Depresija po gimdymo: oficiali statistika – tik ledkalnio viršūnė

Depresija po gimdymo: oficiali statistika – tik ledkalnio viršūnė


Skaudūs pastarųjų metų įvykiai, kai jaunos mamos ėmėsi drastiškų veiksmų savo vaikų atžvilgiu ar net atėmė jiems gyvybę ir pačios pasitraukė iš gyvenimo, įžiebė raudoną šviesą, verčiančią atkreipti dėmesį į depresijos po gimdymo problemą.


Vilma Jakubauskaitė


Ekspertų tvirtinimu, per metus šalyje oficialiai diagnozuojama kelios dešimtys šios ligos atvejų, tačiau statistika neatskleidžia tikrojo problemos masto, Lietuvoje ir užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo simptomus patiria viena iš keturių moterų. Tai reiškia, kad labai daug tokių atvejų nėra atpažįstama ir diagnozuojama.


Priežasčių, kodėl prasideda pogimdyminė depresija, yra labai daug. Tai – ir sudėtingas nėštumo laikotarpis, komplikuotas, psichologiškai ar fiziškai traumuojantis gimdymas, iki nėštumo ar nėštumo metu išgyventa depresija, hormonų pusiausvyros sutrikimas. Kai moteris yra vieniša, jai niekas nepadeda, pogimdyminę depresiją gali sukelti pervargimas, išsekimas, konfliktiški santykiai su partneriu. Jei moteris nėra sukaupusi reikiamo stažo, negauna motinystės išmokos, pinigų neturėjimas, kai reikia nupirkti kūdikiui drabužėlių ar maisto, taip pat gali būti viena iš priežasčių.

REKLAMA


Po rugsėjo 3-iosios tragedijos Vilniuje viešai savo feisbuko paskyroje ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) surengtoje spaudos konferencijoje prabilusios žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės pavyzdys liudija: sunkumai užklupti gali ir laimingoje šeimoje gyvenančias pagimdžiusias moteris.


„Po tragiško įvykio Vilniuje man pačiai atėjo suvokimas, kad visgi mes visuomenėje per menkai ir stigmatizuotai suvokiame motinystę. Reikėtų pabrėžti, kad motinystė nėra tik depresija ar tik blogi pojūčiai. Iš tiesų tai yra visas spektras ir visų spalvų emocijos ir jausmai, kuriuos moterys ir vyrai išgyvena, kai jiems gimsta vaikelis. Tie jausmai yra patys įvairiausi (…). Aš tikrai kai kuriais atvejais negebėjau jų suvokti. Man tik vėliau atėjo supratimas, kas ten man darėsi tuo metu“, – SADM spaudos konferencijoje kalbėjo D. Žeimytė-Bilienė.


Mamoms reikia bendruomenės

Žurnalistė, kulinarinių laidų vedėja ir knygų autorė Beata Nicholson – laiminga moteris ir keturių vaikų mama, kuri pagimdžiusi visada sulaukdavo visokeriopos paramos iš artimos aplinkos, draugių ir nepatyrė pogimdyminės depresijos. „Aš nežinau, kas tai yra. Kiekvieno vaiko atėjimas man buvo pats laimingiausias ir nuostabiausias laikas mano gyvenime“, – tvirtino pašnekovė.

REKLAMA


Du vaikučius iš keturių Anglijoje gimdžiusi žinoma moteris sakė, kad šioje šalyje yra organizacija „National Childbirth Trust“, rengianti įvairius mokamus pasiruošimo gimdyti kursus, o pagimdžius – būrelius, kad mamos turėtų bendruomenę. „Aš pati lankiau būrelį, jame susiradau draugių, turinčių panašaus amžiaus vaikelį. Manau, kad Anglijoje veikiantis modelis tikrai padeda moterims“, – patirtimi dalijosi Beata.


Trečiasis šeimos vaikelis pasaulį išvydo Lietuvoje. „Tada jau buvau brandi 37-erių metų moteris su patirtimi. Čia taip pat turėjau draugių, su kuriomis palaikiau ryšį, o tai yra labai svarbu mamai ir kūdikiui. Jei laiminga mama, laimingas ir kūdikis, – teigė B. Nicholson ir pabrėžė: – Paramos išties reikia, tačiau negalima reikalauti iš valstybės, kad ji viena viską padarytų. Internete kuriasi nemažai grupių, forumų – socialiniai tinklai išties padeda moterims surasti vienoms kitas. Manau, kad pagalbos yra, tik reikia jos ieškoti.“


Pasak Beatos, vaikelio gimimas yra didžiulis virsmas moters gyvenime. Jei šio virsmo metu ji neturi šeimos paramos, saugios santuokos, palaikančių draugių, galbūt viskas nėra taip paprasta. „Posakyje, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo, yra tiesos. Puiku, jei gyveni kartu ar šalia yra mama, močiutė, tuomet tą virsmą išgyventi daug lengviau. Tačiau visuomenė vienišėja, o žmonės bijo prašyti pagalbos. Jau yra daug galimybių, pasirinkimų, bet reikia kelrodės žvaigždės ir krypties. Smagu, kad valstybė siūlo instrumentus, kurie padės jaunoms mamoms gauti pagalbą“, – pasidžiaugė B. Nicholson.



