Su įvairiais gyvenimo iššūkiais susiduriame kiekvienas. Vienus sunkumus įveikiame gana lengvai, o kai kurie itin sutrikdo mūsų kasdienybę ir atima gyvenimo džiaugsmą. Svarbiausia – nelaukti, kol problemos taps nepakeliama našta.

Viktorija PETKEVIČIŪTĖ

Pasak Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėjos, gydytojos psichiatrės Marijos Janulionienės, laikai, kai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus daugumai buvo gėda ar baisu, – jau praeityje. „Visgi tam, kad žmogus kreiptųsi pagalbos, reikia sąmoningumo, noro padėti sau, išsilaisvinti iš kančios. Juk jei mums, pavyzdžiui, skauda dantį, galime kurį laiką vartoti vaistus nuo skausmo, tačiau esminės problemos taip neišspręsime ir galiausiai vis tiek teks kreiptis į gydytoją. Taip ir su psichikos sveikata – tikrai galime atsidurti situacijoje, kurioje mums reikia pagalbos iš šalies“, – teigia gydytoja.

Pečius slegia įvairūs sunkumai

Pasak pašnekovės, į psichikos sveikatos specialistus kreipiamasi dėl pačių įvairiausių problemų. Vienų netenkina nesėkmingi tarpasmeniniai santykiai, kitų – intensyvus, alinantis šiuolaikinis gyvenimo tempas. Kai kurie asmenys patiria emocinių sunkumų, nes slaugo neįgalų ar ligotą artimąjį, kitiems kyla sunkumų dėl to, kad jų artimasis turi psichikos sveikatos problemų. Išties daug įtampos darbingo amžiaus žmonėms gali kelti darbo reikalai.

Gydytojos teigimu, nors atpažinti, kad žmogus nesusitvarko su iššūkiais, ne visada paprasta, apie tai mums gali pranešti įvairūs požymiai ir negalavimai. „Štai neseniai į mus kreipėsi vienos įstaigos darbuotoja, kuri dėl savo atsakomybių darbe patyrė itin didelę įtampą artėjant NATO viršūnių susitikimui. Moteris itin jaudinosi artėjant renginiui dėl to, kad manė, jog paprasčiausiai nesusitvarkys su savo profesinėmis užduotimis. Sakysite, būta čia bėdos. Tačiau žmogui jo problema yra pati opiausia, jis iš tiesų labai kremtasi, kad gali prarasti darbą, o reikia mokėti paskolą ir t. t. Žmogui nuo tos įtampos tiesiog įsijungia vaizduotė ir kuria blogiausius scenarijus. Tuomet tampa sunku užmigti, nepavyksta susikaupti, asmuo taip vargsta, kol galiausiai ištinka, pavyzdžiui, panikos ataka. O tai – jau tikrai ryškus požymis, kad žmogui reikia pagalbos“, – dėsto M. Janulionienė.

Gali pasireikšti ir įvairių kitų požymių: nuotaikų kaita, liūdesys, taip pat gali sapnuotis košmarai ir t. t. „Galiausiai žmogui gali tapti sunku atlikti jam įprastas kasdienes užduotis nepadarant klaidų. Netgi gali tapti sunku susikaupti vairuojant. O gali varginti savivertės problemos, pavyzdžiui, asmuo gali jaustis negražus, nepakankamai protingas ar laimingas, nuolat lygintis su kitais. Tai – irgi pakankama priežastis pasikonsultuoti su specialistu“, – pabrėžia pašnekovė.

Duokite sau laiko

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vis dėlto kai kuriems gali būti nedrąsu kreiptis pagalbos, jie gali neturėti tam motyvacijos. „Žmogus gali jaudintis, jam gali būti gėda dėl savo problemų. Tačiau jei jau žmogus suvokia, kad jam nesiseka spręsti savo bėdų, kad jam sunku atlikti net įprastas veiklas, tai jau yra žingsnis pagalbos link. Galima neskubėti, duoti sau laiko – su kuo nors pasikalbėti, pasidalyti savo rūpesčiais, jausmais, mintimis. Daug informacijos šiandien galima rasti internete – yra įvairių forumų, kuriuose galima diskutuoti, ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus. Pasidomėkite kitų žmonių patirtimi, paieškokite specialistų, paskaitykite atsiliepimus apie juos. Taip galima pamažu nusiteikti, pasiruošti. Svarbiausia, kad žmogus būtų aktyvus, ieškotų būdų jaustis geriau“, – teigia M. Janulionienė.

