja, šis vėžys, palyginti su kitomis vėžio rūšimis, ne tik greitai auga, bet ir greitai išplinta po organizmą.

Prof. E. Danila tvirtina, kad vienintelis būdas aptikti plaučių vėžį anksti – profilaktiškai atlikti specialų tyrimą – mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją. Dabar toks tyrimas atliekamas tik tuomet, jei gydytojas įtaria kvėpavimo organų ligą.

Tiesa, įtarti plaučių vėžį gali padėti kosulys. Būtina atminti – jei kosulys užsitęsė ilgiau kaip du mėnesius, jei kankina dusulys, skausmas krūtinėje, būtina kreiptis į gydytoją. Deja, šie simptomai gali būti jau išplitusio vėžio požymiai.

Suteiks daugiau vilčių

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija parengė „Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą“. Dabar vyksta bandomasis šios programos projektas.

„Panašios programos daugelyje šalių veikia jau dešimt metų. Ten vis dar tiriami rūkantys žmonės. Mes nusprendėme pasižiūrėti plačiau – turi būti ištirti žmonės, nepriklausomai nuo to, ar jie rūko“, – sako klinikos vadovas.

Nuo šių metų rugsėjo Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, Pašilaičių šeimos medicinos centre bei Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre profilaktiškai tiriami šių gydymo įstaigų pacientai. Jau ištirta apie trečdalis iš 1 000 pacientų ir rasta nemažai pakitimų jų organuose. Šie žmonės nė neįtarė, kad serga grėsmingomis plaučių, širdies ir kitų organų ligomis.

Projektas truks iki kitų metų vasario. Tada bus apibendrinti rezultatai ir pateikti Privalomojo draudimo tarybai. Ji nuspręs, ar šie tyrimai davė naudos, įvertins lėšų poreikį ir priims sprendimą, ar tokius pat tyrimus kartą per trejus metus atlikti visiems 50–70 metų Lietuvos žmonėms.

Prof. E. Danila priduria, kad buvo nuspręsta, pasinaudojant mažų dozių krūtinės ląstos tomografija, įdiegti dar vieną inovaciją – vertinti ne tik pokyčius paciento plaučiuose dėl galimo vėžio, bet ir atidžiai vertinti visus tyrimo metu pastebėtus pokyčius.

„Atliekamos krūtinės ląstos tomografijos laukas aprėpia ne tik plaučius, bet ir daugelį kitų organų. Patyrę gydytojai radiologai vertins visus radinius. Jau anksčiau medikai yra pastebėję, kad taip galima aptikti ne tik plaučių vėžį, bet ir kitų organų ligas“, – sako profesorius.

Apskaičiuota, jei programa bus patvirtinta, kasmet tirtis galėtų būti pakviesti apie 200 tūkstančių žmonių.
Mažų dozių kompiuterinė tomograma yra saugus metodas – šio tyrimo metu žmogus gauna iki 1,4 miliziverto (mSv) apšvitą. Pagal Lietuvoje numatytą programą, apšvita neturėtų viršyti 1 mSv. Palyginkime: dėl natūralios apšvitos per metus žmogus gauna apie 3–5 mSv, o rūkalius, kuris surūko po pakelį cigarečių per dieną, per metus gali gauti net iki 80 mSv.

„Pirmieji bandomojo projekto mėnesiai nuteikia optimistiškai, mūsų sukurtas modelis veikia – atvyksta tikrintis daugiau kaip 60 proc. pakviestų žmonių. Tai net 10 kartų daugiau nei JAV, kur veikia panaši programa“, – sako profesorius.

Kaip padėti sau?

„Vengti rizikos veiksnių“, – tvirtina specialistas.

Tabako rūkymas – ir aktyviai, ir pasyviai – vis dar lieka viena svarbiausių plaučių vėžio priežasčių. Be to, daug žmonių klaidingai yra įsitikinę, kad garinamasis ar kaitinamasis tabakas yra „sveikesnis“.

Profesorius sako, kad tendencijos keičiasi – plaučių vėžiu suserga vis daugiau nerūkančiųjų. Prognozuojama, kad per artimiausius keliolika metų dauguma sergančiųjų plaučių vėžiu nebebus stiprūs rūkaliai.

„Kai tarnybos praneša, kad yra padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis, jei įmanoma, neikime į lauką, ypač nesportuokime lauke, nes šitaip per plaučius „pervarome“ daugiau oro, o kietosios dalelės juose nusėda“, – pataria prof. E. Danila.

Žalingus plaučiams darbus, pavyzdžiui, statybose, su asbestu, siliciu ir pan., dirbantys žmonės būtinai turi naudoti apsaugos priemones.

„Deja, yra dalykų, kurių išvengti negalime, – sako gydytojas. – Negalime pakeisti klimato, sustabdyti senėjimo.“

Partnerių turinys.