Rūpinosi ir anksčiau

Patikimos ir specialistų patikrintos informacijos apie depresiją po gimdymo ir kitus psichikos bei elgesio sutrikimus ir pagalbos galimybes, taip pat būsenos po gimdymo įsivertinimo testą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje www.pagalbasau.lt.


SAM priminė, kad Lietuvoje veikia psichikos sveikatos priežiūros įstaigų tinklas: kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro, kuriame gali gauti pagalbą esant psichikos ir elgesio sutrikimų ar jų požymių. Psichikos sveikatos centrai per metus suteikia per 1 mln. paslaugų gyventojams 58-iose Lietuvos savivaldybėse, o komandoje dirbantys gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas teikia kompleksinę pagalbą pagal paciento poreikius.

Paslaugas visose savivaldybėse taip pat teikia visuomenės sveikatos biurai. Anonimines ir nemokamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas (streso, emocijų valdymo užsiėmimai, iki 6 psichologo konsultacijų, savitarpio pagalbos grupės ir kt.) gali gauti kiekvienas gyventojas, jos teikiamos grupinių arba individualių užsiėmimų forma. Gauti šių paslaugų gali nusiųsti ir psichikos sveikatos centro specialistai, jei paaiškėja, kad psichiatro ir jo komandos narių paslaugos pacientui nereikalingos.

Anonimines konsultacijas taip pat teikia pagalbos linijos: Pagalbos moterims linija, Tėvų linija, Vilties linija, Sidabrinė linija, Mamos linija ir kitos. Pavyzdžiui, Mamos liniją įsteigė mama tapusi Tija. Neradusi anoniminės pagalbos sau, moteris nusprendė įkurti ne pelno siekiančią organizaciją, padedančią mamoms, kurios išgyvena motinystės melancholiją ir ieško emocinės pagalbos anonimiškai.

REKLAMA


Zita Tomilinienė, Krizinio nėštumo centro vadovė, tvirtino: „Negalima sakyti, kad valstybė anksčiau nesirūpino, – ministerijos skelbė įvairius konkursus. Idėja parengti kelerių metų strategiją, sutelkti dėmesį į nėščias ir pagimdžiusias moteris, rūpintis jomis jautriausiu laikotarpiu – labai svarbu teigiamas žingsnis. Manau, kad bus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o tai reiškia, kad vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos imsis koordinuotų veiksmų, stengsis pasirūpinti, kad nėščiosios ir pagimdžiusios moterys kuo lengviau išgyventų šį laikotarpį, gautų iš specialistų reikalingą pagalbą laiku ir profesionaliai“, – kalbėjo Krizinio nėštumo centro vadovė.


Medikų ir specialistų pagalba

Depresijos po gimdymo problemai spręsti SAM ir SADM parengė 1000 pirmųjų motinystės dienų planą.


Įgyvendinant veiksmų planą bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės pasiteirauti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus siųsti gauti pagalbos. Numatyta pakeisti teisės aktus, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistus.


Taip pat bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose, planuojama įvesti naują paslaugą – specializuotą tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais. Jau dirbantys psichologai ir psichiatrai įgis daugiau žinių, kaip tinkamai pagelbėti nėščiajai, gimdyvei ar jaunai mamai, geriau suprasti jos psichologinius poreikius ir medikamentų skyrimo specifiką.


Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visoje šalyje numatoma išplėtoti šeimų lankymo namuose teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas. Įgyvendinant bandomąjį projektą jos nuo 2019 m. jau teikiamos 16-oje savivaldybių.


Pagal specialią podiplominių studijų programą apmokyti akušeriai ir slaugytojai paslaugas teikia šeimoms, patiriančioms kompleksinių sveikatos ar socialinių iššūkių, nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks dveji metai.


Depresija po gimdymo: oficiali statistika – tik ledkalnio viršūnė







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 09 (2024)

    Savaitė - Nr.: 09 (2024)