Pasak pašnekovės, pagalbos kreipiasi ne tik tie, kurių gyvenimas apskritai nebedžiugina. Būna, konsultuotis ateina iš pažiūros išties laimingas žmogus – jaunas, išvaizdus, turintis verslą. Atrodytų, ko daugiau jam reikia? „Tačiau žmogus atsisėda ir verkia. Pasirodo, ne turtai jam gyvenime svarbiausi. Jam niekaip nepavyksta užmegzti romantinių santykių, jis jaučiasi siaubingai vienišas, ir jam tai – didelė problema. Nors žmogus – sėkmingas, jis neturi su kuo ta savo sėkme ir gyvenimu dalytis. Ir būna, kad toks asmuo po konsultacijos sako: „Man vien dėl šio pokalbio palengvėjo.“ Toks ir yra mūsų, specialistų, tikslas – žmogui pagelbėti į savo gyvenimą pažvelgti iš šono, padėti ištrūkti iš užburto rato. Tada jam tampa aiškiau, kaip dera elgtis, kad kas nors keistųsi“, – aiškina gydytoja.

Neignoruokite kūno signalų

M. Janulionienė pabrėžia, kuo labiau žmogaus problemos įsisenėja, tuo mažiau adekvačiai žmogus gali vertinti savo situaciją. O nesprendžiami sunkumai tik auga, galiausiai tai mums pradeda rodyti pats organizmas.

„Mūsų organizmą sudaro daugybė tarpusavyje susijusių sistemų, ir jos, jeigu kas nors mumyse sutrinka, mums siunčia įvairius signalus. Būtų puiku ne tik pastebėti tuos signalus, bet ir jų neignoruoti. Juk gali ne tik sutrikti miegas, varginti nuotaikų kaita, bet ir, pavyzdžiui, rastis dusulys, permušinėti širdis, išsivystyti virškinimo ar endokrininės sistemos sutrikimų. Būna, kad pacientas nuodugniai ištiriamas medikų ir ne išgirsta savo prastos savijautos priežastį, o yra paraginamas kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Bėda ta, kad visi tie procesai mūsų organizme įprastai savaime nesustoja, tad kuo ilgiau delsiame, tuo labiau progresuoja. Ar yra prasmės laukti, kol bus dar blogiau? Taip žmonės ir į stacionarą patenka, nes buvo peržengtos visos ribos. Žmogui prireikia rimto gydymo, kurio buvo galima išvengti, jei būtų kreiptasi laiku“, – dėsto specialistė.

Svarbiausia – pabandyti

Tiems, kurie turi įvairių stereotipinių įsitikinimų dėl psichikos sveikatos specialistų ar kokių nors baimių, gydytoja pataria tiesiog ateiti ir bent kartą pabandyti.

„Atėję į konsultaciją pamatysite, kad specialistas – ne baubas, neturi ragų, yra lygiai toks pats žmogus, kaip ir jūs. Be to, konsultuodamiesi niekaip nesate įpareigoti – galite bet kada išeiti, niekas jokių suvaržymo priemonių jums tikrai netaikys ir nieko daryti nevers. Atėjote, pasikalbėjote, kas nors netenkina – drąsiai ieškokite kito specialisto. Juk net tinkamą kirpėją ne kiekvienam išsyk pavyksta atrasti. Tiesiog dera suprasti, kad tai yra mūsų sveikatos ir gerovės klausimas, taigi, jei esame sąmoningos asmenybės, svarbu ir tinkamai rūpintis savimi“, – teigia psichiatrė ir priduria, kad jeigu žmogui kyla kokių nors dvejonių dėl psichikos sveikatos specialistų, apie savo problemas visų pirma galima pamėginti pasikalbėti su socialiniu darbuotoju, dirbančiu sveikatos priežiūros įstaigoje. Šie specialistai taip pat turi pakankamai žinių apie gyvenimiškas problemas ir išties gali patarti, ko būtų galima griebtis ir kur kreiptis jūsų atveju.